Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovui L. V., jo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Davidavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui L. V. dėl 6250 Lt skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teisėja šią išvadą daro išvardintų aplinkybių pagrindu.

Civilinio kodekso (toliau CK) 6.870 str. 1 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšiniais požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį patį kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos arba kitokių paskolos dalyko grąžinimo sąlygų. Šias aplinkybes – pinigų ar kitokio paskolos dalyko perdavimą ir jų gavėjo įsipareigojimą juos grąžinti – turi įrodyti ieškovas. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jų subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; kt.). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje esančioje 2009-04-17 paskolos sutartyje, kurią sudarė ieškovas (paskolos davėjas) ir atsakovas (paskolos gavėjas), nurodyta, kad šia sutartimi Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjo nuosavybėn sutarties 1.2 p. numatytą paskolos sumą, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą (sutarties 1.1 p.). Paskolos suma yra 6250 Lt (sutarties 1.2 p.). Paskolos davėjas įsipareigoja sutarties pasirašymo metu perduoti Paskolos gavėjo nuosavybėn paskolos sumą (sutarties 2.1.1. p.). Paskolos suma suteikiama vienerių metų terminui (sutarties 3.1 p.) (b. l. 5).

Ginčijamos sutarties turinys, kuris aiškintinas vadovaujantis CK 6.193 str. nustatytomis taisyklėmis (prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šios paskolos dokumento teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią ir ketinimus) leidžia pagrįstai ir objektyviai daryti išvadą, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisniai santykiai, nes: 1) atsakovas paskolos sutartyje nurodytą sumą gavo, 2) atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą, 3) realinė sutartis sudaryta laikantis formos reikalavimų, t.y. rašytine forma, kadangi ją sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija 2000 Lt (CK 6.870 str., 6.871 str.).

CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Teisėja sprendžia, jog tai, kad ieškovas pateikė teismui atsakovo pasirašytą paskolos sutartį, kuria perdavė atsakovui pinigus, yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis buvo sudaryta ir pinigus atsakovas gavo (tarp šalių sudarytos paskolos sutarties 1.1. punkte numatyta, kad šia sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn sutarties 1.2. punkte numatytą sumą pinigais (paskolos sumą), o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti visą paskolos sumą. Todėl, teisėjos nuomone, pati sutartis yra ir pinigų perdavimą įrodantis dokumentas, patvirtintas abiejų sutarties šalių parašais. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad sutarties sudarymo metu šalis siejo darbo santykiai, kad sutartis buvo sudarinėjama atsakovo darbo kabinete, kad sutartyje teisingai nurodytas atsakovo vardas, jo gyvenamosios vietos adresas, kad sutartį pasirašė atsakovas, teisėja prieina prie išvados, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teisėja vertina ir tai, kad, atsakovas yra verslininkas, taigi, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, todėl, surašydamas ir pasirašymas paskolos sutartį, turėjo suvokti jos pasirašymo pasekmes. Šalių pasirašytos sutarties niekaip negalima laikyti geros valios aktu patvirtinančiu darbo užmokesčio skolą, nes jau minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje patvirtinančioje įmonės darbuotojų patikslintus finansinius reikalavimus nurodyta, kad V. B. finansinis reikalavimas yra 6829,84 Lt, t.y. suma neatitinka paskolos sutartyje nurodytos sumos 6250 Lt.

Nors atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėja daro išvadą, jog šių aplinkybių visetas aiškiai patvirtina paskolos fakto buvimą tarp šalių. Atsakovui ginčijant ir savo parašo tikrumą, 2012-04-12 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi (b. l. 29) buvo paskirta rašysenos ekspertizė, ekspertams pateikiant klausimą – ar ant 2009 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties pasirašė atsakovas L. V.? Iš 2012-09-25 Lietuvos teismo ekspertizės akto (b. l. 62-66) matyti, kad 2009-04-17 paskolos sutartyje, prie išspausdintų žodžių „L. V.“, pasirašė L. V.. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina, jog paskolos sutartį pasirašė atsakovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas ieškinio dalyje priteisti 6250 Lt yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6250 Lt negrąžintos paskolos.

Ieškovas iš atsakovo taip pat prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo 2010-04-17 iki 2012-06-17, t.y. 490 Lt.

CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi palūkanų nenustatė, todėl taikytinas CK 6.974 straipsnio nuostatos. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už praleistą terminą grąžinti 6250 Lt paskolą, skaičiuojant jas nuo 2010 m. balandžio 17 d., t. y. nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki ieškinio teismui padavimo dienos. Tokiu būdu ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 546,87 Lt (6250 Lt x 5 proc. = 312,50 Lt :12 = 26,04 Lt x 21 mėnesio = 546,87 Lt) kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos (CK 6.874 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.210 str. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas fizinis asmuo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 6796,87 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Teismų įstatymo 33 str. 4 d. yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklėmis. Teisingumas ir lygiateisiškumas reikalauja, kad panašios bylos būtų sprendžiamos vienodai. Todėl esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai. Jeigu teismas nagrinėja bylą, kuri faktiniu atžvilgiu yra identiška kitai, ankstesnei civilinei bylai, kurioje buvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, tai ir naujoje byloje privalu ta teisės aiškinimo ir taikymo taisykle vadovautis. Ši nuostata išreiškia teismo precedento doktrinos esmę. Tačiau teismo precedentas gali būti taikomas tik jeigu ankstesnės civilinės bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, t. y. abi bylos faktiniu atžvilgiu yra tokios panašios, kad lygiateisiškumas, teisingumas, sąžiningumas ir protingumas reikalauja nagrinėjamoje byloje remtis ankstesnėje byloje priimtu teismo sprendimu. Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėtos dvi civilinės bylos Nr. 2-33-780/2012 ir Nr. 2-23-393/2012, ieškiniai buvo patenkinti ir priimti sprendimai buvo skųsti apeliacine tvarka ir abiejų bylų sprendimai buvo palikti nepakeisti. Minėtų bylų faktinės aplinkybės yra tokios pačios, todėl vadovaujantis teismo precedento doktrina šis ieškinys tenkintinas dalinai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas iš atsakovo viso prašė priteisti 6906,25 Lt (6250+656,25), teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 6796,87 Lt (6250+546,87), t. y. patenkino 98,42 %, o atmetė 1,58% ieškovo reikalavimo sumos. Ieškovas šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 207,19 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 203,91 Lt žyminio mokesčio (207,19 x 98,42 % = 203,91 Lt). Ieškovas turėjo ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t.y. ieškovas iš anksto sumokėjo 1000 Lt dydžio užstatą už paskirtą rašysenos ekspertizę. Kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centrui už atliktą ekspertizę sumokėta 456,05 Lt (b. l. 66), todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), o likusi užstato suma – 543,95 Lt grąžintina ieškovui V. B..

Ieškovas taip pat turėjo 500 (penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 93, 94). Remdamasi CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“8.2 p., 8.18 p. ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, teisėja sprendžia priteisti ieškovui iš atsakovo L. V. 492,10 (keturis šimtus devyniasdešimt du litus 10 ct) advokato atstovavimo išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (500 x 98,42 = 492,10 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 6250 Lt (šešis tūkstan­čius du šimtus penkiasdešimt litų) skolos, 546,87 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus 87 ct) palūkanų, 5 % metinių pa­lū­kanų už priteistą sumą (6796,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. sausio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 659,96 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt devynis litus 96 centus) bylinėjimosi išlaidų ir 492,10 (keturis šimtus devyniasdešimt du litus 10 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovui V. B. grąžinti 543,95 Lt likusią užstato sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma Blekaitienė