Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., jo atstovams advokatui Albertui Kručkauskui, advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių r. policijos komisariato atstovei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2013 m. spalio 20 d., apie 14:30 val., kelyje Staškūniškis- Luciūnai- Vanagai, Anykščių rajone, vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,57 prom.). Tokiais veiksmais R. D. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

R. D. ir jo atstovai administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Posėdžio metu R. D. paaiškino, jog spalio 20 d. buvo namuose, išsimaudė pirtyje. Po 14 valandos prasidėjo neramumas širdyje, žmona davė išgerti širdies lašiukų. Po to išvažiavo sūnaus paimti iš sodybos, kur sūnus šventė. Nuvažiavo iki Karališkių, laukė mašinoje vėl pasidarė negera, sukilo nervai, kadangi sūnus buvo išgėręs, vėl pradėjo durt į širdį, žmona dar davė išgerti valerijonų tinktūros. Po to sustabdė policija, sūnus mašinoje rūkė, iš jo sklido alkoholio kvapas. Priėjęs policijos pareigūnas liepė pūsti į alkotesterį, pastovėjo 30 sek ir nuėjo prie savo automobilio, pakvietė prie tarnybinio automobilio, vėl davė pūsti į matuoklį, alkotesteris parodė 0,57 promilės. Prašė pakartoti putimą, bet policijos pareigūnas nebeleido. Po to laukė kito ekipažo, nes tam ekipaže, sakė, kad neturi kompiuterio. Atvažiavo kitas ekipažas, jis prašė dar kartą leisti pūsti, bet jam nebeleido. Tą dieną prieš sustabdant policijai buvo išgėręs apie 50 mg vaistų. Po to ligoninėje davė kraują. Nežino, iš kur jo kraujyje galėjo būti 0,39 promilės alkoholio. Pas jį yra sumažintas skrandis, dėl medžiagų apykaitos sutrikimo, galėjo koncentracija padidėti dėl vaistų. R. D. atstovas advokato padėjėja Arnas Bareika prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija ir kad visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl pareigūnų kaltės, dėl techninių gedimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo iš karto nuvykti į medicinos įstaigą. Tai padarė tik 16.35 val. Teisme liudytoja, ėmusi kraujo mėginį, patvirtino, jog nebuvo jokių išorinių požymių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo, kalbėjo rišliai, nebuvo alkoholio kvapo. Garso įrašas patvirtino, kad asmuo kalbėjo rišliai, sklandžiai, rūpinosi automobilio saugumu, sudiktavo telefono numerį, prašė reguliariai pakartoti testavimą. Taip pat reikia atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ligos istoriją, vartotus vaistus, sutrikusią medžiagų apykaitą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių r. policijos komisariato atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, jog 2013-10-20 14.30 val.Utenos AVPK Anykščių r. PK pareigūnai kelyje Staškūniškis-Luciūnai-Vanagai sustabdė automobilį „VW Passat “, kurį vairavo R. D., kuriam alkotesteriu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pirmiausia buvo patikrinta momentiniu alkotesteriu, kuris naudojamas akcijų metu. Pirminis momentinis pūtimas parodo, ar asmuo yra vartojęs alkoholį, jei ne, tai antro testo policijos pareigūnai ir nebenaudoja. Jei pirminis pūtimas parodo jog alkoholį yra vartojęs, tada yra atliekamas antras testas su alkotesterio antgaliu ir nustatomas tikslus alkoholio kiekis. Kadangi R. D. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, protokolas surašytas pagrįstai, todėl R. D. turėtų būti nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

Liudytojas Nerijus Veršelis parodė, jog vykdė neblaivių vairuotojų akciją, sustabdė automobilį, vairuotojui per nuotolinį matuoklį buvo nustatytas girtumas, kad įsitikinti, pakartotinai buvo patikrintas blaivumas, vairuotojas pripūtė 0,57 promiles. Vairuotojas nesutiko, sakė, kad alkotesteris rodo nesąmones, nors pirmą girtumą neginčijo, dėl antro rezultato atsisakė pasirašyti. Dėl techninių kliūčių negalėjo surašyti protokolo, nes sugedo kompiuteris, popierinių protokolų tą dieną neturėjo, laukė kito ekipažo, kad surašytų protokolą. Alkoholio kvapas iš vairuotojo jautėsi, tačiau vizualiai nesvirdinėjo.

Liudytoja Justina Voverytė parodė, jog tą dieną dirbo su kolega Nerijumi, Staškūniškių kaime, vykdė neblaivių vairuotojų akciją. Kolega sustabdė automobilį „VW Passat“ greituoju būdu patikrino vairuotojo blaivumą, buvo 0,12 promilės, pasiūlė atlikti pilną pūtimą, kai vairuotojas pamatė antro pūtimo parodymus, pareiškė, kad alkotesteriai yra negeri, reikalavo trečią kartą pūsti, pareiškė, kad važiuos priduoti kraują. Ji pati stovėjo šalia, jautė iš vairuotojo alkoholio kvapą.

Liudytojas Paulius Lasys parodė, jog kolegos pranešė, kad negali surašyti protokolo, nes neturi techninių galimybių. Nuvyko į įvykio vietą, iš kolegų paėmė knygą, alkotesterių parodymus. R. D. paaiškino, jog negėrė, alkoholio nevartoja jau 2 metus, kvapas alkoholio jautėsi, labai nervavosi, rankos drebėjo. Greitasis pūtimas atliekamas per atstumą, parodo yra girtumas arba nėra. Greitasis pūtimas yra netikslus, dėl to ir skiriasi alkotesterių parodymai.

Liudytoja A. V. parodė, jog dirba ligoninėje, ėmė R. D. kraują. Kada atvyko nepamena, tik pamena, kad atvykus jam nereikėjo laukti, iš karto nuvedė į kabinetą ir paėmė kraują. Kiek pamena R. D. atrodė normaliai, nebuvo agresyvus, elgėsi kultūringai, netriukšmavo, nekėlė abejonių jo blaivumas.

Liudytoja Jūratė Buivydienė parodė, jog datos tiksliai nepamena, gavo pranešimą iš kolegų, kad sustabdytas neblaivus asmuo. Kolegos neturėjo galimybės atspausdinti protokolą, todėl jie važiavo į įvykio vietą. Per kiek laiko atvažiavo prie Kurklių nežino. Vairuotoją pasisodino savo automobilyje, surašė protokolą. Kolega formino protokolą, vairuotojas teigė, jog yra negėręs, nors automobilyje jautėsi kvapas.

Liudytojas A. S. parodė, jog su R. D. dirba vienoje firmoje. 2013-10-20 važiavo pasiimti R. D., paskambino jo žmona. 15.30 buvo įvykio vietoje, ten stovėjo dvi policijos mašinos. Prie jo priėjo pareigūnė, patikrino jo girtumą, jis parvežė R. D. šeimą, grįžo atgal su jo mašina, patraukė jo mašiną, sėdo į savo mašiną ir R. D. nuvežė į ligoninę. R. D. neatrodė apsvaigęs, niekada nėra matęs jo išgėrusio.

Išklausius R. D., jo atstovų, policijos pareigūnų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, išklausius garso įrašą leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. D. 2013 m. spalio 20 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes yra įvertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Motyvuojamoji dalis

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino, pažeidimo faktas visiškai įrodytas paties R. D., jo atstovų, policijos pareigūnų, liudytojų parodymais bei pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.4), asmens blaivumo testu (b.l.3), tarnybiniu pranešimu (b.l.6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.5 ), alkotesterio naudojimo instrukcija ( b.l.32-37), patikros sertifikatu (b.l.38 ), prietaiso naudojimo žurnalu ( b.l.39-40) ir kita bylos medžiaga.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas). Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas, leidžiantis asmeniui savo iniciatyva kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, nenurodo per kokį laiką asmuo turi kreiptis dėl pakartotinio tyrimo. Tačiau šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Taigi, laikas reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, arba kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje N62-3686/2008, N261-1189/2012). Taigi, sprendžiant transporto priemonės vairuotojo patraukimą administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, būtina nustatyti neblaivumo faktą, o neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai, patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis užfiksuotų duomenų ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, N261-904/2012; N261-833/2012;N575-2452/2011).

Nagrinėjamu atveju, nors ir ne dėl paties R. D. kaltės, kadangi sustabdę pareigūnai neturėjo galimybių surašyti protokolą, buvo kviestas kitas ekipažas, R. D. pavyko tik po dviejų valandų kreiptis į medicinos įstaigą priduoti kraują. Tačiau ir praėjus dviems valandoms nuo alkotesteriu fiksuotų rezultatų, R. D. kraujyje dar buvo rasta 0,39 promiles alkoholio, kurios nors administracinės atsakomybės taikymo prasme yra leistinos promilės. Tačiau tai patvirtiną tą faktą, kurį nekartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs savo nutartyse, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. R. D. iškelta versija, jog jam dėl sveikatos būklės, alkoholio koncentracija gali didėti, nes buvo išgėręs vaistu ir neskaitė informacinio lapelio, nepagrįsta jokiais įrodymais. Nors iš R. D. pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog klinikinėje diagnozėje nurodoma angliavandenių tolerancijos sutrikimas. Teismas tuo pačiu pažymi, jog epikrizės duomenys yra seni, tai yra 2002-03-26 ( b.l.51). Tačiau nei šioje epikrizėje, nei kituose pateiktuose medicininiuose dokumentuos ( b.l.52-53) nėra nurodyta, jog dėl tam tikrų vaistų vartojimo alkoholio koncentracija kraujyje gali didėti. R. D. nurodė, jog jis tą diena išgėrė apie 50 mg valerijonų tinktūros. Kaip matyti iš informacinio lapelio vartotojui, asmenys vartoję Valerijonų tinktūros Valentis neturėtų vairuoti ( b.l. 56) . Tai kad R. D., kaip pats nurodo, neskaitė vaistų Valerijonų tinktūros informacinio lapelio neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio. Įstatymas nenumato jokios išimties vartoti vaistus, turinčius savo sudėtyje alkoholio ir vairuoti transporto priemones, tuo sukeliant pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ( Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-743-327/2013) .

Atmestinas R. D. atstovo argumentas, jog teismas skirdamas ekspertizę pripažino byloje esančius duomenis prieštaringus. Nagrinėjamu atveju šioje administracinėje byloje buvo paskirta ekspertizė, tačiau ekspertizę buvo atsisakyta atlikti, kadangi pasikeitus teismo psichiatrijos ekspertizių organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašui, prie ekspertizės uždavinių nebėra priskirta asmenų apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsnio nustatymas ( b.l. 112). Specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų. Tačiau teismas spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą ar tokios kaltės nebuvimo, vadovaujasi įrodymų visuma. Todėl šiuo atvejų ir nesant specialistų išvados nėra pagrindo vadovautis principu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kadangi bet kokias abejones šalina kiti surinkti įrodymai. Nors teismų praktikoje yra pripažinta, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemones vairavimu neblaiviems, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Tačiau tuo pačiu pažymi, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai paprastai geriausiai parodo asmens būseną vairavimo metu. Tačiau dėl įvykio metu užfiksuotų asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti alkotesterio rezultatais, kuriais 2013-10-20 buvo nustatytas R. D. neblaivumas, kadangi alkotesterio patikra buvo atlikta 2013-08-08 ir buvo galiojanti iki 2014-02-07 (patikros sertifikatas Nr. 1428678, b.l.38 ). Nenustatyta, jog buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija. Pareigūnai tikrinę R. D. blaivumą ir forminę administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, jog jautėsi alkoholio kvapas. Nors medicinos darbuotoja nurodo, jog R. D. blaivumas jai nekėlė abejonių, kadangi elgėsi kultūringai, nesvirduliavo, tačiau R. D. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis 0,57 promilės, tai yra nedaug viršijantis leistiną ribą, praėjus dviems valandoms po tikrinimo alkotesteriu, jo kraujyje rasta 0,39 promilės alkoholio, todėl medicinos darbuotojai galėjo ir nekelti akivaizdžių abejonių dėl blaivumo. Ir patys pareigūnai patvirtino, jog R. D. nesvirduliavo, tik jautėsi kvapas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku , pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta , o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi įvertinta išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog R. D. 2013 m. spalio 20 d., apie 14:30 val., kelyje Staškūniškis- Luciūnai- Vanagai, Anykščių rajone, vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,57 prom.). Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Teismas, skirdamas R. D. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. R. D. yra nustatytas 35 proc. darbingumas ( b.l.54 ) Todėl atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, R. D. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja

nutaria:

R. D. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti R. D., kad atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.)

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.