Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. e2S-206-258/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
e2S-206-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-46819-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
H. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-206-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46819-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės H. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės H. M. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-31 teismo sprendimu patenkino ieškovų J. Č. ir Š. S. ieškinį ir, be kita ko, iš atsakovės H. M. priteisė 1131 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui, 24,79 EUR valstybės naudai išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 2017-06-30 atsakovė H. M. kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 sprendimą paliko nepakeistą, bei priteisė ieškovei J. C. iš atsakovės H. M. 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. 2018-08-06 sprendimas įsiteisėjo.

2. 2018-10-16 buvo išduotas vykdomasis raštas, dėl po 1131 EUR išieškojimo iš skolininkės I. T. ir 1731 EUR išieškojimo iš H. M.. 2018-10-18 antstolė N. L. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-18-62-25002 pateikė skolininkei H. M. raginimą įvykdyti sprendimą – per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1731 EUR skolą (iš jų 1731,00 EUR skola) ir 54,99 EUR vykdymo išlaidų, iš viso 1785,99 EUR į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018-10-23 išduotas vykdomasis raštas dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu išieškojimo valstybės naudai po 24,79 EUR iš kiekvienos skolininkės – H. M. ir I. T..

3. 2018-11-15 teisme gautas atsakovės H. M. prašymas panaikinti išduotus vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš I. T. ir išdėstyti visą iš H. M. priteistą 3 462 EUR sumą 36 mėnesiams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio10 d. nutartimi atmetė atsakovės H. M. prašymus dėl vykdomųjų raštų panaikinimo ir dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovė H. M. su prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nepateikė atstovavimo sutarties, kad H. M. turi įgaliojimą veikti I. T. vardu, dalyvauti civilinėse bylose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 sprendimo civilinėje byloje e2-5091-545/2017 teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrintas apeliacinės instancijos teismo, sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas nurodė, kad vykdomieji raštai (2018-10-16 ir 2018-10-23) išieškotojams išduoti laikantis CPK nustatytos tvarkos, todėl H. M. prašymą panaikinti vykdomuosius raštus teismas atmetė.

6. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą, nustatė, kad Nekilnojamo turto centrinio banko duomenimis atsakovei nuosavybės teise nuo 1996-05-23 priklauso komercinės paskirties patapos (parduotuvė) esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (75,57 kv. m.). 2013-06-05 su UAB „RIONIT“ sudaryta šių patalpų nuomos sutartis penkiems metams, H. M. teismui nepateikė šios nuomos sutarties ir kokio dydžio pajamas ji gauna už patalpų nuomą. H. M. taip pat nuosavybės teise priklauso dalis 46 500 EUR vertės negyvenamųjų patalpų (neįrengtos palėpės) esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. H. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. M. priklauso 74 525 EUR vertės žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be to asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise H. M. priklauso: žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkų k.; žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini).; statiniai esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini).; trys žemės sklypai esantys Vilniaus raj. sav., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis H. M. iki 2018-05-07 gavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Nuo 2018-09-01 iš SODROS (draudėjas Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 2 poskyris) gauna 480,36 EUR išmoką. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovė dėl turtinės padėties ar kitų objektyvių aplinkybių negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, todėl atsakovės prašymą išdėstyti priteistą iš atsakovės sumą 36 mėnesiams atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir išdėstyti visą iš H. M. priteistą 3 462 EUR sumą 36 mėnesių laikotarpiui arba teismo nuožiūra, protingam trumpesniam laikotarpiui, per kurį apeliantė galėtų atsikaityti, ir įvykdyti teismo nutartis geranoriškai. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

7.1. Apeliantė pateikė teismui įrodymus, jog išduoti vykdomieji raštai neatitinka realybės, t. y. I. T. nėra skolinga ieškovams, nes pareiga padengti visas bylinėjimosi išlaidas tenka apeliantei. Akivaizdu, jog apeliantės skola pagal nutartis yra 3 462 EUR, o ne 1 731 EUR, todėl vykdomieji raštai turėjo būti panaikinti, o labai didelis įsiskolinimas apeliantei turėjo būti išdėstytas. Teismas savo iniciatyva privalėjo panaikinti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš I. T., nes apeliantė pateikė įrodymus dėl susitarimų tarp apeliantės ir I. T..

7.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl turto turėjimo yra nepagrįsti, nes turto vertė bei apyvartinių lėšų, grynųjų pinigų turėjimas yra visiškai skirtingi dalykai, t. y. akivaizdu, jog H. M. turi išlaikyti turtą, t. y. mokėti žemės bei kitus mokesčius, komunalines išlaidas ir kitas su turto išlaikymu susijusias išlaidas. Be to, turtas nuosavybės teise priklauso, ne tik H. M., bet ir jos sutuoktiniui V. M., kuris nėra bylos ar išieškojimo subjektas ir apie bylą teismo net nebuvo informuotas, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

7.3. Apeliantė, net jei ir tinkamai bei laiku būtų informuota apie priimtas nutartis, negalėjo geranoriškai dalimis įvykdyti teismo sprendimu dėl ieškovės atstovo kaltės. Jis tikėtina sąmoningai ieškinyje nenurodė ieškovės atsiskaitomųjų sąskaitų numeriu, t. y. akivaizdžiai užkirto kelią geranoriškai įvykdyti nutartis, nes pagrindinė informacija, pagal kurią apeliantė turėjo ir galėjo tai įvykdyti nebuvo nurodyta.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai J. Č. ir Š. S. prašo atmesti atsakovės H. M. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

8.1. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos sunkią finansinę padėtį. Tam tikrų atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių ar įsipareigojimų buvimas neleidžia teigti, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki ir pagrindžia priteistos 3 462 EUR sumos išdėstymą 36 mėnesių laikotarpiui. Norint įrodyti sunkią finansinę padėtį, atsakovė turėjo pateikti konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad priteistos sumos sumokėjimas pažeis jos interesus ir ji nėra pajėgi sumokėti dabar.

8.2. Atsakovė yra komercinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kelių žemės sklypų savininkė ar bendrasavininkė bei negyvenamųjų patalpų (neįrengtos palėpės), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Jau pats faktas, kad atsakovei priklauso nuosavybės teise didelės vertės nekilnojamojo turto objektai, prieštarauja CPK 284 straipsnyje nustatytai sąlygai, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga.

8.3. Vien bloga atsakovo turtinė padėtis nesukuria prielaidų išdėstyti sprendimo įvykdymą. Būtina atkreipti dėmesį ir į šalių lygiateisiškumo principą, jų interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, jog priteistos sumos išdėstymas nagrinėjamoje byloje suteiks atsakovei nepagrįsto pranašumo ir akivaizdžiai pažeis šalių interesų pusiausvyrą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. 2019-01-29 teisme gautas apeliantės prašymas – papildomi paaiškinimai, kuriuos prašo priimti ir atidėti sprendimo paskelbimą iki 2019-02-11. Paaiškinimuose nurodo, kad ieškovė piktybiškai neteikia savo atsiskaitomosios sąskaitos. Taip pat nurodo, kad gavo Lietuvos Respublikos advokatūros raštą, kuriame nurodyta, jog 2019-02-06 vyks drausmės komiteto posėdis pagal apeliantės pareiškimą dėl ieškovės advokato galimo drausmės pažeidimo, t. y. dėl atsiskaitomosios sąskaitos nenurodymo ieškinyje, todėl tikslinga šios nutarties paskelbimą atidėti iki 2019-02-11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės prašymu, sprendžia, kad prašymas-paaiškinimai nėra susijęs su nagrinėjama, byla, nes šios apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o ne advokato elgesys civilinėje byloje. Be to, pagal CPK 336 str. nutartis dėl atskirojo skundo turi būti priimta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos, o nutarties paskelbimą atidėjus ilgesniam nei 7 dienų terminui, būtų pažeista CPK 336 str. 4 d. nuostata. Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateiktus papildomus paaiškinimus atsisakytina priimti ir prašymas dėl procesinio sprendimo atidėjimo iki 2019-02-11 netenkinamas.

11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

12. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ar atidėjimo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia turtine padėtimi ir teigė, jog yra pasiryžusi skolą grąžinti per 3 metus. Siekdama pagrįsti savo prašymą ir sunkią turtinę padėtį, apeliantė pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją, kuris įrodo, kad apeliantei nustatytas 30 proc. darbingumas. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išsireikalavęs duomenis apie apeliantės gaunamas pajamas bei turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sprendė, jog apeliantės materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad sudarytų pagrindą išdėstyti priteistą skolą dalimis, o patenkinus apeliantės prašymą, būtų pažeisti kreditoriaus teisėti interesai bei šalių lygiateisiškumo principas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuosavybės teise apeliantei nuo 1996-05-23 priklauso komercinės paskirties patapos (parduotuvė) esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (75,57 kv. m.). 2013-06-05 su UAB „RIONIT“ sudaryta šių patalpų nuomos sutartis penkiems metams. Apeliantei taip pat nuosavybės teise priklauso dalis 46 500 EUR vertės negyvenamųjų patalpų (neįrengtos palėpės) esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. M. priklauso 74 525 EUR vertės žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievininkų k.; žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini).; statiniai esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini).; trys žemės sklypai esantys Vilniaus raj. sav., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis apeliantė iki 2018-05-07 gavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Nuo 2018-09-01 iš SODROS (draudėjas Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 2 poskyris) gauna 480,36 EUR išmoką. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ji patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomoja iki šiol ir nurodo, kad nuo 2018-06-05 šios sutarties galiojimas pasibaigė, o VĮ Registrų centre liko įrašas apie nuomos teisnius santykius dėl nuomotojo kaltės. Pažymėtina, kad apeliantė, siekdama paneigti šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nepateikė jokių duomenų, kad patalpos nėra nuomojamos, o apeliantė negauna jokių pajamų už jas (CPK 178 str.). Todėl apeliantės argumentas, kad ji negauna jokių pajamų už nuomą laikytinas nepagrįstu. Be to, pajamos iš turto nuomos nėra vienintelės apeliantės pajamos. Kaip minėta, apeliantė gauna išmokas iš SODROS. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog apeliantei reikia turimą turtą išlaikyti ir už jį mokėti mokesčius bei tai, kad turimo nekilnojamojo turto realizavimas užtruktų, kas apeliantei sukeltų tam tikrų nepatogumų, negali būti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, iš esmės apsunkinančios įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į apeliantės turimą nekilnojamąjį turtą, jos pajamas ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą ir išdėstyti teismo sprendimu priteistas sumas.

15. Apeliantė nurodo, kad teismas savo iniciatyva turėjo panaikinti vykdomuosius raštus, nes I. T. nėra skolinga ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu. Visų pirma, apeliantė nepateikė duomenų, kad ji turi teisę atstovauti I. T. interesus šioje byloje ir prašyti panaikinti I. T. atžvilgiu išduotą vykdomąjį raštą. Antra, susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu, matyti, kad ieškovų naudai buvo priteistos sumos ne tik iš apeliantės, bet ir iš I. T.. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi teismas savo iniciatyva vykdomųjų raštų panaikinti neturėjo.

16. Apeliantė taip pat nurodo, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas pasisakė, kad turtas nuosavybes teise priklauso ne tik apeliantei, bet ir jos sutuoktiniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama tuomet, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai, kad nutartyje teismas paminėjo, kad apeliantė su sutuoktiniu turi turto, nereiškia, kad teismas išsprendė dėl jos sutuoktinio materialiųjų teisių ir pareigų ir toks sprendimas sukėlė apeliantės sutuoktiniui teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, kad egzistuoja absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės H. M. ieškovų patirtas atstovavimo apeliacinėje instancijoje. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą turėjo 275 EUR teisinės pagalbos išlaidų, todėl teismui nusprendus atmesti atsakovės atskirąjį skundą, šios išlaidos ieškovams priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 275 EUR, t. y. po 137,50 EUR, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rita Kisielienė