Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sonatos Raupėnaitės – Lekarauskienės, Nidos Vigelienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistojo V. K. gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jam skirta 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jam skirta 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 4 d., 5.50 val., iki 2022 m. sausio 4 d., 17.02 val. Civilinio ieškovo A. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas visiškai ir A. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista iš V. K. 23,54 Eur turtinės žalos atlyginimas. Civilinio ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintas visiškai ir AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteista iš V. K. 654,33 Eur turtinės žalos atlyginimas. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 496,66 Eur turtinės žalos ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje – baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės, 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirta artima sankcijos vidurkiui dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – griežčiausios rūšies, nustatytos sankcijoje, mažesnė nei sankcijos vidurkio, dvejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, už numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje – griežčiausios rūšies, nustatytos sankcijoje, artima sankcijos vidurkiui vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmes už nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio dalį pirmosios instancijos teismas subendrino taikydamas apėmimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, po ko galutinę subendrintą bausmę skyrė vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3 dalimi – subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, subendrinęs su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taikydamas visišką sudėjimą. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, jas bendrindamas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepažeidė jo nuostatų ir principų.

5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą. Nuteistojo padarytos veikos – du baigti apysunkiai nusikaltimai ir vienas baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių kategorijai. Apylinkės teismas nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas vertino ir apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad apeliantas teistas 12 kartų, administracine tvarka baustas 9 kartus, duomenų apie apelianto psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Individualizuodamas apeliantui skirtiną bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė po kelių mėnesių, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, o teiginiai dėl darbo pas ūkininką, taip pat dėl užsikodavimo (nuo alkoholio) niekuo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, atsižvelgęs, jog anksčiau apeliantui skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės savo tikslo nepasiekė, apeliantas išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, darė išvadą, kad už visų trijų nusikalstamų veikų padarymą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatė jų dydžius: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – artimą sankcijos vidurkiui, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – mažesnę nei sankcijos vidurkio, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – artimą sankcijos vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią baudžiamosios bylos dalį, pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bausmės tikslai jam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausios rūšies, terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį) tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, akcentuojamą skunde, taip pat ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės individualizavimo motyvais, daryti išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnes bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skirdamas apeliantui bausmes ir nustatydamas jų dydį pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų, teisingumo ir teisinės valstybės principų nepažeidė.

7. Apeliantas, nesutikdamas su paskirta galutine subendrinta bausme, skunde tvirtina, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam trumpesnį laisvės atėmimo terminą. Pažymi ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas, šiuo metu dar gydomas ambulatoriškai. Teisėjų kolegija vertina, kad šie apeliacinio skundo teiginiai įtakos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumui neturi, jo pagrįstumo nepaneigia.

8. Kaip buvo minėta, bausmes už nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio dalį pirmosios instancijos teismas subendrino taikydamas apėmimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kuris numato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas BK nepateiktas. Ši sąvoka paminėta tik kalbant apie vieną iš bausmių bendrinimo apėmimo būdu atvejų (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi tokie atvejai, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015, 2K-345-507/2015, 2K-196-788/2017, 2K-145-511/2019, 2K-171-976/2021 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad veikos – svetimo turto vagystė įsibraunant į patalpą ir turto sugadinimas – padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant apėmimą, yra teisinga. Vertintina, kad apeliantas prašo peržiūrėti apylinkės teismo sprendimą galutinę subendrintą bausmę skirti taikant visišką sudėjimą, subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, subendrinus su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, pasirinkdamas bausmių bendrinimą taikant visišką bausmių sudėjimą, būtų netinkamai taikęs įstatymą.

9. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kaip aptarta, dvi iš jų padarytos idealiąja sutaptimi. Veikos – nesunkus sveikatos sutrikdymas ir svetimo turto vagystė, sugadinant svetimą turtą, padarytos realia nusikaltimų sutaptimi. Veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriamos tai pačiai kategorijai – apysunkiams nusikaltimams. Aptarus išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, galėjo apeliantui skiriamas bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

10. Kaip konstatuota kasacinio teismo praktikoje, įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Tai palikta teismo nuožiūrai. Taigi teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau, kolegijos vertinimu, bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2009). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apelianto veikomis padaryta žala skirtingiems objektams – žmogaus sveikatai ir nuosavybei. Tiek nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiek svetimo turto vagystė, sugadinant svetimą turtą, pasižymėjo pavojingumu – nuteistasis svetimą turtą pagrobė įsibraudamas į kioską, esantį vienoje iš pagrindinių ir judrių Ukmergės miesto gatvių –(duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai suduodamas ir įspirdamas į gyvybiškai svarbią vietą – veido sritį. Kaip aptarta, nuteistasis praeityje teistas daugiau nei 10 kartų, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir už smurtinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus nuosavybei. Įvertinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas – visiškas bausmių sudėjimas – atitinka tiek padarytų veikų, tiek V. K. asmenybės pavojingumą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų.

11. Skundžiamu nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė V. K. buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, konstatavus, kad V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaip aptarta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi – pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir skirdamas bausmes už atskiras veikas, nustatydamas jų dydžius. Aplinkybių, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu patirto sužalojimo, dėl kurio nuteistasis gydomas ambulatoriškai, jis negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, apeliaciniame skunde nenurodyta. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas bausmę apeliantui paskyrė netinkamai.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu V. K. nuteisdamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį, nustatė jos dydį, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio) nuostatų nepažeidė, pagrįstai paskirtą galutinę bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Jos mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.