Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lukiškių TI-K laikymo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne – jam buvo išduota viena paklodė ir užvalkalas pagalvei, nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, vėliau buvo išduotas tik vienas virtuvinis rankšluostis. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rūdydavo, pūdavo.

Nurodo, kad pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 6.22 papunktį, suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, todėl Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti išsamesnę informaciją apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių.

Atsakovo atstovas pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kur yra nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės kituose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodo, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingųjų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (kiekvienais metais ji pratęsiama). Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Anot atsakovo atstovo, kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Pažymi, kad visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose. Pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose. Teigia, kad pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse.

Atsiliepime nurodo, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvarka, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prasti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvarkos bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį ir tai atitinka nustatytas normas.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovo atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K maitinimas vyksta pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, ji atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai yra suderinti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Juos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančiųjų gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui nebuvo išduotos. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę.

Nurodo, kad visi nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintinų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PĮVTT) 194 punktu, nuteistieji rašytinius prašymus (pareiškimus), pasiūlymus, peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos įregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ir duoda pasirašyti nuteistajam arba šiuos pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos registracijos sistemoje. PĮVTT 195 punktas numato, kad gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuo reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Teigia, jog pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Anot atsakovo atstovo, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad patyrė 9,60 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo. Teisme 2017-06-15 gauti papildomi duomenys. Lukiškių TI-K nurodė, kad patyrė 5,94 Eur bylos papildomos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurias taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų kalinimo sąlygų (išskyrus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto pažeidimus) laikotarpiu nuo 2012-10-11 iki 2014-01-18 bei netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 201 laikotarpiu nuo 2014-01-18 iki 2016-09-22 (patikslinto skundo išsiuntimo teismui dienos).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad per dviaukščio gulto apatiniąją dalį buvo pravestas šildymo vamzdis, kuris užėmė esminę gulto dalį. Teigia, kad kameroje buvo laikomas su protiškai atsilikusiu, agresyviu asmeniu, dėl to pareiškėjui teko miegoti ant grindų. Be to, pareiškėjui nebuvo išduotas čiužinys, todėl jis buvo priverstas miegoti ant savo daiktų bei drabužių.

Kaip matyti iš pateiktų kameros Nr. 201 nuotraukų, iš tiesų kameroje yra vamzdis, kuris užima apatiniojo gulto dalį. Pareiškėjo teigimu, šis vamzdis kėlė didelių nepatogumų. HN 76:2010 20 punkte nustatyta, kad naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamąsias patalpas draudžiama įrengti rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose. Šios normos 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojamiems, statantiems, kapitališkai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad kamerų įrengimas cokoliniuose aukštuose yra draudžiamas tik naujai statomuose pataisos namuose, o jau pastatytuose šie reikalavimai nėra taikomi. Šiuo atveju vamzdžio – inžinerinės konstrukcijos pašalinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcija. Sutiktina su pareiškėju, kad kameroje esant dviem asmenims, asmeniui miegančiam apatiniajame gulte vamzdis turėjo sukelti nepatogumų, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje buvo laikytas vienas, todėl šie pareiškėjo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti. Iš armatūrinės kortelės (IV t., b. l. 3) matyti, kad prieš perkeliant pareiškėją į kamerą Nr. 201, jam buvo išduotas čiužinys (2014-10-27). Dėl to pareiškėjo argumentai neva jam nebuvo išduotas čiužinys ir dėl to jis buvo priverstas miegoti ant grindų ant savo drabužių, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, ant kameros Nr. 201 sienų buvo nubyrėjusio tinko ir dažų plotų, netvarkingi elektros instaliacijos laidai.

Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, jog operatyviosios kontrolės metu (2013-09-27 patikrinimo aktas) nustatyta, kad kameroje Nr. 201 buvo netvarkingi elektros instaliacijos laidai (I t., b. l. 82–83, II t., b. l. 48). Taigi buvo nustatytas HN 76:2010 6 punkto pažeidimas. Pažeidimo pašalinimo faktas konstatuotas 2014-03-07 patikrinimo aktu (I t., b. l. 82–83). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-22 patikrinimo akte nurodyta (II t., b. l. 49), kad kameroje Nr. 201 lubos ir sienos nudažytos, tačiau sienos suraižytos, vietomis nubyrėję sienų, lubų dažai – tai neatitinka HN 76:2010 28 punkto reikalavimų. Grįžtamosios kontrolės 2013-12-17 metu nustatyta, kad kameroje Nr. 201 šis pažeidimas pašalintas (II t., b. l. 51). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikytas kameroje Nr. 201 (2014-11-13), minėti pažeidimai jau buvo pašalinti, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiais aspektais.

Anot pareiškėjo, Lukiškių TI-K nėra pakankamai užtikrinimas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, o esamos programos neveikia. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kur nuteistieji (suimtieji) gali gauti periodinės spaudos ir knygų. Bibliotekos paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiūrėti televizijos laidas. Pažymi, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo laikomas Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžių ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymais ar skundais, susijusiais su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose ir tokie prašymai / skundai nebuvo patenkinti, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmai užtikrinant kalinamųjų užimtumą yra teisėti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K bibliotekoje yra riboto interneto prieiga, tačiau nuteistiesiems nesudaryta galimybė naudotis kai kuriomis viešosiomis svetainėmis.

SVĮ 2 skirsnio (Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų teisinė padėtis) normos (13–31 straipsniai) nustato suimtųjų teises atitinkamose srityse. Suimtųjų teisę naudotis televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais nustato SVĮ 27 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad naudojimosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais daiktais tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (bylai aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 1R-94 redakcija) (toliau – TIVTT) XIV skyrius (83–84 punktai) detalizuoja SVĮ 27 straipsnio nuostatas. Pagal TIVTT 83 punktą suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis. Kompiuteriais suimtieji naudojasi ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis tardymo izoliatoriaus direktorius gali suimtajam leisti naudotis kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą. Visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. TIVTT 84 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi suimtiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat TIVTT 83 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į Bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktą sąrašą.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad suėmimo vykdymo įstaiga turi suteikti suimtiesiems galimybę naudotis internetu naudojant įstaigos ar suimtojo įgytą nustatyta tvarka (SVĮ 27 straipsnio 1 dalis) asmeninį kompiuterį. Šiame kontekste pažymėtina, kad SVĮ 42 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatorių administracija organizuoja socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pagrindinės suimtųjų užimtumo formos, tarp jų socialinis ir teisinis švietimas, socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas.

Lukiškių TI-K direktorius 2013 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr.1-88 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga (RIP) tvarkos aprašymą, kuriuo sudarė galimybę suimtiesiems nustatyta tvarka naudotis nustatytoje vietoje (įstaigos bibliotekoje) šios įstaigos kompiuteriu su riboto interneto prieiga siekiant iš esmės SVĮ 42 straipsnyje numatytų tikslų: pagerinti suimtųjų galimybes praplėsti akiratį bei sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises ir sąmoningai vykdyti pareigas; ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę; mažinti neigiamą izoliacijos įtaką (Naudojimosi RIP tvarkos 1 punktas).

Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr.1-88 nustatyta suimtųjų galimybė naudotis RIP yra suteikta šios įstaigos administracijai pasinaudojant diskrecija nustatyti socialinio darbo su suimtaisiais ir jų užimtumo organizavimo formas, nes, kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjas nėra nustatęs suėmimo vykdymo įstaigai pareigos suteikti suimtajam galimybę naudotis internetu. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą galimybės naudotis internetu suteikimas suimtiesiems yra suėmimo vykdymo įstaigos administracijos diskrecija, kuria šios įstaigos administracija gali naudotis dirbdama socialinį darbą su suimtaisiais, organizuodama jų užimtumą, ta apimtimi, kiek tai gali būti leista suimtiesiems pagal SVĮ ir Baudžiamojo proceso kodekso normomis apibrėžtus jų teisinės padėties ypatumus ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimus (SVĮ 9–11 straipsniai). Naudojimosi RIP tvarkoje nustatyta, kad suimtieji gali naudotis RIP lankydamiesi tik tose interneto svetainėse, kurios įtrauktos į leistinų interneto svetainių sąrašą, taip pat 8 punkte įtvirtinti draudimai siųsti elektroninius laiškus ar kitais būdais perduoti ar palikti kitiems asmenims bet kokią informaciją, lankytis kitose interneto svetainėse, negu nurodyta leistinų interneto svetainių sąraše. Pažymėtina, kad naudojantis kai kuriais interneto tinklalapiais, yra galimybė dalyvauti forumuose, diskusijose, pateikti savo ir skaityti kitų asmenų komentarus, t. y. suinteresuotas asmuo tokiu būdu gali gauti ar palikti kitiems asmenims atitinkamą informaciją. Minėto įstatymais nustatyto teisinio reguliavimo kontekste RIP tvarkos apraše įtvirtinti draudimai suimtiesiems RIP naudojimosi metu perduoti ar palikti kitiems asmenims bet kokią informaciją, lankytis kitose interneto svetainėse, negu nurodyta leistinų interneto svetainių sąraše, yra priemonės, susijusios su suimtųjų teisinės padėties ypatumais, kuriems būdingi įstatymais nustatyti apribojimai ir draudimai, ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimų užtikrinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2042-146/2015). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas šiuo aspektu neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K neužtikrina savalaikiai laikraščių ir žurnalų savišvietai.

TIVTT 98 punktas nustato, kad suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kaip matyti iš šios nuostatos, kalinimo įstaiga turi teisę, bet ne pareigą esant galimybėms aprūpinti kalinamuosius laikraščiais. Pareiškėjas neneigia, kad gaudavo spaudą. Kadangi spauda įsigyjama už tardymo izoliatoriaus lėšas, tikėtina, kad ji gali būti ir ne pati aktualiausia, tačiau, kaip jau minėta, kalinamųjų aprūpinimo laikraščiais negalima laikyti atsakovo pareiga, už kurios nevykdymą jam kiltų atitinkamos pasekmės. Todėl pareiškėjo argumentai dėl spaudos atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K nėra teikiama jokia teisinė pagalba, nėra sudaryta galimybė gauti teisinę pagalbą rengiant teismui skundą ir kt. pažymėtina, kad Lukiškių TI-K yra suėmimą vykdanti institucija, o ne teisines konsultacijas teigianti įstaiga. Šiuo atveju akcentuotina, kad esant poreikiui, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba (tą pareiškėjas padarė šioje byloje). Be kita ko, atkeiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K retsykiais suteikiama galimybė naudotis interneto prieiga ir koridoriuose iškabintomis informacinėmis lentomis. Ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė patvirtina, kad kalinamiesiems bendrojo pobūdžio (įskaitant teisinę) informacija yra teikiama. Duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas norėdamas gauti atitinkamą informaciją kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ir tokie prašymai nebuvo patenkinti, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesukėlė pagrindo jo atžvilgiu neturtinei žalai atsirasti.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jam neužtikrina galimybės dirbti, nors jis su tokiais prašymais yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją.

Šiuo atveju pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir jo nuostatas šioje srityje įgyvendinantis Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarka.

Pagal BVK 111 straipsnį, nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. BVK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija; pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Išimtis dėl šios pareigos vykdymo nustato šio Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 2 dalis ir 167 straipsnio 3 dalis.

Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -756-407/2014). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo pažeistas nuteistųjų skirstymas ir izoliacija. Jo teigimu, jis buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie jau anksčiau yra atlikę bausmes, tačiau pareiškėjas nenurodė nei konkrečių asmenų, su kuriais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, nei kamerų, kuriose, anot pareiškėjo, buvo pažeisti izoliacijos reikalavimai. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi SVĮ 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei BVK 70 straipsnyje įtvirtintų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI-K nepažeidė suimtųjų ir nuteistųjų skirstymo ir izoliacijos reikalavimų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, o daužant į duris siekiant pasikviesti pareigūną, iš jo buvo tyčiojamasi.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti aliarminis iškvietimas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K yra įrengti pavojaus signalizacijos mygtukai, tačiau dažnai patys suimtieji juos sugadina. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas su kitai kriminalinei subkultūrai priklausančiais asmenimis jis jautėsi nesaugus, nes galvojo, kad su juo gali būti siekiama susidoroti, todėl yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtinta, kad pareiškėjas daug kartų yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl pareigūnų veiksmų / darbuotojų netinkamo elgesio su įkalintais asmenimis (fizinis smurtas, įžeidinėjimas žodžiu) (pvz., 2013-09-25 skundas (IV t., b. l. 82), 2013-10-21 skundas (IV t., b. l. 83), 2013-12-23, 2014-02-14, 2014-02-27, 2014-02-28, 2014-03-05,2014-05-13 skundai (IV t., b. l. 85), 2014-09-22, 2014-09-29, 2014-12-01 skundai (IV t., b. l. 86) ir kt.). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pareigūnų veiksmų, be to, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo kamerose aliarminio iškvietimo mygtukai veikė, nėra. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį Nr. A-17-301/2007). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai.

Anot pareiškėjo, jam nebuvo užtikrintos tinkamos pasivaikščiojimo sąlygos, be to, pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų.

SVĮ 29 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore. Minėto straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis (SVĮ 29 straipsnio 2 dalis). Pagal TIVTT 92 punktą, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad visi nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintoje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteitųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nurodyti pasivaikščiojimo laikai: 6.30 val.–12.30 val., 13.30 val.–17.30 val. Pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, kada jam nebuvo leista išeiti pasivaikščioti, kai jis tokia teise dar nebuvo pasinaudojęs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per parą. Pareiškėjo teiginiai dėl kiemelių būklės nepagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis. Atkreiptinas dėmesys, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemelio ploto normos, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro akte nurodyta (II t., b. l. 48), jog Lukiškių TI-K I korpuso pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 1 išvalytas, pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, neteisėtumo nenustatyta.

Dėl pareiškėjo nusiskundimo asbestu pastato konstrukcijoje pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu (2002-01-24 nutarimo Nr. 102 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-01-27) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (viešai prieinama informacija: http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Taigi, teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, kameros buvo drėgnos, oro temperatūra žiemą bei vasarą taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pagal HN 76:2010 24 punktą ir HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc. (HN 76:2010 26 punktas, HN 134:2015 16 punktas). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų nustatyta, kad: vėdinimas per atidaromus langus buvo užtikrintas pareiškėjo kamerose Nr. 201 (II t., b. l. 49), 372 (II t., b. l. 69, 74; IV t., b. l. 37), 387 (II t., b. l. 71), 113 (II t., b. l. 69, 74; IV t., b. l. 37), 360 (II t., b. l. 78), 336 (II t., b. l. 91; IV t., b. l. 27), 220 (IV t., b. l. 25); oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus pareiškėjo kamerose Nr. 201 (II t., b. l. 38; IV t., b. l. 16), 163 (II t., b. l. 38; IV t., b. l. 9, 16), 378 (II t., b. l. 71), 113 (II t., b. l. 69), 372 (II t., b. l. 74), 360 (II t., b. l. 78), 220 (IV t., b. l. 25), 113 (IV t., b. l. 37), 372 (IV t., b. l. 37); santykinė drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus pareiškėjo kamerose Nr. 201 (II t., b. l. 38; IV t., b. l. 16), 163 (II t., b. l. 38; IV t., b. l. 16), 113 (II t., b. l. 69; IV t., b. l. 37), 372 (II t., b. l. 69, 74; IV t., b. l. 37), 113 (II t., b. l. 74), 360 (II t., b. l. 78), 163 (IV t., b. l. 9), 220 (IV t., b. l. 25). Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatyta, kad pareiškėjo kameroje Nr. 163 oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų (II t., b. l. 61; IV t., b. l. 21, 91). Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusį oro judėjimo greitį, nėra. Be to, teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo kamerose Nr. 163, 301, 377, 372 buvo užtikrintas vėdinimas per langus, kamerose Nr. 301, 336, 377 oro temperatūra atitiko Higienos normų reikalavimus, kamerose Nr. 301, 377, 336, 378 santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normų reikalavimus. Nors atsakovo atstovas įrodymų dėl paminėtose pareiškėjo kamerose buvusios santykinės oro drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir oro judėjimo greičio nepateikė, tačiau pareiškėjas pakankamai nekonkretizavo nusiskundimų, nenurodė konkrečių kamerų, kuriose neva egzistavo paminėti pažeidimai ir kokiu būdu jis tai nustatė, todėl nesant byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kitose pareiškėjo kamerose buvo viršyta santykinės oro drėgmės norma, oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas ir oro judėjimo greitis. Teismas nustatė, kad oro judėjimo greitis pareiškėjo kameroje Nr. 163 neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista laikotarpiu nuo 2013-09-22 iki 2013-10-01 (9 paras).

Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas pakankamas patalpos apšvietimas.

HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. HN 134:2015 reikalavimo minimaliam natūraliam apšvietimui nenustato. Kita vertus, didesnių skaidraus stiklo langų, praleidžiančių daugiau natūralios dienos šviesos, įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, todėl HN 76:2010 22 punkte nustatytas reikalavimas minimaliam dieniniam apšvietimui Lukiškių TI-K netaikytinas.

HN 76:2010 23 punkte įtvirtinta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx, HN 134:2015 toks reikalavimas nenustatytas. Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro patikrinimo aktais nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta pareiškėjo kamerose Nr. 201 (II t., b. l. 38; IV t., b. l. 16), 163 (II t., b. l. 38–39; IV t., b. l. 16), 113 (II t., b. l. 69, 74; IV t., b. l. 37), 372 (II t., b. l. 74), 360 (II t., b. l. 78), 336 (II t., b. l. 91; IV t., b. l. 27) atitiko Higienos normų reikalavimus. Duomenų apie apšvietimą, buvusį pareiškėjo kamerose Nr. 220, 301 ir 377, nėra. Atsakovo atstovas duomenų dėl šiose kamerose buvusio apšvietimo ir nepateikė, tačiau pareiškėjo nusiskundimai nekonkretizuoti, pagrįsti paties pareiškėjo subjektyviu vertinimu, todėl reikalavimas atsakovui paneigti pareiškėjo nurodytus argumentus neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Kita vertus, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu nustatyta, kad pareiškėjo kameroje Nr. 378 dirbtinė apšvieta neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo (II t., b. l. 71–72). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista 2014-01-09 (1 parą).

Pareiškėjo teigimu, kameros buvo nesuremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Pagal HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pagal HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Taip pat nurodė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nors pareiškėjas nenurodė nei laikotarpių, nei konkrečių kamerų, kuriose matė pelėsio požymių, o dažai nuo sienų buvo atsilupę ir sienos valymui buvo nepritaikytos, tačiau atsakovo atstovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo kamerose ginčo laikotarpiu kamerų būklė atitiko Higienos normų reikalavimus. Priešingai, iš atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad kamerose Nr. 163 (II t., b. l. 38–39, 60, 63; IV t., b. l. 16–17, 20), 201 (II t., b. l. 49, 63), 360 (II t., b. l. 78) konstatuoti Higienos normų pažeidimai. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista laikotarpiais nuo 2013-09-22 iki 2013-10-01 (šiuo laikotarpiu taip pat buvo konstatuotas oro judėjimo greičio pažeidimas), 2014-11-13 (1 para) ir nuo 2014-02-03 iki 2014-02-20 (17 parų).

Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K išduodami čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo kamerose esančios drėgmės puvo. Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktuose konstatuota (žr. pvz., II t., b. l. 74–75), kad Lukiškių TI-K minkštas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, įrašomi duomenys iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo parašas; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas. Byloje nenustatyta, kad santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu būtų neatitikusi Higienos normų reikalavimų. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo minkštojo inventoriaus atmestini.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K laikymo laikotarpiu jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne bei rankšluosčiais. Taip pat nebuvo išduodamas pakankamas kiekis tualetinio popieriaus (dviem savaitėm skiriama po pusę popieriaus rulono), buvo išduodama nepakankamai dantų pastos ir skutimosi peiliukų.

HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų materialinį aprūpinimą reglamentavo ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – Aprūpinimo normos), kurių 7 punkte nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodama 50 ml dantų pastos ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt. per mėnesį). Minėtame teisės akte pateiktoje lentelėje įtvirtinta, kad vyrui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui, du užvalkalai pagalvei bei keturios paklodės metams laiko.

Pareiškėjas nurodė, kad jam Lukiškių TI-K buvo išduota viena paklodė ir užvalkalas pagalvei, nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, virtuvinis rankšluostis buvo išduotas ne iš karto. Kaip matyti iš armatūrinių kortelių (IV t., b. l. 3–8), pareiškėjui 2014-10-27, 2014-09-11, 2015-01-03, 2015-12-09, 2016-01-08 buvo išduota paklodė, užvalkaliukai, rankšluosčiai, tačiau jis juos paimti atsisakė. Pareiškėjas prašė leisti naudotis nuosava patalyne, o būtent: užvalkalu (1 vnt.), paklode (1 vnt.), užvalkaliuku pagalvei (1 vnt.), rankšluosčiais (3 vnt.) (IV t., b. l. 4, 6, 8). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, neva jis buvo netinkamai aprūpintas patalyne ir rankšluosčiais, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas neneigė, kad kartą per mėnesį jam buvo išduodamas rulonas tualetinio popieriaus, taip pat neneigė, kad jam buvo išduodama dantų pasta ir skutimosi peiliukai. Pareiškėjo teigimu, jam buvo išduodamas nepakankamas kiekis paminėtų higienos priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad 1 rulono tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos ir 1 skutimosi peiliuko išdavimas per mėnesį atitinka Aprūpinimo normose nustatytus kiekius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjui per mėnesį išduodant vieną ruloną tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos ir vieną skutimosi peiliuką. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktą, Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi galimybę už asmenines lėšas apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, todėl pareiškėjas galėjo trūkstamus higienos reikmenis įsigyti savarankiškai.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tualete nebuvo įrengta atskira vėdinimo sistema.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsiliepime į skundą nurodoma, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Pagal HN 76:2010 24 punktą ir HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kita vertus, vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu ir HN 134:2015 3 punktu, šios Higienos normos yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Higienos normų įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jam nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti atskiras sanitarinių mazgų vėdinimo sistemas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos pro langus. Aplinkybę, kad kamerose yra užtikrintas vėdinimas pro langus, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktai (žr. II t., b. l. 49, 69, 71, 74, 78, 91; IV t., b. l. 25, 27, 37). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai dėl atskirtos vėdinimo sistemos neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas ir naudojantis dušu pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas dušinėse įrengti sieneles. Tačiau Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros; pertvarkos bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, o maistui skirtos lentynos buvo įrengtos prie sanitarinio mazgo arba priešais sanitarinį mazgą.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 punktuose nustatyta, kad kamerose turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Šiose taisyklėse nėra reikalavimo kalinius aprūpinti veidrodžiais. Pareiškėjas neindividualizavo, kurioje būtent kameroje jam trūko investoriaus susidėti asmeniniams daiktams ir kuriuo laikotarpiu, todėl įvertinus didelį pareiškėjo pakeistų kamerų kiekį, proporcingumo principo neatitiktų reikalavimas atsakovo atstovui paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo pagrindu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi būti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti. Šios spintelės (lentynos) įrengiamos priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises minėtą spintelę įrengdamas netoliese sanitarinio mazgo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo parazitų, Lukiškių TI-K nevykdė savalaikės dezinfekcijos, o vykdoma dezinfekcija buvo neefektyvi.

HN 76:2010 65 punkte ir HN 134:2015 42 punkte įtvirtinta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, todėl turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (HN 75:2010 60 punktas, HN 134:2015 20 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose organizuojamas ir atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas. Stebėjimą organizuoja objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o nariuotakojų ar (ir) graužikų privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) atlieka tai veiklai licencijuoti asmenys (Aprašo 5 punktas).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (II t., b. l. 69–70, 72) nustatyta, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, įrašomi duomenys iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data ir kt.; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčią visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios Lukiškių TI-K su UAB ,,Dezinfa“ ir UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytos sutartys (II t., b. l. 165–171).

Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K laikosi Higienos normų reikalavimų, išduoda dezinfekuotą ir švarų minkštąjį inventorių ir tinkamai užtikrina graužikų bei kitų buitinių kenkėjų profilaktiką, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kada jam buvo išduotas nedezinfekuotas minkštasis inventorius ir kuo vadovaudamasis darė tokią išvadą, kada ir kurioje konkrečiai kameroje matė buitinius kenkėjus. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu, kai jis gyveno antrojo korpuso rūsyje (kamerose Nr. 360, 382, 372, 378), šiukšlės buvo pilamos tiesiai koridoriuje prie durų, nuo kurių sklido tvaikas, veisėsi vabzdžiai.

Pagal HN 134:2015 38 punktą, gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šiukšliadėžė) išduodami į kameras. Pagal HN 76:2010 18.5 punktą, buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais. Taigi teisės aktuose numatyta, kad konteineriai, į kuriuos pilamos šiukšlės iš kamerų, turi būti įrengiami prie pastatų. Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai yra neindividualizuoti, pernelyg abstraktūs, todėl reikalavimas atsakovui paneigti šiuos teiginius neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

Pareiškėjas nurodo, kad tiekiamas maistas nebuvo skanus, jo energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Pareiškėjas kasdien sportuodavo, todėl dienos norma nuolat buvo deficintinė.

SVĮ 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims. Be to, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą buvo paskelbęs badą, dėl to jam krito svoris (žr. IV t., b. l. 113–114, 116–117, 118). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad maisto kokybė neatitinka reikalavimų, atmestinas.

Pareiškėjo teigimu, didelė dalis jo skundų buvo ne tik neregistruojami, bet ir nenagrinėjami, o pateikus skundą dėl administracijos neteisėtų veiksmų, jis buvo perkeliamas į kitą kamerą.

Vadovaujantis PĮVTT 194 punktu, nuteistieji rašytinius prašymus (pareiškimus), pasiūlymus, peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos įregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ir duoda pasirašyti nuteistajam arba šiuos pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos registracijos sistemoje. Gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami pataisos įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai registruojami PĮVTT 194 punkte nustatyta tvarka. Dėl pareiškėjo nusiskundimo, neva į kameras jis buvo perkeliamas dėl to, kad pateikdavo skundus, pažymėtina, kad suimtieji Lukiškių TI-K laikomi vadovaujantis SVĮ 10 straipsnyje nustatytais izoliavimo reikalavimais. Įgyvendindami vidaus tvarkos reikalavimus, siekdami užkardyti konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, taip pat siekdami sumažinti autoagresijos atvejus tarp įkalintų asmenų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimą iš vienos kameros į kitą, vadovaujantis SVĮ 10 straipsniu, BVK 72 ir 70 straipsniais bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1-101 patvirtinto Suimtųjų, nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo nuostatomis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracija, perkeldama pareiškėją iš vienos kameros į kitą, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Į bylą pateikta Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo kopija (IV t., b. l. 40–99), iš kurios matyti pareiškėjo teikti ir užregistruoti skundai (prašymai) įvairioms institucijoms ir įstaigoms. Pareiškėjas nekonkretizavo, kam adresuoti skundai nebuvo užregistruoti ir (ar) nenagrinėjami, taip pat nenurodė konkrečių datų ir pareigūnų, nepriėmusių (neužregistravusių) skundų. Kita vertus, iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentą prašydamas pateikti atsakymą į pradinį skundą bei pateikti atsakymą, atitinkantį prašymo (skundo) turinį (IV t., b. l. 83, 90–93). Tačiau šie atvejai, palyginus su pareiškėjo teiktų skundų (prašymų) kiekiu, sudaro labai nedidelę dalį, todėl pareiškėjo teiginiai, jog didelė dalis jo skundų buvo ne tik neregistruojami, bet ir nenagrinėjami, atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų jis patyrė dvasinius skausmus, depresiją, nukentėjo jo sveikata (jis susirgo prostatitu).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo teisės Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo pažeistos neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (visu ginčo laikotarpiu), neužtikrinus galimybės pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku (visu ginčo laikotarpiu), taip pat pareiškėjo kameroje nebuvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis apšvietimas (1 parą), oro judėjimo greitis (9 paras), kamerų sienų, lubų dažai vietomis buvo atsilupę, pajuodavę (17 parų). Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį ir patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.