- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-779-174-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-1-00425-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- E. B., R. U., Ž. Ž.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Gintautas Daugėla, Ričardas Noreika
Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Elena Bartulienė Baudž. byla Nr. 1A-779-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00425-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.2.3.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2013 m. spalio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B., R. U. ir Ž. Ž. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl dyzelino vagystės iš UAB „Pusbroliai“ vilkiko su smulkintuvu kuro bako) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl dyzelino vagystės iš R. T. garažo) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti dyzeliną iš UAB „Balsia“ sunkvežimio kuro bako) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 200 litrų dyzelino vagystės iš UAB „Jozita“ sunkvežimio kuro bako) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl spalvotojo metalo – vario – vagystės iš UAB „Torlina“ angaro) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. akumuliatorių vagystės) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl dyzelino vagystės iš UAB „Rodamika“ angare stovėjusių miškovežių kuro bakų) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl garso kolonėlių, laidų, ekvalaizerio, šildytuvo vagystės iš Žadeikių laisvalaikio salės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir Ž. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 7d. iki 2012 m. rugpjūčio 21d.
Ž. Ž. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 80 litrų dyzelino vagystės iš UAB „Jozita“ sunkvežimio kuro bako), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistas.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl žoliapjovės – traktoriuko vagystės iš E. Š. ūkinio pastato) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl akumuliatorių vagystės iš S. G. įmonės sunkvežimio) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl spalvotojo metalo – vario – vagystės iš UAB „Torlina“ angaro) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl dyzelino vagystės iš UAB „Rodamika“ angare stovėjusių miškovežių kuro bakų) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl garso kolonėlių, laidų, ekvalaizerio, šildytuvo vagystės iš Žadeikių laisvalaikio salės) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl plieninės skardos vagystės iš UAB „Lankmelita“ sandėlio) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl dyzelino, elektros energijos gaminimo generatoriaus vagystės iš A. P. sandėlio) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl dyzelino vagystės iš VĮ „Tauragės regiono keliai“ automobilio ir ekskavatoriaus kuro bakų) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. birželio 17 d., nuo 2012 m. birželio 17 d. iki 2012 m. birželio 19 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. gegužės 30 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. gegužės 30 d.
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl akumuliatorių vagystės iš S. G. įmonės sunkvežimio) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl dyzelino vagystės iš UAB „Rodamika“ angare stovėjusių miškovežių kuro bakų) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl garso kolonėlių, laidų, ekvalaizerio, šildytuvo vagystės iš Žadeikių laisvalaikio salės) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – (dėl dyzelino, elektros energijos gaminimo generatoriaus vagystės iš A. P. sandėlio) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams.
Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punktas, 4 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą.
Priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atsisakymas nuo ieškinio dėl 97,22 Lt priteisimo ir procesas nutrauktas.
Nuosprendžiu atmesti UAB „Jozita“ ieškinys dėl 340 Lt, 770 Lt, B. V. ieškinys dėl 6 420 Lt, V. P. ieškinys dėl 670 Lt, VĮ „Tauragės regiono keliai“ ieškinys dėl 128,67 Lt, UAB „Kvistija“ ieškinys dėl 3 4485,35 Lt priteisimo.
Nuosprendžiu priteista iš R. U. R. Š. 8 000 Lt, UAB „Torlina“ – 1 476 Lt turtinės žalos atlyginimo; iš M. S. priteista S. K. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 86,87 Lt žalos atlyginimui už nukentėjusiosios S. K. gydymą.
Daiktinius įrodymus – pakabinamą spyną iš R. T. garažo, pakabinamą spyną ir kengės ąsą su pažeidimais iš E. Š. ūkinio pastato, R. Š. traktoriuko-žoliapjovės „Husqarna“ užvedimo raktelį, serviso knygelę-garantinį lapą (saugomą prie bylos), dvi pakabinamas spynas iš UAB „Torlina“ angaro, UAB „Lankmelita“ sugadintą vaizdo kamerą, 4 talpyklas (2 keturių ir 2 penkių litrų talpos) su dyzelinu, 6 plastikinės talpyklas (20 litrų), 2 plastikinės talpyklas (30 litrų), 1 plastikinę talpyklą (35 l) su 30 l skysčio, žarną, 2 metalo kirpimo žirkles, spyną su įkirpimo žyme, laužtuvą, 2 žibintuvėlius ir atsuktuvą, du laidų užtraukiklius, metalinę spynelę, tris mobiliojo ryšio telefonus, tris baterijas ir SIM korteles, marškinėlius, sportines kelnes, pistoleto apkabą, sportinį džemperį, metalinę dėžutę, porą pirštinių, sportinius batelius „ACG“, 1 kojinę, sportinius batelius „Air“, aulinius batus, dėžutę, saugomus Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti kaip menkaverčius.
Daiktinius įrodymus – akumuliatorinę bateriją, kuprinę su joje esančiomis kelnėmis, marškinėliais-džemperiu, pora šlepečių, pora medžiaginių pirštinių, akumuliatorinį siurblį, du vienetus guminių batų, porą šlepečių, polietilenines pirštines, metalo pjovimo pjūklelį, žiūronus „Alpus“, plastikinį maišelį su kelnėmis, dvi SIM korteles, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, saugomus Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti R. U..
Daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, saugomus Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti Ž. Ž..
Daiktinius įrodymus: pinigus – 24 108,76 Lt, paimtus iš R. U., ir 2 830,87 Lt, paimtus iš Ž. Ž., saugomus Tauragės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti UAB „Kvistija“.
Daiktinius įrodymus – pinigus – 114,5 Lt, paimtus iš M. P., saugomus Tauragės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti M. P..
Daiktinį įrodymą – automobilį „Mercury Cougar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Statau“, Šilalės rajono Struikų kaime, su automobilio registracijos liudijimu, saugomu prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkei B. P..
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, daiktinius įrodymus – automobilį BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. B. vardu, faktiškai priklausantį R. U., ir automobilį „Volskwagen Passat“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausantį Ž. Ž., saugomus UAB „Statau“, Šilalės rajone, Struikų kaime, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti, be juose esančių daiktų ir dokumentų, kaip nusikalstamų veikų padarymo priemones ir įrankius.
Automobilio „Volskwagen Passat“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską iš UAB „Lankmelita“ – nuspręsta palikti saugoti prie bylos.
Dokumentus: M. P. pasą ir tapatybės kortelę, M. V. Dargevičiaus pasą ir tapatybės kortelę, R. G. tapatybės kortelę, R. Š. tapatybės kortelę, Ž. Ž. tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti dokumentų savininkams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. P., R. G., M. V. D., M. S., R. Š. ir E. A., bet jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Ž. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. P. ir M. V. D., 2011 m. spalio 1 d. naktį, apie 02.00 val., Šilalės r., Laukuvos sen., Šiauduvos k., Dievyčio g., aštuonbučio 7 namo kieme, atsuktuvu atrakinus vilkiko Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su smulkintuvu „Pezzolato (duomenys neskelbtini)820“, užrakinto kuro bako užraktą, įsibrovė į saugyklą – UAB „Pusbroliai“ priklausančio vilkiko su smulkintuvu kuro baką, iš jo pagrobė 1 070 Lt vertės 250 litrų dyzelino, priklausančio UAB „Pusbroliai“, padarydami UAB „Pusbroliai“ 1 070 Lt turtinę žalą.
Po to 2011 m. spalio 8–11 dienomis, tikslesnė data nenustatyta, naktį, apie 01.00 val., Šilalės m., Lokystos g. 54, Ž. Ž., M. P., M. V. D. ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, metalo pjovimo pjūkleliu nupjovus durų pakabinamą spyną, pro duris įsibrovė į patalpą – R. T. priklausantį garažą, iš kur pagrobė 3 900 Lt vertės 1 300 litrų dyzelino (raudonos spalvos), 2 100 Lt vertės 700 litrų dyzelino (žalios spalvos), 400 Lt vertės 40 vnt. plastikinių 20 litrų talpos indų, priklausančius B. V., padarydami nukentėjusiajai B. V. bendrą 6 400 Lt turtinę žalą.
Po to 2011 m. spalio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, naktį, apie 01.00 val., Šilalės r., Šilalės kaimiškoji sen., Balsių k., Malūno g., prie pieno supirkimo punkto, Ž. Ž., M. P. ir M. V. D., veikdami bendrininkų grupe, atsuktuvu išlaužus sunkvežimio „Mercedes-Benz 2540“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užrakinto kuro bako užraktą, įsibrovė į saugyklą – UAB „Balsia“ priklausančio sunkvežimio kuro baką, iš jo pasikėsino pagrobti 344 Lt vertės 80 litrų dyzelino, priklausančius UAB „Balsia“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes sunkvežimio kuro bake dyzelino nebuvo.
Po to 2011 m. rudenį, tikslesnė data nenustatyta, naktį, tiksliau laikas nenustatytas, Šilalės r. Šilalės kaimiškoji sen., Šolių k., UAB „Jozita“ teritorijoje, Ž. Ž., M. P., M. S. ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, iš UAB „Jozita“ priklausančio sunkvežimio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neužrakinto kuro bako pagrobė 770 Lt vertės 200 litrų dyzelino, padarydami UAB „Jozita“ 770 Lt turtinę žalą.
R. U. nuteistas už tai, kad jis 2011m. lapkričio 1–5 dienomis, tikslesnė data nenustatyta, naktį, apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), E. Š. gyvenamojoje sodyboje, ištraukus durų pakabinamos spynos kengės ąsą su pakabinama spyna, pro duris įsibrovė į patalpą – E. Š. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur pagrobė 8 000 Lt vertės traktoriuką-žoliapjovę „Husqarna“, priklausantį R. Š., padarydamas nukentėjusiajam R. Š. 8 000 Lt turtinę žalą.
Be to, R. U. ir E. B., veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. vasario 15–17 dienomis, tikslesnė data nenustatyta, vakare, apie 23.00 val., Šilalės r., Kvėdarnos sen., Papynaujo k., iš S. G. įmonei priklausančio sunkvežimio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė bendros 600 Lt vertės du akumuliatorius, priklausančius S. G. įmonei, padarydami S. G. įmonei bendrą 600 Lt turtinę žalą.
Po to 2012 m. kovo 19 d. vakare, apie 22.00 val., Šilalės m., Dvaro g. 9, R. U., Ž. Ž. ir R. G., veikdami bendrininkų grupe, išdaužę langą ir perkirpę grotas, pro langą įsibrovė į patalpą – UAB „Torlina“ nuomojamą angarą, kur metalo kirpimo žirklėmis nukirpę metalinio konteinerio dvi pakabinamas spynas, iš metalinio konteinerio pagrobė beverčius šešis plastikinius maišus su 4 430 Lt vertės 310 kilogramų spalvotojo metalo laužo – vario, priklausančio UAB „Torlina“, padarydami UAB „Torlina“ 4 430 Lt turtinę žalą.
Po to Ž. Ž., R. G. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. kovo 29 d. naktį, apie 01.00–02.00 val., (duomenys neskelbtini), iš A. L. gyvenamosios sodybos pagrobė bendros 1 500 Lt vertės 40 vnt. automobilinių akumuliatorių, priklausančių A. L., padarydami nukentėjusiajam A. L. bendrą 1 500 Lt turtinę žalą.
Po to Ž. Ž., R. U., E. B. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. kovo–balandžio mėn., tikslesnė data nenustatyta, naktį, apie 24.00 val., Šilalės r. Kvėdarnos sen. Kvėdarnos k., pro neužrakintas duris įsibrovė į patalpą – UAB „Rodamika“ priklausantį angarą, kur iš UAB „Rodamika“ priklausančio miškovežio „Scania 113“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir miškovežio „Scania 124“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neužrakintų kuro bakų pagrobė bendros 900 Lt vertės 200 litrų dyzelino, priklausančio UAB „Rodamika“, padarydami UAB „Rodamika“ bendrą 900 Lt turtinę žalą.
Po to 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, naktį, apie 01.00 val., Šilalės r., Žadeikių sen., Žadeikių k., Ž. Ž., R. U. ir E. B., veikdami bendrininkų grupe, laužtuvu išlaužę durų įleidžiamos spynos užraktą, pro duris įsibrovė į patalpą – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Žadeikių seniūnijai priklausančią Žadeikių laisvalaikio salę, iš kur pagrobė 30 litų vertės profesionalius akustinius laidus, 38 litų vertės profesionalius akustinius laidus, bendros 1 000 Lt vertės dvi garso kolonėles, 189 Lt vertės laidą JMC-LZNP-6720A, 700 Lt vertės garso kolonėlę YAMAHA AX 15, 745 Lt vertės garso kolonėlę YAMAHA AX 15, 900 Lt vertės ekvalaizerį Mx7700, bevertį šildytuvą „Master“, priklausančius Šilalės rajono savivaldybės administracijos Žadeikių seniūnijai, padarydami Šilalės rajono savivaldybės administracijos Žadeikių seniūnijai bendrą 3 602 Lt turtinę žalą.
Po to 2012 m. gegužės 18–20 dienomis, tikslesnė data nenustatyta, naktį, apie 01.00 val., Šilalės m. Atgimimo g., prie 17 gyvenamojo namo, R. G. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, atrakinus sunkvežimio DAF 95-380, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kuro bakų užraktus, įsibrovė į saugyklas – individualiai įmonei „Transdūsia“ priklausančio sunkvežimio kuro bakus, iš jo pagrobė 3 009,50 Lt vertės 650 litrų dyzelino, priklausančio individualiai įmonei „Transdūsia“, padarydami šiai įmonei 3 009,50 Lt turtinę žalą.
Po to 2012 m. gegužės 25–28 dienomis, tikslesnė data nenustatyta, naktį, apie 01.00 val., Šilalės r., Žadeikių sen., Žadeikių k., Kvėdarnos g. 11, M. P., R. U. ir E. A., veikdami bendrininkų grupe, pagaliu nudaužę 1 262 Lt vertės vaizdo stebėjimo sistemą bei metalo kirpimo žirklėmis nukirpę 20 Lt vertės durų pakabinamą spyną, priklausančius UAB „Lankmelita“, tyčia juos sugadino ir padarė UAB „Lankmelita“ bendrą 1 282 Lt turtinę žalą, po to pro duris įsibrovė į patalpą – UAB „Lankmelita“ priklausantį sandėlį, iš jo pagrobė 4 265 Lt vertės 250 kv. m lygios plieninės skardos, priklausančios UAB „Lankmelita“, padarydami šiai įmonei 4 265 Lt turtinę žalą.
Po to 2012 m. birželio 14 d. naktį, tiksliau laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), M. P., R. U. ir E. B., veikdami bendrininkų grupe, pro užrakintų durų tarpą įsibrovė į patalpą – A. P. priklausantį sandėlį, iš jo pagrobė 400 Lt vertės 100 litrų dyzelino, priklausančio A. P., 2 000 Lt vertės elektros energijos gaminimo generatorių „Honda“, priklausantį T. P., padarydami nukentėjusiajam A. P. 400 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiajam T. P. 2 000 Lt turtinę žalą.
Po to 2012 m. birželio 15 d. naktį, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), K. V. gyvenamojoje sodyboje, M. P. ir R. U., veikdami bendrininkų grupe, atsuktuvu atrakinę automobilio „Mercedes-B. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ekskavatoriaus „Komatsu WB97R2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užrakintų kuro bakų užraktus, įsibrovė į saugyklas – VĮ „Tauragės regiono keliai“ priklausančio automobilio ir ekskavatoriaus kuro bakus, iš jų pagrobė bendros 910,60 Lt vertės 184 kilogramų (215 litrų) dyzelino, priklausančio VĮ „Tauragės regiono keliai“, padarydami šiai įmonei bendrą 910, 60 Lt turtinę žalą.
Po to 2012 m. rugpjūčio 6 d. naktį, apie 02.30 val., Šilalės r., Laukuvos sen., Bučių k., UAB „Kvistija“ degalinėje, veikdami bendrininkų grupe, R. U., Ž. Ž. ir E. A., pastarajam padedant, iš anksto susitarę, pasiskirstę vaidmenimis ir pasiruošę priemones, R. U. nuo degalinės dyzelino kolonėlės nukėlė degalų užpylimo pistoletą ir taip apgaulės būdu iš užrakinto degalinės pastato išviliojo operatorę R. E. į lauką uždėti degalų užpylimo pistoleto, Ž. Ž. paskambino sutartoje vietoje, prie elektros skydinės stovinčiam padėjėjui E. A. ir nurodė atjungti elektrą, E. A. atjungė degalinėje elektros energijos tiekimą, po to, kad pasitrauktų iš nusikaltimo vietos nuvarė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą – (duomenys neskelbtini) k., tuo metu R. U. sugriebė išėjusią iš degalinės pastato R. E. už rankos ir prievarta nuvedė ją į griovį, pavartojo prieš ją fizinį smurtą, tai yra parklupdė ant žemės, surišo rankas, Ž. Ž. ranka užčiaupė R. E. burną, kad ji nešauktų, bei įrėmė dujinį pistoletą į kaklą, o R. U. – žaislinį pistoletą į nugarą, taip norėdami įbauginti R. E., kad ši pasakytų, kur degalinėje laikomi pinigai, bei kad ji nesipriešintų ir nepabėgtų, taip pavartojo prieš ją psichinę prievartą ir atėmė galimybę jai priešintis, R. U. įsibrovė į degalinės pastatą, iš prekybos salės prekystalio stalčiaus pagrobė 6 615,35 Lt, o iš administratorės kabineto spintelės pagrobė 70 Lt vertės metalinę dėžę – seifą su jame buvusiais 27 800 Lt. Taip plėšimo būdu užvaldė UAB „Kvistija“ priklausantį didelės vertės turtą – 34 415, 35 Lt ir 70 Lt vertės metalinę dėžę – seifą, tuo nukentėjusiajai R. E. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, o UAB „Kvistija“ – bendrą 34 485,35 Lt turtinę žalą.
Po to 2012 m. gruodžio 6 d. vakare, apie 20 val. 30–35 min., Šilalės m., Šilo g., įvažiavime į mišką, M. S., vartodamas necenzūrinius žodžius S. K. adresu, tyčia sugriebęs S. K., sėdinčiai automobilyje „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kairės rankos plaštakos ir striukės jėga ištempė ją iš automobilio į lauką ir nubloškė ant kelio, padengto suvažinėtu sniegu, taip ją sužalojo ir padarė nukentėjusiajai S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, tyčia sugriebęs D. I., sėdinčiai automobilyje „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už plaukų ir tempdamas prilenkė jos galvą prie automobilio sėdynės, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. I. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BK 328 str. 2 punktas) ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, t. y. skirti alternatyvią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nurodo, jog jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo visiškai pripažįsta ir gailisi nusikaltęs. Pažymi, kad jis nebuvo nusikaltimų iniciatoriumi ar organizatoriumi, žalą nukentėjusiesiems asmenims iš karto atlygino, nors tai padaryti reikėjo didelių pastangų. Teismas pagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau, apelianto E. B. nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą, kad jam negali būti skiriama švelnesnė alternatyvi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė dėl to, kad jis turi neišnykusį teistumą ir jam vieną kartą buvo taikytos BK 38 straipsnio nuostatos. E. B. nurodo, kad 2010 m. jis buvo teistas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio l dalyje, 7 MGL dydžio bauda, kurią yra sumokėjęs. BK 38 straipsnio nuostatos jam buvo taikomos byloje už muštynes. Taigi visais trim atvejais jis buvo padaręs skirtingus nusikaltimus, todėl, apelianto E. B. nuomone, jo pavojingumas yra mažesnis, lyginant su tuo, jeigu jis būtų pakartotinai padaręs analogiško pobūdžio nusikaltimus.
Nuteistasis E. B. pažymi, kad jis charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, mokosi. Teismo jam paskirti įpareigojimai neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos, apelianto nuomone, yra praktiškai neįvykdomi, nes jis dirba UAB „Kvėdarsta“ statybos vadovu. Šios įmonės buveinė yra Šilalės rajono savivaldybės Kvėdarnos miestelyje, jam yra pavaldūs keliolika darbininkų, be to, jo darbas yra susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis kituose rajonuose. Šiuo metu jis dirba statybos objekte, kuris yra Raseinių rajone. Šiame statybos objekte jis dirba visą savaitę, į namus gali grįžti tik savaitgaliais. Esant tokiai situacijai jam laikytis teismo nurodytų įpareigojimų nėra jokios galimybės. Be to, teismo nustatytų įpareigojimų jam būtų neįmanoma įvykdyti, nes jis neakivaizdžiai studijuoja A. S. universitete Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete antros pakopos studijų hidrotechnikos inžinerijos programą. Mokslas susijęs su nuolatinėmis kelionėmis į universitetą. Todėl, nuteistojo E. B. nuomone, atsižvelgiant į jo darbinę situaciją ir mokslą aukštojoje mokykloje, tikslinga jam skirti kitokią alternatyvią bausmę, kuri numatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, šiuo atveju – baudą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad visos jo įvykdytos veikos savanaudiškos, šias veikas jis įvykdė būdamas 18–19 metų, anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, atlygino ne tik savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą bei dalį kaltinamojo R. U. padarytos žalos. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis yra jauno amžiaus, tai rodo jo asmenybės mažesnį pavojingumą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuosprendyje teismas nurodė, kad jam turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis padarė vieną savanaudišką sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, todėl, teismo nuomone, jam turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuomone, BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos jam negali būti taikomos, kadangi jis savanoriškai neatvyko į policiją ir nepranešė apie nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskyrė jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta mažiausia laisvės atėmimo bausmė ir iki vienerių metų sušvelnino laisvės atėmimo bausmę už šią nusikalstamą veiką. Subendrinęs visas paskirtas bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Apelianto Ž. Ž. teigimu, skundžiamo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės yra neteisinga. Nuteistojo Ž. Ž. nuomone, teismas netinkamai pritaikė BK 41, 54, 59, 61 straipsnių nuostatas ir paskyrė jam aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui bei neatitinkančią teismų suformuotos praktikos bausmę.
Ž. Ž. neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, tačiau, jo nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistojo Ž. Ž. nuomone, jam paskirtos bausmės sušvelninimui yra ir faktinės, ir teisinės sąlygos, tai leidžia ir jo elgesys bei jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas skirdamas bausmę gali nukrypti nuo sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatose. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis (kasacinė byla Nr. 2K-264/2005). Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai).
Nuteistojo Ž. Ž. nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarė tik įkalbėtas ir sukurstytas kito nuteistojo. Įvykio metu prieš degalinės operatorę jis gerai nesuvokė savo veiksmuose dujinio pistoleto vaidmens, neturėjo tikslo jo panaudoti, viskas įvyko akimirksniu ir dėl to jis labai gailisi.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo tik ikiteisminio tyrimo metu supratęs, kaip jo veika vertinama juridine prasme ir ką iš tikrųjų jis padarė. Ž. teigimu, jis jokių kitų veiksmų, dėl ko operatorei galėjo būti padaryti sveikatos sužalojimai, jis neatliko. Jis gera valia padėjo policijos pareigūnams išaiškinti nusikaltimą, vykdė pareigūnų nurodymus, aktyviai prisidėjo prie nusikalstamos veikos aplinkybių išaiškinimo. Suvokęs savo veiksmų padarinius, padedant kitiems asmenims, susivokęs realybėje, jis tuoj pat nuvyko pas nukentėjusiąją R. E., jos atsiprašė. R. E. taip pat patvirtino, kad jis atlygino žalą, atsiprašė, todėl ji pretenzijų jam neturi. Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K- 451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009). Nuteistasis Ž. Ž. pažymi, kad jis atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir atsiprašė ne tik R. E., bet ir kitų nukentėjusiųjų ir nė vienas iš jų jam jokių pretenzijų bylos nagrinėjimo metu neturėjo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, parodo ir jo nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų neteisėtų veikų tikrumą. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006). Ž. Ž. teigia suprantantis, kad padarė nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijos, nuskriaudė nekaltus žmones ir nieko dabar pakeisti jau nebegali, tačiau tai jam yra skaudi ir gėdinga pamoka visam gyvenimui ir jis deda bei dės visas pastangas laikytis įstatymų, visada gerai apgalvos ir įvertins savo poelgių pasekmes. Apelianto nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip neatimant iš jos galimybės dirbti ir mokytis.
Nuteistasis Ž. Ž. pažymi, kad jis, siekdamas kuo labiau sušvelninti neigiamus padarinius, atsiradusius dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, atlygino nukentėjusiesiems ne tik savo, bet ir R. U. veiksmais padarytą žalą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7- 45/2007). Ž. Ž. nurodo, kad nors jo viena iš padarytų veikų, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį, dabartines pasekmes, nukentėjusiosios poziciją, apelianto nuomone, negali būti vertinama kaip itin pavojinga. Apeliantas teigia, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė tik įkalbėtas, galima sakyti, paveiktas kito asmens. Dujinis pistoletas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo panaudotas ne pagal tiesioginę paskirtį, o spontaniškai – kaip nukentėjusiosios įbauginimo priemonė, todėl, kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jo, Ž. Ž., fizinė, psichologinė prievarta prieš nukentėjusiąją R. E. buvo minimali. Kaip minėta, jis atsiprašė visų nuketėjusiųjų bei atlygino jiems padarytą žalą, nukentėjusieji nurodė, kad pretenzijų jam neturi. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), padėjo ikiteisminio tyrimo metu išaiškinti nusikalstamas veikas, savo noru atlygino padarytą žalą, yra jauno amžiaus, tikisi, jog teismui tai parodo jo asmenybės mažesnį pavojingumą. Apeliantas pažymi, jog jis davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, tuo padėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nustatyti tiesą ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Tačiau teismas nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistasis pažymi, kad sunkaus nusikaltimo įvykdyme jis dalyvavo įtrauktas kito asmens ir jokios nusikaltimo bendrininkų grupės nekūrė bei neprisidėjo prie jos organizavimo.
Šalies argumentai
Ž. Ž. nurodo, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi Šilalės suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykloje, charakterizuojamas teigiamai, todėl paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir jį izoliavus nuo visuomenės, nutrūks jo mokslai, kadangi jis nebeturės galimybės jų tęsti bei siekti išsilavinimo, tai realiai pakenks jo socialiniams ryšiams su šeima, jis neturės galimybės dirbti. Be to, apelianto nuomone, teismas turėtų atsižvelgti į jo sveikatos būklę, nes jis serga širdies liga ir turi astminį bronchitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuteisdamas tiek jį, Ž. Ž., tiek E. A. dėl plėšimo įvykdymo UAB „Kvistija“ degalinėje, apelianto nuomone, pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi už šią veiką jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu E. A. teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Apeliantas teigia nesitikėjęs, jog teismas pripažins jį kalčiausiu ir pavojingiausiu bei jam paskirs realią laisvės atėmimo bausmę.
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas teisinės atsakomybės esmę ir paskirtį, konstatavo, jog tai yra kryptingi atitinkamose teisės normose numatyti asmens suvaržymai dėl jo smerktino veikimo ar neveikimo, kuris tomis normomis yra draudžiamas (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves. Todėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis). Šios nuostatos yra garantija užtikrinant asmenų teisę į operatyvų, kiek įmanoma trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis Ž. Ž. nurodo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00425-11 buvo pradėtas dar 2011 metais, o visas baudžiamasis procesas truko maždaug dvejus metus, taigi jo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tarnas Kovacs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti). Taigi, apelianto Ž. Ž. nuomone, jis taip pat galėjo būti nuteistas švelnesne bausme, o kadangi teismas to nepadarė, pažeidė paminėtas įstatymų bei praktikos nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nuteistojo Ž. Ž. nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas, vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi, ir neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės. Apelianto įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes dėl bausmės griežtumo teismo padarytos išvados neteisingos ir nepagrįstos. Teismas paskyrė aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui bei neatitinkančią teismų suformuotos praktikos bausmę. Nors teismas ir atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, tačiau netinkamai griežtai įvertino kitas aplinkybes. Ž. Ž. nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė spontaniškai, neapgalvojęs savo veiksmų bei padarinių ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, jautėsi ir šiuo metu jaučiasi kaltas nukentėjusiesiems ir visuomenei, savo šeimai, artimiesiems, atlygino ne tik savo, bet ir kito asmens veiksmais padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Be to, Ž. Ž. pažymi, kad jis yra jaunas, nors blogos sveikatos, tačiau mokosi, siekia įgyti išsilavinimą ir dirbti, nenori ir neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, todėl vertinant situaciją pagal įstatymą, žmogiškąjį faktorių bei realias pasekmes jam galėtų ir turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. U. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę: už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti po 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį skirti 2 metus laisvės atėmimo, už kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes palikti nepakeistas, ir galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirti 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis, R. U., padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, septynis apysunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, tačiau bausmę atlikęs, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebuvo baustas, charakterizuojamas teigiamai, atlygino padarytą žalą UAB „Lankmelita“, kitomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino. Tačiau, nors jis asmeniškai ir nėra atlyginęs, kaip teismas minėjo, kitomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos nukentėjusiesiems, tačiau jas visiškai atlygino nusikalstamų veikų bendrininkai, t. y. nukentėjusiesiems S. G., UAB „Rodamika“, A. P. ir T. P. padaryta turtinė žala visiškai atlyginta, taip pat visiškai atlyginta turtinė žala, atsiradusi dėl vagystės iš Žadeikių laisvalaikio salės. R. U. nurodo, jog jis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas pažymi, jog jis anksčiau buvo baustas ne už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o už baudžiamąjį nusižengimą ir už nesunkų nusikaltimą, kurie savo rūšimi priskirtini prie kitų nusikalstamų veikų rūšių, lyginant jas su šioje byloje jam inkriminuotais nusikaltimais.
Nuteistasis R. U. nurodo, jog dėl įvykdytų vagysčių jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, gera valia davė parodymus, dalis turto (generatorius, kuras) buvo rasti ir grąžinti nukentėjusiesiems, nukentėjusiajai UAB „Lankmelita“ savo veiksmais padarytą turtinę žalą jis visiškai atlygino, kitiems nukentėjusiesiems žalą atlygino nusikaltimo bendrininkai. Nuosprendžiu teismas priteisė nukentėjusiesiems UAB „Torlina“ 1 476 Lt, R. Š. – 8 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas teigia, kad šią turtinę žalą stengsis atlyginti pagal savo galimybes kaip galima greičiau, įkalinimo įstaigoje dirbs ir siųs uždirbtus pinigus nukentėjusiesiems, o jeigu nepavyks atlyginti visos turtinės žalos, kol atliks laisvės atėmimo bausmę, grįžęs iš įkalinimo įstaigos labai aktyviai ieškosis darbo ir jį susiradęs, atlygins likusią turtinę žalą. R. U. nurodo, kad iki teismo nuosprendžio priėmimo jis buvo suimtas, todėl neturėjo galimybės atlyginti žalos.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jeigu nebūtų konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos įrankis automobilis BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nors registruotas A. B. vardu, realiai jam priklausė, jis būtų šį automobilį pardavęs ir atlyginęs dalį neatlygintos turtinės žalos nukentėjusiesiems UAB „Torlina“ ir R. Š., nes jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jis neturi. Nuteistojo R. U. nuomone, teismas per griežtai jį nubaudė už įvykdytas vagystes ir plėšimą iš UAB „Kvistija“. Šiai bendrovei padaryta turtinė žala yra atlyginta, nes visa pinigų suma, kurią jie pagrobė iš degalinės, buvo grąžinta bendrovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog jis, R. U., nesutiko su tuo, jog prieš nukentėjusiąją vartojo prievartą, tačiau apeliantas teigia, jog jis nukentėjusiosios nemušė, nesityčiojo ir neatliko jokių panašių veiksmų, t. y. jo veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo minimalūs, jis tik surišo jos rankas, paklausė, kur laikomi pinigai, bei vėliau pasakė, kad nejudėtų, kol jie nuvažiuos. Iš to matyti, kad plėšimo pobūdžio veiksmai nebuvo ciniški, taip pat jokio didelio fizinio skausmo nukentėjusiajai nei jis, nei Ž. Ž. nesukėlė. Prieš nukentėjusiąją atlikti veiksmai – nusivedimas nuo kolonėlės, rankų surišimas ir pasakymas palaukti – užėmė labai trumpą laiko tarpą, nukentėjusioji nebuvo uždaryta belangėje ar pan., nebuvo mušama ar nemaitinama ir t. t. Pati nukentėjusioji R. E. civilinio ieškinio nereiškė, nes plėšimo bendrininkai atlygino jai 15 000 Lt žalą, jos atsiprašė ir ji jiems atleido. Be to, nuteistasis Ž. Ž. parodė, jog būtent jis nukentėjusiajai prie kaklo laikė dujinį pistoletą, kartu nurodė, kad jis, R. U., nukentėjusiajai į nugarą buvo įrėmęs tik žaislinį pistoletą, norėdamas ją pagąsdinti. Nuteistasis R. U. pažymi, kad šaunamojo ginklo panaudojimas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaltininkui inkriminuojamas tik tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-172/2006). Tokio ginklo panaudojimu teismų praktikoje laikomas ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas plėšimo metu turimu ginklu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti ginklą (kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2009).
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 32 500 Lt. Nuteistasis R. U. aiškina, kad pagrobę pinigus jie suskaičiavo, kad jų buvo 31 600 Lt, tačiau civilinė ieškovė UAB „Kvistija“ pateikė 34 415,35 Lt sumos civilinį ieškinį, nurodydama, kad bendrovei dėl plėšimo buvo padaryta būtent tokio dydžio turtinė žala, į kurią jie įskaičiavo pagrobtus pinigus bei metalinę dėžutę su pagrobtais pinigais. Kaip minėta, nukentėjusiajai UAB „Kvistija“ turtinė žala yra atlyginta, todėl jų civilinis ieškinys buvo atmestas. Apeliantas nurodo, kad su nurodyta civilinio ieškinio suma jis sutiko ir jos neginčijo, nors, kaip minėta, suskaičiavus pagrobtus pinigus (neįtraukinat dėžutės) ji buvo mažesnė ir neviršijo didelės vertės kriterijaus. BK (patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968) 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto didelės vertės sąvoka nuo pat jo įsigaliojimo iki dabar nesikeitė, t. y. visuomet buvo preziumuojama, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Keičiantis tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje ekonominei sistemai, prieš trylika metų turtas, siekiantis 250 MGL, buvo išties didelės vertės, nes už tokią sumą didmiestyje galėjai nusipirkti tris butus, tuo tarpu šią dieną nepakaktų tokios sumos pinigų ir vienam butui. Turimais duomenimis yra rengiamos pataisos dėl BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytos didelės vertės sąvokos, yra numatoma gerokai didinti iki šiol numatytą didelės vertės sumą ir toks siekis yra suprantamas, nes nuo BK priėmimo gerokai pasikeitė ekonominė, finansinė padėtis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2009 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-633 Seimui pateiktas Baudžiamojo kodekso 38, 47, 182 ir 190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytas BK 190 straipsnio pakeitimas ir kuris išdėstytas taip: „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 800 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 2 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.“ Iš to matyti, jog galbūt greitu metu didelės vertės sąvoka keisis.
Be to, apelianto R. U. teigimu, skirdamas bausmę teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad jis vienas prižiūri savo neįgalų tėvą, kuris yra visiškai nedarbingas. Kadangi jo brolis dirba su tolimaisiais reisais susijusį darbą, todėl tik jis, R. U., vienas gali pasirūpinti tėvu. Nuteistasis R. U. nurodo, kad gyvenvietėje, kurioje jis gyvena, jį visi pažįsta, seniūnas jį charakterizuoja teigiamai, iki suėmimo jis dirbo ir stengėsi išgyventi bei padėti tėvui, jis turi mylimą draugę, su kuria nori susituokti. Apelianto teigimu, jis padarė išvadas ir nori grįžti į doros kelią, nori sukurti šeimą, turėti vaikų. Pripažįsta, jog jo elgesys nebuvo pateisinamas darant nusikalstamas veikas. Šiuo metu dėl tokio savo elgesio jis labai išgyvena, laisvės atėmimu nebuvo nuteistas, todėl tik dabar gali įvertinti, ką reiškia netekti laisvės. Būnant suėmime pareigūnai jokių pastabų jam nereiškė, priešingai – jis buvo skatinamas už gerą elgesį, tai rodo, jog jis stengiasi būti geru piliečiu, kuris suprato savo blogo elgesio pasekmes. R. U. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė jam griežčiausią iš BK 178 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą. Tačiau, apelianto nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, paliekant paskirtas laisvės atėmimo bausmes už minėtas nusikalstamas veikas bei už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau paskiriant trumpesnį laisvės atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, laikėsi įstatymo keliamų reikalavimų, jas subendrindamas vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis ir bausmes subendrino apėmimo, dalinio bausmių sudėjimo būdu, tačiau, apelianto teigimu, netinkamai atsižvelgė į bausmės paskirtį. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija) (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Nors bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Konstitucinis teismas 2003-06-10 nutarime nurodė, kad: „konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 str. 2 d. bei konstitucinis teisinės valstybės principas“. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame numatyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto R. U. nuomone, individualizuojant jam skiriamas bausmes už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, į tai, jog jis nebuvo teistas laisvės atėmimo bausme, nebuvo teistas už tokios rūšies, t. y. už BK 178 ir 180 straipsniuose numatytų nusikaltimų padarymą, nukentėjusiesiems (išskyrus UAB „Torlina“ ir R. S.) žalą atlygino, dėl plėšimo nukentėjusioji R. E. civilinio ieškinio nereiškė, nes jai žala buvo atlyginta, prieš ją fizinio smurto veiksmai, tokie kaip mušimas, ciniškas ar žiaurus elgesys nebuvo pavartoti, taip pat jis asmeniškai jokio šaunamojo ginklo prieš nukentėjusiąją R. E. nenaudojo, pagrobto turto vertė (pagal civilinį ieškinį, kurio jis neginčijo) tik kiek nežymiai viršijo BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą sumą, įskaitant ir dėžutės kainą, kurioje buvo laikomi pinigai (pagal pagrobtus pinigus ir juos suskaičiavus pagrobta suma buvo 31 600 Lt), į tai, kad Seime yra užregistruotos BK 190 straipsnio 1 dalies pataisos, pagal kurias didelė vertė bus skaičiuojama nuo 800 MGL, į tai, kad jis vienas rūpinasi savo neįgaliu tėvu, iki suėmimo dirbo, sportavo, o šiuo metu suprato savo blogo elgesio pasekmes, todėl bausmės tikslai, R. U. nuomone, bus pasiekti sušvelninus jam paskirtą bausmę, t. y. paskyrus už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas po 6 mėnesius laisvės atėmimo, už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – 2 metus laisvės atėmimo, nekeičiant teismo paskirtų bausmių už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskyrus galutinę subendrintą bausmę – 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis R. U. ir jo gynėjas advokatas R. Noreika prašo nuteistojo R. U. apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo Ž. Ž. gynėjas advokatas G. Daugėla prašo nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo nuteistųjų E. B., R. U. ir Ž. Ž. apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų E. B., R. U. ir Ž. Ž. kaltės. Nuteistųjų E. B., R. U. ir Ž. Ž. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantai neneigia kaltės padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, apeliaciniuose skunduose prašo pakeisti nuosprendį tik dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų E. B., R. U. ir Ž. Ž. apeliacinių skundų dėl jiems paskirtos bausmės švelninimo. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistiesiems E. B., R. U. ir Ž. Ž. paskyrė teisingas bausmes.
Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistiesiems E. B., R. U. ir Ž. Ž. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmes šiems nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytas jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei į bausmės tikslus.
Dėl E. B. apeliacinio skundo
Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai), padarymą paskirtą galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, teismas atidėjo 1 metų ir 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas jį 6 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pakeisti į minėtų straipsnių sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – baudą. Šį savo prašymą nuteistasis E. B. motyvuoja tuo, kad jis nebuvo nusikaltimų iniciatorius ar organizatorius, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atlygino žalą nukentėjusiesiems, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte, t. y. kad jis kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, mokosi. Teismo paskirti įpareigojimai, E. B. teigimu, yra kliūtis jo darbui ir mokslui, apelianto nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam kitą bausmės rūšį – baudą. Tokie nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę E. B. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti keturi nusikaltimai, iš jų vienas nesunkus ir trys apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas E. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nusikaltimo padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nusikaltimai padaryti savanaudiškais tikslais, siekiant gauti pinigų. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. E. B. mokosi ir dirba, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, buvo teistas ir teismo paskirtą baudą sumokėjo, tačiau naujus keturis nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, 2010-03-23 E. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Nuteistojo E. B. elgesys rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Akivaizdu, kad ankstesniu nuosprendžiu E. B. paskirta bauda, kaip bausmės rūšis, jam nebuvo veiksminga ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį E. B. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam, kaip recidyvistui (recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), už atskirus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, žymiai mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, kurias teismas subendrino taikydamas palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, atidėjo ir, be minėtų aplinkybių, atsižvelgdamas ir į tai, kad E. B. nusikalstamas veikas padarė nakties metu, pagrįstai paskyrė jam įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliantas E. B. be pagrindo apeliuoja į tai, kad paskirti įpareigojimai yra kliūtis jo darbui ir mokslams, nes skundžiamame nuosprendyje teismas aiškiai nurodė, kad E. B. įpareigojamas 6 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taigi pastarasis įpareigojimas negali būti kliūtis jo darbui ir mokslams. Įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo taip pat negali būti kliūtis nuteistojo E. B. darbui ir mokslams, nes esant būtinybei darbo reikalais ir dėl studijų išvykti, E. B. turi kreiptis su prašymu į bausmę vykdančią instituciją, pateikęs reikiamus dokumentus, susijusius su būtinybe išvykti dėl darbo ar mokslų. Įvertinusi paminėtas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo, todėl E. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl Ž. Ž. apeliacinio skundo
Nuteistasis Ž. Ž. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apelianto Ž. Ž. nuomone, skirdamas bausmę, teismas netinkamai taikė BK 41, 54, 59, 61 straipsnių nuostatas ir paskyrė jam aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui bei neatitinkančią teismų suformuotos praktikos bausmę. Tokie nuteistojo Ž. Ž. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Ž. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas paskyrė akivaizdžiai neadekvačią – per griežtą – bausmę jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), BK 180 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas kruopščiai ir išsamiai pasisakė dėl bausmės paskyrimo apeliantui Ž. Ž., apsvarstęs jo padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jo asmenybę.
Skirdamas Ž. Ž. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad Ž. Ž. padarė devynis tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, iš jų du priskiriami nesunkių, šeši – apysunkių (vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), kad jis nusikalto būdamas neteistas, atsižvelgė į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino ne tik savo, bet ir kaltinamojo R. U. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, Ž. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis yra jauno amžiaus (nusikalstamas veikas padarė būdamas 18–19 metų), tai rodo jo asmenybės mažesnį pavojingumą (BK 59 straipsnio 2 dalis) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad visus jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertino ir tai, kad jis vienerių metų laikotarpiu nebuvo baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, mokosi. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. Ž., kaip bendrininkas, nebuvo nusikalstamų veikų sumanytojas ir organizatorius, buvo vykdytojas. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad į sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, vykdymą Ž. Ž. įtraukė kaltinamasis R. U.. Įvykdant šį nusikaltimą, Ž. Ž. fizinė, psichologinė prievarta prieš nukentėjusiąją R. E. buvo minimali, dėl šio nusikaltimo padarymo Ž. Ž. save vertino kritiškai. Įvertinęs tai, kad Ž. Ž., be kita ko, padarė ir vieną sunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, teismas teisingai nurodė, kad jam gali būti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad Ž. Ž. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas neteistas, nusikalto pirmą kartą, būdamas jauno amžiaus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas padarė išvadą, jog net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje, paskyrimas Ž. Ž. prieštarautų teisingumo principui, neadekvačiai neigiamai paveiktų jo ateities planus bei socialinius ryšius, todėl teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskyrė Ž. Ž. mažesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmę. Skirti Ž. Ž. už sunkaus nusikaltimo padarymą dar švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo.
Nuteistasis Ž. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarė tik įkalbėtas ir sukurstytas kito nuteistojo, be to, darydamas šį nusikaltimą jis gerai nesuvokė savo veiksmuose prieš degalinės operatorę dujinio pistoleto panaudojimo vaidmens, neturėjo tikslo jo panaudoti, viskas įvyko akimirksniu ir dėl to jis labai gailisi. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. Ž. bausmę už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad jis nebuvo šio nusikaltimo sumanytojas ir organizatorius, kad jį į šio sunkaus nusikaltimo vykdymą įtraukė nusikaltimo bendrininkas R. U., atsižvelgė į tai, kad Ž. Ž. fizinė bei psichologinė prievarta prieš nukentėjusiąją R. E. buvo minimali ir kad jis dėl šio nusikaltimo padarymo save vertino kritiškai, šį sunkų nusikaltimą padarė būdamas pakankamai jauno amžiaus – 18–19 metų.
Ž. Ž. be pagrindo apeliuoja į tai, kad teismas pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi už sukaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą teismas jam paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu E. A. už šio nusikaltimo padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė. Pažymėtina, kad E. A., kaip nusikaltimo bendrininko, vaidmuo, padedant įvykdyti šį sunkų nusikaltimą, buvo antraeilis, t. y. jis nebuvo plėšimo vietoje ir neatliko jokių fizinės ir psichologinės prievartos veiksmų prieš nukentėjusiąją R. E., padėdamas padaryti šį sunkų nusikaltimą jis tik išjungė elektros energiją degalinėje ir atvažiavo automobiliu į sutartą vietą, skirtą pasišalinimui iš nusikaltimo vietos. Tuo tarpu Ž. Ž. buvo plėšimo vykdytojas, todėl teismas už šio nusikaltimo padarymą pagrįstai paskyrė jam griežtesnę bausmę.
Apelianto Ž. Ž. skunde taip pat pažymima, kad jis serga širdies liga ir turi astminį bronchitą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Ž. Ž. dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų, t. y. esant tokioms sąlygoms, neįmanomas bausmės paskirties realizavimas (BK 41 straipsnio 2 dalis), negali atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina, kad bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos ir administracija privalo užtikrinti, kad nuteistam asmeniui būtų suteiktas būtinas medicininis aptarnavimas.
Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. Ž. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kaip minėta, nuteistajam Ž. Ž., padariusiam devynis nusikaltimus, iš kurių vienas – sunkus tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta švelnesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo, šią ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas subendrino pasirinkęs palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą ir paskyrė Ž. Ž. galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui Ž. Ž. yra aiškiai per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes Ž. Ž. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, Ž. Ž. taikytos tinkamai.
Dėl R. U. apeliacinio skundo
Nors nuteistasis R. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmė už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam R. U. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
R. U. padarė dešimt tyčinių savanaudiškų nusikaltimų, du iš jų priskiriami nesunkių, septyni – apysunkių ir vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). R. U. anksčiau teistas, teistumas jam nėra išnykęs, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, atlygino padarytą žalą UAB „Lankmelita“, kitomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino.
Paskirdamas nuteistajam R. U. atitinkamai už atskirus nesunkius, apysunkius ir sunkų tyčinius nusikaltimus mažesnes už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmes, Šilalės rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, į tai, kad atlygino padarytą žalą UAB „Lankmelita“, kitais nusikaltimais padarytos žalos neatlygino, į nuteistojo R. U. asmenybę, t. y. kad anksčiau du kartus teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (išskyrus dėl plėšimo iš UAB „Kvistija“ degalinės, kadangi jis neigė vartojęs prievartą prieš nukentėjusiąją R. E.), kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (išskyrus R. Š. traktoriuko-žoliapjovės vagystę), kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. tai, kad R. U. buvo nusikaltimų sumanytojas, organizatorius ir vykdytojas. R. U., būdamas anksčiau ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė net dešimt tyčinių nusikaltimų, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, siekdamas savanaudiškų tikslų. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam R. U. už atskirus nusikaltimus paskirtos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.
Apeliantas R. U. kaltės dėl jam inkriminuoto sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, neneigia, šios veikos kvalifikacijos neginčija, tad jo skundo argumentai, kad
plėšimo metu pagrobto turto vertė labai nežymiai viršijo BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą sumą ir kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotos BK 190 straipsnio 1 dalies pataisos, pagal kurias didelė vertė bus skaičiuojama nuo 800 MGL, neturi įtakos sprendžiant jam paskirtos bausmės už šio sunkaus nusikaltimo padarymą pagrįstumo klausimą.
Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei R. U. asmenybę apibūdinančius duomenis, paskyrė jam teisingą bausmę, nuteistajam R. U. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, taip pat nuteistojo asmenybė (recidyvistas) akivaizdžiai neduoda pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo R. U. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės parinkimo pagrįstumu. Tad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistojo R. U. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis iki suėmimo dirbo, sportavo, o šiuo metu suprato savo blogo elgesio pasekmes ir nori kuo greičiau išeiti, kad galėtų pasirūpinti savo neįgaliu tėvu, yra reikšmingos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. U. nusikalto nebe pirmą kartą, anksčiau du kartus buvo teistas, naujus net dešimt nusikaltimų, iš kurių vienas sunkus, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, negali būti suabsoliutinamos ir lemiančios bausmės švelninimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų E. B., R. U. ir Ž. Ž. apeliacinius skundus atmesti.