- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- 1-166-1004/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16891-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Kaltinamasis
- R. C.
- Civilinis ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, prokurorei naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) r., anksčiau teistas du kartus:
1) 2015 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 181 straipsnio 1 dalį, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs (2015 m. birželio 11 d.);
2) 2015 m. balandžio 9 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bausmę atlikęs 2016 m. vasario 8 d., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. C., kaltinamas tuo, kad jis, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. laikotarpyje nuo 2023 m. vasario mėnesio, tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2023 m. kovo 3 d., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), melagingai sakydamas jog ketina kartu gyventi su nukentėjusiąją J. P. ir pirkti namą bendram gyvenimui, per keturis kartus išviliojo iš jos 2190 eurų sumą namo pirkimui ir jo įrengimui, būtent: 180 eurų sumą dėl tariamai namo pirkimo dokumentų parengimo, 300 eurų sumą dėl tariamai baldų pirkimo, 1160 eurų sumą dėl tariamai namo remonto ir 550 eurų sumą dėl tariamai saulės baterijų pirkimo, nors jokio namo pirkti neketino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai J. P. priklausantį turtą – 2190 eurus.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
2. Kaltinamasis R. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad supranta ką yra padaręs, parodymų neduos. Sutiko, kad teismas pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui pagarsinus šiuos parodymus, juos patvirtino. Civilinį ieškinį pripažino.
3. Iš kaltinamojo R. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad jis prisipažįsta, kad iš J. P. apgaule išviliojo pinigus. Tikslių sumų ir laiko nurodyti negali, bet gali būti, kad taip kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kad laikotarpyje nuo 2023 m. vasario mėnesio iki kovo 3 d., 180 eurų sumą dėl namo pirkimo dokumentų parengimo, 300 eurų sumą dėl baldų pirkimo, 1160 eurų sumą dėl remonto ir 550 eurų sumą dėl saulės baterijų pirkimo. Iš viso iš J. P. gavo 2190 eurų sumą. Pirmus tris kartus pinigus gavo grynaisiais, jų niekaip neįformino, o 550 eurų sumą gavo pavedimu iš jos sūnaus banko sąskaitos. Duomenis, kur atlikti pavedimą, davė jis. Neprisimena kodėl pavedimui atlikti nurodė ne savo pavardę, o pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Dažnai save taip pristato, nes tai jo pravardė. Prisipažįsta, kad J. P. melagingai sakė jog perka namą, vėliau melavo, kad jau namą nupirko, sakė, kad namas yra Biržų rajone, (duomenys neskelbtini), tačiau jokio namo pirkti neketino, nes neturėjo pinigų. Kad būtų įtikinamai, jai buvo nusiuntęs namo nuotraukas, sakydamas, kad šį namą nupirko. Nuotraukas rado internete. Dar yra siuntęs baldų nuotraukas, sakydamas, kad tokius rado jos dukters kambariui, kad būtų gerai nupirkti. Tada J. P. davė 300 eurų baldų pirkimui. Sakė, kad pardavė žemės sklypą, gavo pinigų ir nupirko namą, bet jis jokio žemės sklypo neturėjo. Yra padėjęs vienam asmeniui nupirkti žemę, turėjo įgaliojimą, tai jo dalį nufotografavęs nusiuntė J., kad atrodytų jog jis tvarko savo sklypo pardavimo dokumentus. Pinigų jam reikėjo pragyvenimui, nes niekur nedirbo, ir turėjo skolų, apie kurias kalbėti nenori. Su J. P. susipažino per socialinį tinklapį „Facebook”, pradžioje susirašinėjo apie metus laiko, tada sugalvojo susitikti. Pirmą kartą pas ją atvyko 2023 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena. Jis tada gyveno Kelmėje, buvo išsinuomojęs butą. Jį iš (duomenys neskelbtini) atvežė J. P. sūnus. Pas ją pasibuvo kelias dienas ar savaitę laiko. Po to, vėl po kelių dienų atvažiavo ir taip pas ją apsilankė gal tris kartus, kiekvieną kartą vis gaudavo pinigų. Kaip įvardinti jų santykius nežino, pora kaip ir nebuvo. Iš pradžių jis bandė nuo J. P. slėptis, kai ji suprato, kad buvo apgauta, vilkino laiką. Galvojo gal kaip nors gaus pinigų ir jai grąžins. Bet kai sužinojo, kad ji parašė pareiškimą policijai, jis išvažiavo į Vokietiją dirbti, nes neturėjo pinigų. Būnant Vokietijoje su juo susisiekė tyrėja. Suprato, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sakė, kad nori užsidirbti pinigų ir grąžinti J. P., prašė duoti laiko iki rugsėjo mėnesio. Tačiau grįžo anksčiau, pinigų neužsidirbo, o kiek užsidirbo, antstoliai nuskaitė. Supranta, kad apgaule iš J. P. išviliojo pinigus, nuoširdžiai gailisi. Grąžinti pinigų negali, nes neturi. Niekur nedirba, nes dėl skolų jam neapsimoka Lietuvoje dirbti oficialiai, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Grįžo gyventi pas savo motiną adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ir gyvens kol baigsis procesas, šiuo adresu jam galima siųsti procesinius dokumentus, taip pat sutinka, kad jam procesiniai dokumentai būtų siunčiami elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 18-21).
4. Įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį, nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis iš esmės visiškai pripažino savo kaltę, pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. C. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 2, b. l. 37). Nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis, bei tam neprieštaravo ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė J. P., todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio 1 dalis).
5. Kaltinamojo R. C. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:
5.1. Iš nukentėjusiosios J. P. apklausos protokolo matyti, kad 2021 metų rudenį, per „Facebook“ internetinę paskyrą ją į draugus pakvietė R. B.. Visą laiką bendravo žinučių ir „Messenger“ pagalba. Skambindavo vienas kitam, bet iki 2023 metų sausio mėnesio susitikę nebuvo. R. pasakojo, kad jam yra 36 metai. Taip pat žinojo, kad jis dirba Vokietijoje. 2023 metais vasario mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jos sūnus nuvažiavo pas R. į namus ir jį atvežė pas ją į svečius. Tuo metu ji su R. laiką praleido gerai. R. pasiūlė jai pirkti namą ir eiti kartu gyventi. Ji sutiko, nes šis pasiūlymas jai patiko. R. sakė, kad Biržų r., (duomenys neskelbtini), turi žemės sklypą, kurį nori parduoti ir už gautus pinigus įsigyti namą. Ji sutiko. Pirmą kartą atvažiavęs pas ją R. pabuvo pora dienų ir išvažiavo, nes pasakė, kad važiuoja tvarkytis žemės dokumentų. Po poros dienų jis vėl atvažiavo. Jis pasakojo, kad savo žemės sklypą jau pardavė ir pirks namą. Kiek už parduotą žemę gavo pinigų, ji nežino, nes neklausė. R. rodė jai namą, kurį galvoja pirkti, tačiau ji gerai jo nematė, jo adreso nežino. Pardavęs žemę, R. pas ją svečiavosi apie savaitę laiko. Jie bendravo kaip pora, planavo bendrą ateitį. Būdamas pas ją namuose, jis paprašė jos pinigų prisidėti prie perkamo namo dokumentų įforminimo. Ji neprieštaravo, nes ruošėsi su juo kartu gyventi ir jai jokio įtarimo tai nesukėlė. Išvažiuojant padavė R. 180 eurų. Taip pat jis žadėjo grąžinti pinigus už kurą, kai jos sūnus jį atvežė. Už kurą sūnui buvo davusi 60 eurų. Jam išvykus, po kokių 3 dienų, R. vėl atvažiavo ir būdamas pas ją pradėjo sakyti, kad ji parduotų laikomus gyvulius, kad ten kur yra nupirktas namas, gyvulių nelaikys, nes ten yra miestelis. Ji pardavė savo gyvulius ir R. už savo dukros U. kambario baldus davė 300 eurų, nes jis juos buvo nužiūrėjęs internete. Pabuvęs porą dienų jis išvažiavo. Praėjus kokioms 3-4 dienoms R. vėl atvažiavo ir paklausė ar ji pardavė gyvulius, nes reikia pinigų namo remontui. Ji tuo metu buvo pardavusi gyvulius ir pinigų turėjo. Nieko neverčiama padavė R. 1160 eurų. Nelabai norėjo tokių pinigų duoti, bet jau buvo apsisprendę kartu gyventi ir ji juo pasitikėjo. Jis išvažiavo į namus. Ji liko savo namuose. R. rašė jai žinutes, kad apsirgo ir sukilo temperatūra. R. jai po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad jau nupirkti baldai, trūksta pinigų tik saulės kolektoriams. Jos sūnus L. iš savo sąskaitos pervedė 550 eurų. Tai buvo paskutiniai pinigai, kuriuos ji davė R.. iš viso R. davė 2250 eurų. Šiuos pinigus davė savo noru, nieko nebuvo verčiama, nes planavo bendrą ateitį su R., kurio pavardės nežino. Po to su R. bendravo tik žinutėmis „Messenger“ pagalba, daugiau pas ją atvažiavęs nebuvo. Bendraudama su R., gaudavo žinutes, kad jam reikia pinigų, todėl kilo įtarimas, kad ji jam reikalinga tik dėl pinigų. Suprato, kad yra apgauta, kai R. jai pasakė, kad jokio namo nepirko, o tik pasisavino jos pinigus. Kiek žino, R. gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo sesę, bet tikslaus adreso nežino. Su R. nebendrauja. Nurodė, kad R. prašė atiduoti pinigus, bet jis jai pinigų neatidavė, nors iš pradžių žadėjo grąžinti (t. 1, b. l. 100-102);
5.2. Iš papildomų nukentėjusiosios J. P. apklausos protokolų matyti, kad ji pateikė 2023 m. kovo 3 d. pavedimą, kurį padarė jos sūnus L. P. iš savo sąskaitos į R. sąskaitą. L. P. šį pavedimą padarė jos paprašytas, R. pervedė 550 eurų. Papildomai paaiškino, kad su R. C., kuris “Facebook” turi anketą „R. B.“, pradėjo bendrauti maždaug nuo 2021 metų rudens. Bendraudavo pradžioje susirašinėdami arba pasiskambindavo per programėlę „Messenger“: Su R. pirmą kartą susitiko 2023 metų vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, tik atsimena, kad buvo jau po (duomenys neskelbtini) dienos, ir buvo savaitgalis, galėjo būti vasario 18 diena. Labai norėjo susitikti, ypač jis norėjo pas ją atvykti, tik neturėjo kaip. Tai paprašė, kad sūnus R., kuris gyvena kartu su ja, jį atvežtų pas ją. R. ji padavė 60 eurų, kad jis nusipirktų kuro pirmyn ir atgal. R. R. atvežė iš (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad tuo adresu gyvena jo sesuo. Pradžioje jis sakėsi, kad yra R. B., taip jis yra ir užsivadinęs „Facebook“. Bet vėliau sužinojo, kad jis yra R. C.. Sužinojo tada, kai jis pervedė jos sūnui 35 eurus už kurą, kai jį kažkur pavežė. Kai pabandė jo paklausti kodėl jis kitaip užsivadinęs, jis apsimesdavo, kad negirdi arba pakeisdavo temą. Pirmą kartą atvykęs jis pabuvo pas ją dvi dienas, tada išvažiavo sakydamas, kad važiuoja tvarkytis žemės dokumentų, sakė, kad pardavinėja žemės sklypą ir planuoja pirkti namą. Po kelių dienų jis vėl atvyko pas ją. Antrą kartą jį vėl iš (duomenys neskelbtini) atvežė jau kitas jos sūnus – G. P.. Atvažiavęs antrą kartą, jis pasiūlė jai kartu gyventi ir kartu pirkti namą. Ji sutiko, nes šis pasiūlymas jai patiko. Jis pasakojo, kad Biržų r., (duomenys neskelbtini) turi žemės sklypą, kurį nori parduoti ir už gautus pinigus įsigyti namą. Ji sutiko. Antrą kartą atvažiavęs jis pasakė, kad pardavė žemės sklypą ir dabar planuoja pirkti namą. Nurodė, kad R. rodė jai namą, kurį ketino pirkti, taip pat rodė žemės pardavimo dokumentus, atsiuntė įgaliojimą, kuriame matyti jo pavardė, todėl ji patikėjo. Minėjo, kad namas yra (duomenys neskelbtini). Ji nebuvo nuvažiavusi apžiūrėti namo, matė jį tik iš R. parodytų nuotraukų, kuriose namas buvo fotografuotas iš išorės, ir kelios nuotraukos iš namo vidaus, kur buvo matyti baldai. Jai namas pasirodė tinkantis. Jei gerai pamena, sakė, kad už namą suderėjo 16 000 eurų, o ji kiek galės, tiek prisidės. Taip per kelis kartus jis išviliojo iš jos pinigus sakydamas, kad reikia namui. Pirmą kartą davė am 180 eurų dokumentų parengimui, po to 300 eurų davė už baldus. Tada sutarė, kad ji išparduos gyvulius (karvę, žąsis, antis, triušius), nes gyveno ūkiškai, ir už gautus pinigus prisidės prie namo. Pardavusi dalį gyvulių, ji davė jam 1160 eurų. Visus pinigus R. C. ji davė grynais, jokių dokumentų nesurašė, nes juo pasitikėjo, ketino kartu gyventi. Paskutinį kartą R. davė 550 eurų. Šių pinigų jam reikėjo neva saulės baterijoms, kurias ketino montuoti ant namo stogo. Jis tada buvo (duomenys neskelbtini), sakė, kad serga, negalėjo atvykti, tai pinigus jam pervedė. Paprašė, kad jos sūnus L. P. pervestų iš savo banko sąskaitos, nes pati tuo metu neturėjo tiek atliekamų pinigų. 550 eurų sumą R. C. pervedė 2023 m. kovo 3 dieną. Iš viso R. C. iš jos apgaule išviliojo 2190 eurų sumą ir dar liko skolingas 60 eurų už kurą. Šiuos 60 eurų jis žadėjo atiduoti, tačiau iki šiol neatidavė. Iš viso ji patyrė 2250 eurų turtinę žalą. Daugiau su R. susitikę nebebuvo. Jis vis žadėdavo atvažiuoti, bet sakydavo, kad tai susirgo, kad jam buvo atlikta operacija, kad jis guli ligoninėje ir pan. Balandžio mėnesio viduryje, po Velykų, tikslios dienos neprisimena, paprašė R., kad pasakytų jai namo adresą, sakė, kad nori važiuoti apsižiūrėti, kad reikia pasiplanuoti kur ką sės ir t. t. Tada R. C. parašė jai „Messenger“ žinute, kad nėra jokio namo ir jų bendravimas kuriam laikui nutrūko. Po kiek laiko jis vėl pradėjo rašinėti jai per „Messenger“ ir bendravo kaip niekur nieko. Ji ėmė jam rašyti, kad grąžintų pinigus, nes juo nebetiki. Jis vis tempė laiką, sakydamas, kad ji nepasisprendžia ar nori namo, ar pinigų. Griežtai paprašius grąžinti pinigus, jis pradžioje žadėjo grąžinti, bet vėliau ėmė išsisukinėti ir pinigų jai negrąžino. Supratusi, kad pinigų neatgaus, kreipėsi į policiją. Šiuo metu su R. C. nebendrauja. Turi nufotografavusi dalį susirašinėjimo su R. C. „Messenger“ programėlėje, taip pat dar mato dalį jų susirašinėjimo pačioje „Messenger“ programėlėje (t. 1, b. l. 103-106, 108-112);
5.3. Iš liudytojo L. P. apklausos protokolo matyti, kad jis R. C. pažįsta. Galvojo, kad mama su juo kurs bendrą gyvenimą. R. C. matė du kartus, kai jis buvo atvykęs pas mamą į jų namus. Iš mamos žino, kad ji su R. C. planavo kartu pirkti namą (duomenys neskelbtini), todėl mama jam per kelis kartus davė pinigų. Vieną kartą mamos paprašytas pervedė jam 550 eurų. Duomenis, kur atlikti pavedimą, davė mama. Atsimena, kad R. C. pradžioje prisistatinėjo R. B., tai ir pavedimą atliko R. B., tik vėliau sužinojo, kad jis yra R. C.. Žino, kad jis apgaule iš jo mamos išviliojo apie 2000 eurų sumą. Yra skaitęs mamos susirašinėjimą su R. C. „Messenger“ programėlėje. Matė iš žinučių, kad kai mama suprato, kad jokio namo jis nepirko, R. pažadėjo mamai grąžinti pinigus, tačiau vis atidėliodavo, kol mama nebeapsikentė ir kreipėsi į policiją. Būdamas pas juos namuose, jis atrodė normalus vyras. Planavo kad visi kartu gyvens naujame name. Draugiškai bendravo tiek su juo, tiek su kitais broliais. Buvo labai kalbus, kultūringas. Sudarė gero ir pasiturinčio žmogaus įvaizdį, atvažiuodamas atsiveždavo maisto, neatrodė, kad yra vargšas. Mama jam pinigus – 550 eurų jau grąžino, todėl jis dėl to nenukentėjo ir pretenzijų R. C. neturi, civilinio ieškinio nereikš. Nori tik, kad R. C. grąžintų mamai pinigus, nes mama labai išgyvena dėl to, nes atidavė jam paskutinius pinigus (t. 1, b. l. 130-133);
5.4. Iš liudytojo G. P. apklausos protokolo matyti, kad jis žino R. C., kuris iš pradžių jų šeimai prisistatė R. B.. Mama su juo susipažino per „Facebook“. Sakė, kad bendravo susirašinėdami kokius du metus laiko. Tik šių metų vasario mėnesį jis aplankė mamą, atvyko pas juos į Pasvalio r., (duomenys neskelbtini)., į svečius. Pirmą kartą jį iš (duomenys neskelbtini) atvežė brolis R. P., o kitą kartą paimti jo iš (duomenys neskelbtini) važiavo jis pats. R. paėmė prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). R. nurodė šį adresą, sakė, kad čia gyvena jo sesuo. Iš kur jis tiksliai atėjo nematė, nes buvo tamsu, galėjo būti apie 21.00 val. Privažiavęs jis paskambino ir R. atėjo prie jo automobilio. Už tai, kad atvežė jį pas mamą, R. pažadėjo jam sumokėti 250 eurų, tačiau taip ir nesumokėjo. Pradžioje sakė, kad neturi pinigų, kad kai gaus kažkokių pajamų, tada atiduos, bet taip ir liko. Jis pas mamą pabuvo kelias dienas, o tada jį pavežė iki Šiaulių. R. minėjo, kad jam reikia dėl žemės pardavimo kažkokių parašų lygtais pas notarą, todėl ir išskubėjo. Kol jis dar buvo pas mamą, R. pervedė jam 35 eurus. Pagalvojo, kad jis pradeda tuos 250 eurų dalimis pervesti, ir tada iš pavedimo duomenų pamatė, kad jis yra R. C.. Jis jo nieko neklausė, nes pagalvojo, kad „Facebook“ dažnai būna žmonės užsivadinę netikrais vardais ir pavardėmis. Pamanė, kad ir R. užsivadinęs ne tikruoju vardu ir pavarde, tik jo profilio nuotrauka buvo tikra, tuo labiau kad vardas R. buvo kaip sutrumpinimas R.. Iš mamos žino, kad jie kartu ketino pirkti namą prie (duomenys neskelbtini), kad mama jam per kelis kartus davė pinigų, tikslios sumos nežino, bet maždaug apie 2000 eurų. Mama tik vėliau suprato, kad R. C. buvo apgauta, nes jis tuos pinigus išviliojo iš jos kalbėdamas apie bendrą namą, kurį neva ketino pirkti, vėliau jau nupirktą neva remontuoti, tačiau jokio namo net nebuvo. Mama sakė, kad R. rodė jai namo nuotraukas, bet mano, kad jis jai galėjo parodyti bet kokias nuotraukas iš interneto. Jam R. C. pradžioje pasirodė normalus vyras, jis buvo toks lėtas, mažai su juo bendravo. Tik kai mama suprato, kad buvo apgauta, jis suprato, kad R. mama naudojosi. Mama labai išgyvena dėl šio reikalo, nes iš jos tas vyras išviliojo paskutinius pinigus. Ji atrodė labai sugniuždyta, net nenorėjo niekur kreiptis, tai jis su broliais jai patarė kreiptis į policiją. Jis su R. C. susirašinėjo dar prieš kreipiantis į policiją, parašė, kad jeigu neatiduos pinigų mamai, kreipsis į policiją. R. žadėjo pinigus atiduoti, tačiau vis tempė laiką, kol suprato, kad net neketina pinigų grąžinti (t. 1, b. l. 136-139);
5.5. Iš liudytojo R. P. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena pas mamą J. P., adresu Pasvalio r., (duomenys neskelbtini). P. R. C., kuris iš pradžių jų šeimai prisistatė R. B., bent jau taip buvo užsivadinęs „Facebook“. Su juo jų mama susipažino per „Facebook“ maždaug prieš du metus. Tuos du metus laiko jie tik susirašinėdavo ir susiskambindavo. Tik šių metų vasario mėnesį jis aplankė mamą, atvyko pas juos į svečius. Teisingiau tai jis R. C. iš (duomenys neskelbtini) atvežė savo automobiliu, nes jis pats neva neturėjo kaip atvažiuoti. Jis R. paėmė iš (duomenys neskelbtini) miesto, nuosavo namo kiemo, bet adreso neprisimena. Žino, kad kai kitą kartą važiavo jo paimti brolis G., jį paėmė jau iš kito adreso. Dabar jam atrodo, kad jis tyčia keitė adresus, jog nesužinotų kur gyvena. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) paskambino ir R. pasakė adresą kur privažiuoti. Po to abu grįžo į Pasvalio r., (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą R. pas mamą pabuvo kelias dienas, po to jis buvo dar kelis kartus atvažiavęs. Vėliau iš mamos sužinojo, kad ji kartu su R. C. ketino pirkti namą prie (duomenys neskelbtini), kad mama jam per kelis kartus davė pinigų, tikslios sumos nežino, bet maždaug apie 2000 eurų. Tik vėliau mama suprato, kad buvo apgauta R. C., nes jis tuos pinigus išviliojo iš jos kalbėdamas apie bendrą namą, kurį neva ketino pirkti, vėliau jį remontuoti, nors jokio namo net nebuvo. R. C. jam nuo pat pradžių nepatiko, nes labai gyrėsi, apie užsienius kalbėjo, kad gerai ten uždirba, kad neva turi prabangius automobilius, o kaip vėliau suprato – nieko jis neturi. Mama labai išgyvena dėl šio reikalo, jaučiasi apgauta, nes iš jos tas vyras išviliojo paskutinius pinigus. Kiek žino, jis pradžioje dar žadėjo mamai grąžinti pinigus, bet vėliau nustojo bendrauti (t. 1, b. l. 142-145);
5.6. Iš J. P. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2023 m. vasario mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, R. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., apgaulės būdu, tai yra meluodamas, kad perka namą, įgijo 180 eurų, po trijų dienų dukros U. kambario baldams – 300 eurų, po 3-4 dienų namo remontui – 1160 eurų. R. C. po kiek laiko vėl paskambino ir pasakė, kad badai jau nupirkti, o trūksta pinigų saulės kolektoriams. 2023 m. kovo 3 d. sūnus L. P. iš savo banko sąskaitos į R. banko sąskaitą jos prašymu pervedė 550 eurų. Taip pat R. C. liko skolingas 60 eurų už kurą. Taip apgaulės būdu R. C. iš jos įgijo 2250 eurų sumą. Prašo R. C. nubausti įstatymo nustatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti padarytą žalą (t. 1, b. l. 1-7);
5.7. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gegužės 3 d. buvo gautas pranešimas, jog Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), pranešėja pažįstamam asmeniui pervedė 2500 eurų, su kuriuo ketino kartu pirkti namus, mano, kad bus pakliuvusi į sukčiaus pinkles. Nuvykus į įvykio vietą pranešėja J. P. paaiškino, kad ji jau du metus internetu bendrauja su draugu R. B., kuriam yra apie 36 metus. Vyras buvo kelis kartus atvykęs pas ją į namus, pagyvendavo apie savaitę laiko. Jie kartu norėjo kurti bendrą ateitį, kartu gyventi. Bendraudami internetu jie nusprendė pirkti nuosavą namą ir per tuos kelis kartus, kai pranešėjos draugas atvyko pas ją į namus pasisvečiuoti, ji jam davė 1700 eurų grynais pinigais namo pirkimo dokumentų tvarkymui ir namo įsigijimui. Vėliau jos draugas jai atsiuntė nuotrauką su tariamo namo įsigijimo dokumentais. Vis galvodama, kad jie kartu gyvens, moteris į savo draugo sąskaitą dar pervedė 550 eurų saulės kolektorių įsigijimui. Po kurio laiko moteris suprato esanti apgauta. Patikrinusi išsiaiškino, kad jos draugas gyvenamojo namo jų bendrai ateičiai nepirko, tik pasisavino pinigus. Su savo draugu moteris vis dar bendrauja, bet pinigus grąžinti jis atsisako. Apie savo draugą moteris duomenų daugiau neturi, žino jo vardą, pavardę, kad atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) miesto, nes jos sūnus jį iš ten atvežė. Tikslaus adreso pranešėja nežino. Nustatyta, kad pinigus paėmęs asmuo yra ne R. B., o R. C. (t. 1, b. l. 17-18);
5.8. Iš prie nukentėjusiosios apklausos pridėtos pavedimo nuotraukos matyti, kad 2023 m. kovo 3 d. atliktas 550 eurų dydžio pavedimas iš L. P. sąskaitos į R. B. sąskaitą, pavedimo paskirtis: dovana (t. 1, b. l. 107);
5.9. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai 2023 m. gegužės 4 d. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su R. C.. R. C. buvo informuotas, kad J. P. kreipėsi į policiją dėl apgaulės būdu įgytų pinigų. Jis pasakė, kad pinigus gali grąžinti. Į jo mobilaus ryšio telefono numerį buvo nusiųstas J. P. banko sąskaitos numeris, bet jis jokių pinigų į jos sąskaitą nepervedė (t. 1, b. l. 19-20);
5.10. Iš UAB „R. B.“ banko, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios R. C., išrašo laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. matyti, kad R. C. sąskaitą UAB „R. B.“ banke atsidarė 2022 m. gruodžio 10 d. Iš pateikto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 3 d. 12.19 val., į šią sąskaitą gautas 550 Eur pavedimas iš L. P. sąskaitos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Gauta 550 Eur suma iš R. C. sąskaitos tą pačią dieną, 12.21 val., pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios priklausomybės iš policijos registrų nustatyti neįmanoma, tačiau pagal BIC kodą, kuris yra: (duomenys neskelbtini), – matyti, kad ši sąskaita priklauso elektroninei pinigų įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31-44, 45-47);
5.11. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad gauta abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. (t. 1, b. l. 54-55, 56);
5.12. Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 25 d., nustatyta, kad UAB „Bitė Lietuva“ abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. C.. Užklaustu laikotarpiu šis abonentas daugiausia fiksuotas (duomenys neskelbtini) mieste esančių tų pačių bazinių stočių veikimo zonose, būtent: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad R. C. gyvenamojoje vietoje. Laikotarpiais nuo 2023 m. vasario 4 d. iki 2023 m. vasario 7 d., nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. vasario 14 d., nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2023 m. vasario 21 d. šis abonentas fiksuotas Biržų r., (duomenys neskelbtini). esančios bazinės stoties veikimo zonoje (9 km atstumu nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos). Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 5 d. iki 2023 m. vasario 7 d., taip pat 2023 m. vasario 14, 16 ir 20 d. abonentas fiksuotas Pasvalio mieste esančių bazinių stočių veikimo zonose. 2023 m. vasario 7 d. abonentas fiksuotas Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), esančios bazinės stoties veikimo zonoje. Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 7 d. iki 2023 m. vasario 9 d., nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. vasario 16 d. abonentas užfiksuotas Panevėžio mieste veikiančių bazinių stočių zonose. Nuo 2023 m. gegužės 18 d. fiksuota jog šis abonentinis numeris naudojamas Vokietijoje (t. 1, b. l. 57-59);
5.13. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos J. P. prie papildomos apklausos protokolo pateiktos susirašinėjimo nuotraukos, kurios įrašytos į skaitmeninę laikmeną. Pateiktos 65 telefono ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje. Iš susirašinėjimo matyti, kad susirašinėjimas vyksta tarp nukentėjusiosios J. P. ir R. (įtariamojo R. C.). Nuotraukų viršuje matyti paskyros pavadinimas „R.“, nuotraukų apačioje matyti, kad paskyra „R.“ yra užblokuota. Užfiksuotas susirašinėjimas nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. Pirmoje nuotraukoje matyti dalis dokumento: 2023 m. vasario 8 d. įgaliojimo dalis, iš kurio teksto galima suprasti, kad kažkas įgalioja R. C., nurodytas jo asmens kodas, sudaryti kažkokį (nesimato) sandorį dėl žemės sklypo, tačiau parašų, antspaudų ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima matyti jog dokumentas yra autentiškas, nesimato. Toliau nuo 2-oje iki 65-oje nuotraukose užfiksuoto susirašinėjimo turinio matyti, kad R. C. vis žada grąžinti pinigus, jis prašo J. P. banko sąskaitos numerio, kad galėtų neva pervesti pinigus, vėliau žada pervesti pašto perlaida, bet vis vilkina pinigų pervedimą, o sužinojęs, kad nukentėjusioji parašė pareiškimą policijai, atsisako grąžinti pinigus, ima grasinti jai teismais. Apžiūros metu sudaryta foto lentelė (t. 1, b. l. 60-62, 63-96, 113);
6. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
7. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. C. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. laikotarpyje nuo 2023 m. vasario mėnesio, tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2023 m. kovo 3 d., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), melagingai sakydamas jog ketina kartu gyventi su nukentėjusiąją J. P. ir pirkti namą bendram gyvenimui, per keturis kartus išviliojo iš jos 2190 eurų sumą namo pirkimui ir jo įrengimui, būtent: 180 eurų sumą dėl tariamai namo pirkimo dokumentų parengimo, 300 eurų sumą dėl tariamai baldų pirkimo, 1160 eurų sumą dėl tariamai namo remonto ir 550 eurų sumą dėl tariamai saulės baterijų pirkimo, nors jokio namo pirkti neketino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai J. P. priklausantį turtą – 2190 eurų. Pažymėtina, jog liudytojams iš nukentėjusiosios tapo žinoma apie tai, kad R. C. iš jų mamos per kelis kartus išviliojo 2190 eurų sumą dėl tariamo bendro gyvenimo bei namo pirkimui ir įrengimui.
Baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai
8. R. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnis).
9. Padaryta nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.
11. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalis) pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, pasekmes (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad nors R. C. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 160-165, 167-173), penkių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 151), nedirbantis (t. 2, b. l. 148), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 150), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre byloje nėra. Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Prokurorė už nusikaltimo kvalifikuojamo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį prašo kaltinamajam skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams (šiek tiek didesnę nei šios bausmės vidurkis), ją sutrumpinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausme iš esmės sutiko. Teismo nuomone, R. C. nors ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai – apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tačiau kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio, iš jam ankstesniais teismo nuosprendžiai paskirtų arešto, laisvės apribojimo bausmių išvadų nepadarė ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką.
12. Teismas atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į vieną atsakomybę lengvinančią ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, siekiant užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ateityje ir sudaryti prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis), teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai, kvalifikuojamai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, įvertinti tinkamiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimus – būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 3, 4 punktai, 6 dalis).
13. Nurodyti įpareigojimai skirtini todėl, kad teismo nuomone tai darytų teigiamą įtaką R. C. elgesiui. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti R. C. skiriant laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nėra pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę, labiau nei prašo prokurorė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
14. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Prokurorė byloje pareikštą civilinį ieškinį prašo tenkinti. Kaltinamasis pareikšto civilinio ieškinio neginčijo, su juo sutiko.
15. Nukentėjusioji J. P. pareiškė civilinį ieškinį 2250,00 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 124, 125-127). Ieškinys yra realus ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis, jį pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl ieškinys tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1-2 dalys, Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kiti bylos klausimai
16. Kaltinamasis R. C. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu laikinai sulaikytas nebuvo.
17. Kaltinamajam R. C. 2023 m. gruodžio 5 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 30-33), bei 2023 m. lapkričio 7 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 2, b. l. 25-27) paliktinos galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).
18. Daiktiniai įrodymai – laikmenos (su telefono abonento išklotine ir nukentėjusiosios J. P. pateikto susirašinėjimo nuotraukomis) – 2 vnt., esančios byloje (t. 1, b. l. 56, 113), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei (t. 2 pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti savo namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. C. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti savo namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktinius įrodymus – laikmenas (su telefono abonento išklotine ir nukentėjusiosios J. P. pateikto susirašinėjimo nuotraukomis) – 2 vnt., esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2250,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų, 00 euro centų) turtinės žalos atlyginimą ieškovei J. P..
Priteisti iš R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,16 Eur (šešiolikos eurų šešiolikos euro cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.