- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- e2S-433-940/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- UAB „Dorvina“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-433-940/2023
teisėja Monika Mockutė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02727-2023-4
2023 m. liepos 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dorvina“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3146-1103/2023 pagal ieškovės UAB „Dorvina“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Dorvina“ ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo. 2023 m. vasario 24 d. ieškovės ieškinys priimtas ir byla perduota pagal teismingumą.
2. Ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teises į geležinkelio atšaką Nr. (duomenys neskelbtini), 8 m, bendro 6 630 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), pagal matininkės S. V. 2022 m. sausio 21 d. parengtas kadastro duomenų bylas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė pašalinti ją iš civilinės bylos nagrinėjimo, o tuo atveju, jeigu nebus tenkintas prašymas, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, teismo nuožiūra.
4. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė pašalinti iš civilinės bylos nagrinėjimo, tuo atveju, jeigu nebus tenkintas prašymas, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, teismo nuožiūra.
5. 2023 m. balandžio 25 d. ieškovė UAB „Dorvina“ teismui pateikė prašymą priimti patikslintą reikalavimą ir bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja UAB „Dorvina“ nuo 2000 m. spalio 23 d. nuosavybės teise valdo 0,237 km ilgio geležinkelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,271 km ilgio geležinkelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė įregistruoti nuosavybės teises į 0,237 km ilgio geležinkelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,271 km ilgio geležinkelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Dorvina“ vardu.
6. Nurodė, kad 2000 m. spalio 23 d. su akcinės gamybos ir teikimo bendrove ,,Gilėnai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, be kita ko, įsigijo geležinkelio atšaką Nr. (duomenys neskelbtini), 8 m, bendro 6 630 kv. m. Šis nekilnojamasis turtas privačios nuosavybės teise priklausė bendrovei „Gilėnai“ pagal 1997 m. birželio 19 d. Statinio priėmimo naudoti aktą. Tuo metu galioję įstatymai nenumatė privalomojo tokių nekilnojamojo turto objektų kaip geležinkelio atšakų privažiavimo kelių teisinio registravimo, todėl pareiškėja savo nuosavybės teisių į geležinkelio atšaką Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre neįregistravo.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teigimu, dėl nuosavybės teisių įregistravimo ji į VĮ Registrų centrą kreipėsi 2022 m. sausio 31 d. prašymu, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą būtų įrašyti 0,237 km ilgio geležinkelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,271 km ilgio geležinkelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – ir Statiniai), kadastro duomenys ir įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į juos. 2022 m. sausio 31 d. gavo Registrų centro raštą, kuriuo buvo informuota, jog prašymas atmestas, kadangi nepateiktas statybos teisėtumo faktą patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu būtų galima įrašyti nekilnojamųjų daiktų – privažiuojamųjų geležinkelio kelių Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytų 1983 m., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą; kai prašoma įregistruoti iki 1991 m. liepos 25 d. pastatytus statinius, tokius prašymus teikia statinių statytojai, o ne asmenys, kurie vėliau juos įgijo.
8. Taip pat nurodė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus su prašymu išduoti 2000 m. spalio 23 d. Panevėžio m. 3-ojo notarų biuro notarės D. J. patvirtintos sutarties, sudarytos tarp akcinės gamybos ir teikimo bendrovės ,,Gilėnai“ ir UAB ,,Dorvina“, visus lydinčiuosius dokumentus. 2023 m. sausio 10 d. gavo Lietuvos notarų rūmų atsakymą, kuriuo kartu jai buvo pateikti visi notarų rūmų turimi dokumentai, susiję su 2000 m. spalio 23 d. sutarties sudarymu. Visi gauti dokumentai buvo pateikti šią bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau tarp jų nėra tokių dokumentų, kurie reikalingi nekilnojamojo turto registracijai VĮ Registrų centre (Statinių, pastatytų ar įgytų iki 1991 m. liepos 25 d., kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti pateikti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, kurie nustatyti dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše, patvirtintame Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo), o bendrovė „Gilėnai“ yra likviduota, dėl ko ji nebegali įregistruoti Statinių kaip nekilnojamojo turto daikto šiai dienai galiojančių įstatymų numatyta tvarka. Taigi, ieškovei reikalingas teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 2 d. atsisakė priimti UAB „Dorvina“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir civilinę pagal ieškovės UAB „Dorvina“ ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Išaiškino ieškovei, kad statybos teisėtumo klausimai turi būti sprendžiami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į savivaldybės administraciją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, inicijuojant viešojo administravimo procedūras pagal Statybos, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymus.
10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi jos nuosavybės teisę į geležinkelio atšaką Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinančius dokumentus, tačiau statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų trūkumas jai trukdo šį turtą įregistruoti kaip Nekilnojamojo turto kadastro objektą. Nesant statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tokių objektų teisinis statusas ir likimas turi būti sprendžiamas įteisinant arba griaunant tokią statybą Statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į savivaldybės administraciją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, inicijuojant viešojo administravimo procedūras pagal Statybos, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymus. Kadangi toks klausimas civilinio proceso tvarka teisme nenagrinėtinas, teismas procesą byloje nutraukė.
Šalies argumentai
11. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė prašymą pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir bylą nagrinėti pagal jos pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatant geležinkelio atšakos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašomą nustatyti faktą – geležinkelio atšakos Nr. (duomenys neskelbtini) valdymą nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus turi, jie nėra prarasti, teismas, nesant CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų, sprendė, kad UAB „Dorvina“ pareiškimas nenagrinėtinas teisme ir ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Dorvina“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, neargumentuota, nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK normas, ieškovės konstitucines teises į teisingą teismą, todėl liko neatskleista bylos esmė.
14. Mano, jog ieškovei turėjo būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jos nuosavybės teisė ir teisė įregistruoti šį nekilnojamąjį turtą savo vardu. Bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka ieškovei buvo užkirsta galimybė pačiai dalyvauti teismo posėdyje ir išdėstyti visą įvykių seką bei pateikti teismui visas šios konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Bylos nutraukimas pažeidžia ieškovės teises, kadangi neteisėtai ir nepagrįstai yra užkertamas kelias teismine tvarka ginti savo teises dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
15. Teigia, jog teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko įrodymų, kurie leistų objektyviai atmesti galimybę, kad statybos teisėtumą pagrindžiantys įrodymai egzistavo, tačiau šiai dienai nėra išlikę, kas sudarytų pagrindą UAB „Dorvina“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti, nes būtų nustatytos visos sąlygos statinių valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas nepagrįstai nevertino to fakto, jog sutartis buvo patvirtinta notaro, vadinasi, notaras neabejotinai privalėjo patikrinti parduodamos geležinkelio atšakos statybos teisėtumo/neteisėtumo faktą. Kadangi statybos teisėtumo faktą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, kitu būdu, nei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, apeliantė savo nuosavybės teisių į statinius įregistruoti negali, nors ginčo dėl to, jog UAB „Dovina“ įgijo nuosavybės teise geležinkelio atšaką, nėra, sandoris yra patvirtintas notaro, AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra patvirtinę, kad aptariamos geležinkelio atšakos savo balanse neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „Dorvina“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir civilinę bylą dėl nuosavybės teisių pripažinimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas), išaiškindamas ieškovei, kad statybos teisėtumo klausimai turi būti sprendžiami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Ieškovė su kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jog papildomai kreipėsi į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą bei Lietuvos centrinį valstybinį archyvą su prašymais pateikti duomenis, ar archyve yra išlikę akcinei gamybos ir tiekimo bendrovei „Gilėnai“ priklaususios geležinkelio atšakos Nr. (duomenys neskelbtini), 8 m, bendro 6 630 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, kurie nustatyti dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše, patvirtintame Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“.
19. Panevėžio apygardos teisme 2023 m. liepos 5 d. gautas ieškovės prašymas pridėti papildomus įrodymus – Lietuvos centrinio archyvo 2023 m. gegužės 23 d. raštą, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo raštą bei Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento raštą, kurie patvirtina atskirajame skunde nurodytus motyvus, jog statybos teisėtumo faktą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, kitu būdu, nei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, UAB „Dorvina“ savo nuosavybės teisių į statinius įregistruoti negali.
20. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai yra susiję su apeliantės atskirajame skunde dėstomais argumentais, ir įvertinus tai, jog šių teikiamų rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėti dokumentai priimtini ir vertintini kitų įrodymų kontekste.
21. Bylos duomenys rodo, kad 2000 m. spalio 23 d. ieškovė UAB „Dorvina“ su akcine gamybos ir tiekimo bendrove „Gilėnai“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavėja pardavė, o ieškovė nupirko svarstyklių pastatą (duomenys neskelbtini) 97,96 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini); metalo rūšiavimo aikštelę su privažiavimo keliais ir geležinkelio atšaka Nr. (duomenys neskelbtini), 8 m, bendro 6 630 kv. m ploto, pagal pridedamą prie sutarties planą; ožinį kraną (duomenys neskelbtini) ir automobilines svarstykles, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta notarine tvarka, nustatytu terminu registruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje. Nuosavybės teisės į geležinkelio atšaką ieškovės vardu įregistruotos nebuvo, kadangi tuo metu galioję įstatymai nenumatė privalomojo tokių nekilnojamojo turto objektų kaip geležinkelio atšakų privažiavimo kelių teisinio registravimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Registrų centras ieškovės nuosavybės teisės į geležinkelio atšaką, kurią ieškovė siekia įsiteisinti kaip nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savo vardu, neginčija ir pretenzijų jai dėl šio turto nereiškia.
22. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė 2022 m. sausio 31 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, prašydama įrašyti nekilnojamųjų daiktų – privažiuojamųjų geležinkelio kelių Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti bendrovės nuosavybės teises į juos. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, 2022 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateiktas Statinių statybos teisėtumo faktą patvirtinantis dokumentas, bei tuo, kad, kai prašoma įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., tokius prašymus teikia statytojai, o ne asmenys, kurie juos vėliau įgijo. Turto registrų tvarkymo tarnybos Registro departamento Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs tą patį prašymą, 2022 m. vasario 11 d. sprendimu atmetė UAB „Dorvina“ prašymą registruoti nuosavybės teises į Statinius dėl neigiamo kadastro tvarkytojo sprendimo ir dėl to, kad pateiktoje 2000 m. spalio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui (Statiniams) identifikuoti.
23. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovė turi jos nuosavybės teisę į geležinkelio atšaką Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinančius dokumentus, tačiau būtent statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų trūkumas jai trukdo šį turtą įregistruoti kaip Nekilnojamojo turto kadastro objektą, o nesant statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tokių objektų teisinis statusas ir likimas turi būti sprendžiamas įteisinant arba griaunant tokią statybą Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, ieškovė nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas jos konstitucines teises į teisingą teismą, kadangi prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra vienintelis galimas būdas įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės atskirojo skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
24. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą, nagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnis).
25. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi, bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
26. Šiuo atveju nėra ginčo, kad 2000 m. spalio 23 d. sutartimi ieškovei perduotas turtas, be kita ko, – geležinkelio atšaka Nr. (duomenys neskelbtini), 8 m, bendro 6 630 kv. metrų ploto, jai priklauso nuosavybės teise ir kurį ji faktiškai valdo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė prašomą nustatyti faktą – geležinkelio atšakos Nr. (duomenys neskelbtini), valdymą nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus turi, jie nėra prarasti, taigi, nėra visų įstatyme numatytų sąlygų (CPK 445 straipsnis). Tiek iš pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek iš atskirojo skundo motyvų matyti, jog ieškovės tikslas – savo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į 0,237 km ilgio geležinkelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,271 km ilgio geležinkelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų ieškovės prašomus nustatyti juridinius faktus, t. y. kad UAB „Dorvina“ nuo 2000 m. spalio 23 d. nuosavybės teise valdo 0,237 km ilgio geležinkelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,271 km ilgio geležinkelį, esantį (duomenys neskelbtini), tai jokių teisinių pasekmių jai nesukeltų, ji ir toliau negalėtų įregistruoti šių Statinių ir nuosavybės teisės į juos viešajame registre, kadangi tam, kad Statiniai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turi būti įvykdyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimai (nutarties 22 punkte minėti Sprendimai).
27. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).
28. Taigi statinių formavimo kaip nekilnojamųjų daiktų ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai, ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą. Kadangi šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė dėl jų įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras, t. y. gali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, todėl toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė tiek atskirajame skunde, tiek pateiktais naujais įrodymais akcentuoja, jog statybos teisėtumo faktą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, todėl kitu būdu, nei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, ji savo nuosavybės teisių į statinius negali įregistruoti. Tačiau apeliantė nagrinėjamoje byloje neprašo nustatyti juridinio fakto, kad statybą leidžiantys dokumentai apskritai buvo išduoti.
30. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad dėl to, jog teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, jai buvo užkirsta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir atitinkamai išdėstyti visas faktines aplinkybes. CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos, įskaitant – bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 442 straipsnio 1 punktas, XXVI skyrius), nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK XXVI skyriuje, reglamentuojančiame bylų pagal pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nėra įtvirtinta, kad šios bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė būtų pateikusi prašymą pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pateikusi tokį prašymą pagrindžiančius argumentus. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė tiek ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tiek vėliau pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindė rašytiniais duomenimis ir juose išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagrįstai bei teisėtai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), be to, dėl skundžiamos nutarties apeliantė teikė atskirąjį skundą, byla patikrinta instancine tvarka.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.