Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š., pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė 40 parų arešto.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. Š. faktinio atlikimo/sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas – priteista solidariai iš A. Š. ir R. D. 971,73 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. ir R. D. buvo kaltinami, padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad (duomenys neskelbtini) d. laikotarpyje nuo 17.28 val. iki 17.46 val. iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), bendrininkaudami dėl svetimo turto pagrobimo, pagrobė du butelius 0,7 litrų talpos su dėžute alkoholinio gėrimo „Cognac Hennessy VS“, kurių vieno vertė – 42,95 Eur, iš viso už 85,90 Eur, du butelius 0,7 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Cognac Courvoisier VS“, kurių vieno vertė – 34,95 Eur, iš viso už 69,90 Eur, du butelius 0,7 litrų talpos su dėžutėmis alkoholinio gėrimo „Cognac Hennessy VSOP“, kurių vieno vertė – 46,95 Eur, iš viso už 93,90 Eur, du butelius 0,5 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Gautier VS cognac“, kurių vieno vertė – 19,99 Eur, iš viso už 39,98 Eur, du butelius 0,7 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Bumbu the original rum“, kurių vieno vertė – 38,95 Eur, iš viso už 77,90 Eur.

2. A. Š. ir R. D., tęsdami nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) d. laikotarpyje nuo 19.52 val. iki 19.57 val. iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), bendrininkaudami dėl svetimo turto pagrobimo, pagrobė vieną butelį 0,5 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Cognac Courvoisier VS“ 24,95 Eur vertės, tris butelius 0,7 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Martell Cognac VS“, kurių vieno vertė – 29,95 Eur, iš viso už 89,85 Eur, tris butelius 0,75 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Moet&Chandon Champagne brut imperial“, kurių vieno vertė – 49,95 Eur, iš viso už 149,85 Eur, keturis butelius 0,7 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Monkey Shoulder malt“, kurių vieno vertė – 31,95 Eur, iš viso už 127,80 Eur, du butelius 0,75 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Pommery Champagne brut royal“, kurių vieno vertė – 39,95 Eur, iš viso už 79,90 Eur, du butelius 0,75 litrų talpos alkoholinio gėrimo „G. H. Mumm Cordon rouge brut“, kurių vieno vertė – 37,95 Eur, iš viso už 75,90 Eur ir du butelius 0,5 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Cognac Hennessy VS“, kurių vieno vertė – 27,95 Eur, iš viso už 55,90 Eur, tokiu būdu bendrininkaudami bendrai pagrobė svetimo turto už 971,73 Eur.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

7. BK 178 straipsnio 1 dalies, pagal kurią pripažintas kaltu ir nuteistas apeliantas, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 bei 54 straipsniuose, nepažeidė.

11. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nuteistasis padarė nusikaltimą, priskirtiną turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius). Kaip matyti, taip pat teismo teisingai buvo įvertinta, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta bei aplinkybė, kad pagrobto turto vertė yra daug artimesnė nusikaltimo minimaliai ribai (10 MGL) – 971,73 Eur.

12. Teisėjų kolegija, vertindama A. Š. asmenybę, pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma (Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gegužės 23 d. charakteristika (t. 2, b. l. 60-62), nuteistojo 2025 m. birželio 11 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai) rodo, kad tokius jo veiksmus lėmė turima priklausomybė narkotinėms medžiagoms, reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Iš aukščiau minėtos pažymos taip pat nustatyta, kad A. Š. turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. birželio 18 d. pateiktos informacijos matyti, jog A. Š. reabilitacijos centre savanoriškai gydėsi iki 2025 m. birželio 16 d., iš kur, nutraukęs gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, savavališkai pasišalino. Nustatyta, kad A. Š. eilę kartų teistas praeityje (tame tarpe ir už analogiškas veikas) bei baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 108-124 ir b. l. 63-43). Nuteistasis, būdamas darbingo amžiaus, niekur nedirba, pastovių pajamų neturi. Pastarosios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nusikalstamų veikų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis. Nors nuteistasis 2025 m. birželio 11 d. teisiamajame posėdyje su civiliniu ieškiniu iš esmės sutiko, tačiau nurodė, kad žalos negali atlyginti, nes vartoja narkotikus. Taigi, iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad nuteistasis žino ir supranta savo veiksmų pasekmes, tačiau priešingo teisei elgesio neatsisako. Jo įvykdyta veika negali būti pripažinta atsitiktine, o buvo dėsningas jo elgesio padarinys, todėl turi prisiimti dėl to kilusius neigiamus padarinius.

13. Nustačius, kad kaltinamajam ne vieną kartą už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos net ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis tinkamų išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė ir bausmės tikslų nepasiekė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Tačiau, kartu atsižvelgus į jo kritišką savo elgesio vertinimą, išgyvenimą dėl padarytų veiksmų, dėtas pastangas gydytis nuo priklausomybės narkotikams, darytina išvada, kad jam pagrįstai skirta BK 178 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kuri nėra pati griežčiausia, numatyta sankcijoje. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis ir jam paskirtą bausmę sumažino 1/3, vietoje 60 parų arešto A. Š. galutinę bausmę nustatydamas 40 parų arešto. Nuteistajam A. Š. paskirtą bausmę dar labiau švelninti – pakeisti į viešuosius darbus, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo. Priešingai, bausmė yra teisinga ir proporcinga, padėsianti užtikrinti jos paskirtį.

14. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas A. Š. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

15. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. APD-2025-12399, iš kurios matyti, kad yra paskaičiuotos 177,08 Eur išlaidos už nuteistajam A. Š. apeliacinės instancijos teisme teiktą teisinę pagalbą.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinį skundą teikė nuteistasis ir jo skundas atmestas, tačiau valstybės garantuojama teisinė pagalba jam buvo teikiama, atsižvelgus, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra būtinas, taigi, nepriklausė nuo jo valios, taip pat įvertinus, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. Š. neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.