- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 2KT-103/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo G. K. pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1369-302/2013 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1369-302/2013 su pareiškėjo G. K. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2013 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 13.12-19 panaikinimo, nepašalinus trūkumų, nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, kad prokurorui skundė Vilniaus apygardos teismo teisėjų A. K., N. Š., A. T., H. J. veiksmus civilinėje byloje Nr. 2A-754-567/2012. Kadangi skundžiami teisėjai dirba Vilniaus apygardos teisme, kyla pagrįstos abejonės, kad šis teismas negali nešališkai išnagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė perdavė civilinę bylą Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti visiems Vilniaus apygardos steismo teisėjams pareikštą nušalinimą.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.
Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams nurodydamas, kad Generaliniam prokurorui skundė Vilniaus apygardos teismo teisėjų A. K., N. Š., A. T., H. J. veiksmus civilinėje byloje Nr. 2A-754-567/2012. Iš bylos medžiagos (skundžiamo Generalinio prokuroro 2013 m. vasario 27 d. nutarimo) matyti, kad pareiškėjas siekė išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2985-619/2009 proceso atnaujinimo. Šią bylą apeliacine tvarka nagrinėję Vilniaus apygardos teismo teisėjai, taip pat kitą civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį nagrinėję Vilniaus apygardos teismo teisėjai priėmė procesinius sprendimus, kurie, pareiškėjo nuomone, yra neteisingi. Todėl pareiškėjas mano, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2S-1369-302/2013 negali būti nešališkai išnagrinėta.
Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame pareiškime nėra nurodyti jokie teisėjai, taip pat nėra prašoma atlyginti žalą, padarytą teisėjų veiksmais. Nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų apie galimą teisėjų suinteresuotumą šios bylos baigtimi, galinčių būti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindu, todėl objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, kad Vilniaus apygardos teisme ši civilinė byla gali būti nešališkai išnagrinėta. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nėra pagrindo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2S-1369-302/2013 nagrinėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Netenkinti G. K. visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1369-302/2013 nagrinėjimo.