Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Alytaus pataisos namuose 2015 m. kovo 1 d. – 2018 m. gegužės 29 d. laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą su prašymu apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir esant atsakovės atstovo prašymui, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl reikalavimui dėl 2015 m. kovo 1 d. – 2016 m. birželio 19 d. laikotarpio taikoma ieškinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už šį laikotarpį atmetamas.

Taigi, byloje aktualus ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriose jis atliko bausmę, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis, duomenimis iš kompiuterinės programos ir bylos nagrinėjimo metu pateiktais patikslintais duomenimis (b. l. 12, 18–21, 137, 166–168), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. buvo paskirtas ir gyveno 21 būrio 1-ajame miegamajame, kuris yra 42,60 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,87 kv. m. Nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 20 būrio 4-ame miegamajame, kuris yra 30,37 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 kv. m. Nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 21 būrio 2-ajame miegamajame, kuris yra 48,43 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,03 kv. m.

Pareiškėjas posėdžio metu tvirtino, kad 21 būryje buvo įrengtos 22 miegamosios vietos, t. y. 11 dviaukščių lovų. Tokius pareiškėjo argumentus paneigia atsakovės atstovo į bylą pateikti patikslinti duomenys ir 21 būrio 2 miegamojo planas, iš kurių matyti, kad 21 būrio 2 miegamojo patalpoje buvo 12 vieno aukšto lovų (b. l. 137, 139).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN 2-ojo bendrabučio patalpos 2008 m. pripažintos avarinės būklės ir negali būti eksploatuojamos, bei prie skundo pridėjo 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktą (toliau – ir Aktas) (b. l. 6, 7). Skunde teigė, kad sanitarinių mazgų būklė itin bloga, praustuvės, klozetai pažeisti korozijos. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose neįrengta mechaninė ventiliacija, langai netvarkingi, nešvarūs, nesandarūs, supuvusiais rėmais; patalpose ant lubų, sienų buvo matomos juodos dėmės, pelėsis; grindys buvo supuvusios. Patalpose nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija, o išsivėdinti buvo galima tik atidarius langus, todėl šaltuoju metų laiku būdavo ne daugiau kaip 12 laipsnių šilumos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (34 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas).

Akte nustatyta, kad, atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai stipriai pažeisti korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje patalpų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.). Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris. Būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. liepos mėnesį pradėti 2-ojo bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Taip pat į bylą pateikė ginčo laikotarpio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 52–55) (toliau – ir Patikrinimo aktas), surašytą atlikus periodinį patikrinimą, kurio apimtis – visos Alytaus PN patalpos. Patikrinimo akte nurodyta, kad vizualiai matomų pelėsių nepastebėta, langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam vėdinimui, mechaninė ventiliacija įrengta tualeto ir dušo patalpose. Patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Tačiau Patikrinimo akte konstatuota, kad 2-ojo bendrabučio patalpoms būtinas kapitalinis remontas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Tvirtino, kad visuose būrių miegamuosiuose langai yra tvarkingi, plastikiniai, sandarūs, rėmai neiškrypę. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 30 d. su prašymu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą (b. l. 142). Visuomenės sveikatos centras, 2017 m. birželio 14 d. atlikęs operatyvųjį 20 būrio 4-ojo miegamojo patikrinimą, 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.I-132 (16.3.187 1.12) nustatė, kad 20-ojo būrio 4-ojo miegamojo langų stiklai įtrūkę, langai nevalyti, nešvarūs ir išvadoje konstatavo Higienos normos HN 134:2015 34 ir 35 punktų reikalavimų pažeidimus (b. l. 145, 146).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 nustatytą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, temperatūrą gyvenamosiose patalpose, nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros yra vėdinami atidarius langus, būrio sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji mechaninė ventiliacija. Byloje esančiuose pirmiau nurodytuose patikrinimo aktuose Higienos normos HN 134:2015 16 ir 17 punktų pažeidimų nenustatyta. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl patalpų santykinės oro drėgmės, oro temperatūros ir ventiliacijos, konstatuoja, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovės atstovo pateiktų duomenų.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo motyvuodamas tuo, kad atliekant gamtinius reikalus jį galėjo stebėti kiti nuteistieji.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 5.7 papunktį, nuteistieji, priskirti paprastajai ir lengvajai grupei (ir laikomi bendrabučio tipo patalpoje, o ne kamerų patalpoje), naudojasi prausykla ir tualetu, įrengtais viso būrio nuteistiesiems. Taigi, šie nuteistieji naudojasi sanitariniu mazgu, kuris įrengtas atskiroje patalpoje ir yra skirtas naudotis viso būrio nuteistiesiems. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi sanitariniu mazgu, esančiu atskiroje patalpoje.

Pareiškėjas prašė priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.