- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-05
- Bylos Nr.
- I-3023-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00691-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui T. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau TI-K), dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
skunde (b. l. 1-2, abi lapų pusės) pareiškėjas nurodo, jog jo laisvė apribota nuo 2012-10-11 iki šiol, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K laikomas 7-8 m² ploto kamerose su 3-6 asmenimis. Tvirtina, jog yra kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis. Dėl to patyrė neigiamas emocijas, psichinius sukrėtimus, sveikatos sutrikimus, depresiją, nemigą, nervinį drebulį, adaptacinius sunkumus.
Pareiškėjas tvirtina, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą. Skunde nurodo, jog pablogėjo sveikata, kankina nemiga, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Patirtą žalą vertina 50 000 Lt, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovę atstovaujanti institucija Lukiškių TI-K nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 7-12) nurodo, jog T. S. į Lukiškių TI-K atvyko 2012-10-11. Pateikia duomenis apie kamerų plotus ir juose kalintų asmenų skaičių. Atsakovę atstovaujanti institucija prideda ir pareiškėjo asmens įskaitos kortelių kopijas. Pastarosios atspindi pareiškėjo judėjimą, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas.
Atkreipia dėmesį, jog Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudaro galimybes pasivaikščioti kiemelyje, sportuoti, naudotis biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija. Sudaromos galimybės naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus. Pabrėžia, jog, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
Atsakovas pabrėžia, jog šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. numatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo atmesti skundą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Išklausius pareiškėjo paaiškinimą, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, jog į Lukiškių TI-K T. S. atvyko 2012-10-11 ir buvo laikomas kamerose Nr. 111 (plotas 7,45 m²), Nr. 200 (plotas-7,56 m²), Nr. 137 (plotas-7,75 m²), Nr. 112 (plotas-7,28 m²), Nr. 356 (plotas-8,31 m²), Nr. 372 (plotas-7,23 m²), Nr. 383 (plotas-7,22 m²), Nr. 304 (plotas-8,11 m²), Nr. 328 (plotas-7,57 m²), Nr. 335 (plotas-7,71 m²), Nr. 293 (plotas-8,20 m²), Nr. 307 (plotas-8,22 m²), Nr. 201 (plotas-5,40 m²), Nr. 163 (plotas-7,56 m²), Nr. 220 (plotas-6,90 m²), Nr. 301 (plotas-8,03 m²), Nr. 336 (plotas-7,63 m²), Nr. 113 (plotas-6,43 m²), Nr. 378 (plotas-6,54 m²), Nr. 272 (plotas-7,23 m²).
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog Lukiškių TI-K administracija pagal galimybes stengiasi gerinti kalinamųjų asmenų laikymo sąlygas, perkelia į didesnes kameras, kad būtų didesnis plotas jose laikomiems asmenims.
Nustatyta, jog, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. reikalavimą, pareiškėjas laikytas apie 350 dienas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose pareiškėjams buvo skiriama mažiau nei 3 m² asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad šios aplinkybės konstatavimas savaime reiškia Konvencijos 3 str. pažeidimą (2009-17-16 sprendimas byloje Sulejmanovic v. Italiją; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind v. Rusiją; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev v. Rusiją ir kt.). Tokiu atveju nebūtina nustatinėti kitų pareiškėjo skundo aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis.
Byloje spręstinas ginčas dėl T. S. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant bent vienai iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
Iš skunde nurodytų aplinkybių, motyvų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K 2012-2014 m. jis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, dėl to patyrė neigiamas emocijas, depresiją.
Byloje atsakovės įgaliotos institucijos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą dėl psichologinių problemų, įtampos, dirglumo kreipėsi į Lukiškių TI-K medikus, kurie suteikė kvalifikuotą pagalbą (b. l. 43, 46, 61, 67, 70, 80). Skundėsi, jog šios problemos kilo dėl kalinimo sąlygų.
Ištyrus bylos rašytinę medžiagą, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kameros neatitiko Taisyklėse nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas iš esmės yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs T. S. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, pripažįsta, kad jis pakankamai ilgą laiką buvo kalinamas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 2 500 Eur kompensacija yra adekvati patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo T. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti T. S. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.