Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-363-818/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
II-363-818/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00913-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Skundo Nr. II-363-818/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00913-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok, Raimondai Bingelytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K. (nuotoliniu būdu),administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau - pareiškėja), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio Vyresniojo specialisto R. K. (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-7944-2021 (ROIK: 21128378821) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio Vyresniojo specialistas R. K. 2021 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR-N-7944-2021, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur dydžio baudą ir skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Institucijos priimtas nutarimas grindžiamas šiais motyvais, kad 2021 m. vasario 9 d. apie 23.30 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 64, X:6064778.0, Y:583898.0, A. K. vairuodamas automobilį „BMW”, v/n (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje staigiai akseleruodamas bei pasukdamas automobilio varomus ratus privertė automobilį slysti šonu. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatą, už ką numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

II. Skundo argumentai

A. K. nesutikdamas su Institucijos priimtu procesiniu sprendimu teismui pateikė skundą, kuriuo prašė 2021 m. kovo 16 d. nutarimą panaikinti arba taikyti švelnesnė nuobaudą, nes Institucija nenustatė būtino ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios sudėties požymio – tyčinės kaltės formos. Pasak A. K. įvykio metu buvo sudėtingos eismo sąlygos, jo teigimu norint išvažiuoti iš aikštelės jis dėl patirties nebuvimo netyčia per daug paspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, nesuveikė priešslydimo sistema, be to automobilio padangos buvo ne itin naujos, automobilio „BMW“ galinė dalis pradėjo skysti, jis dar bandė sukontroliuoti važiavimo stabilumą, jam tai pavyko, netrukus privažiavo policijos ekipažas. A. K. teigimu jo veiksmuose tyčios nebuvimą nurodo tą aplinkybę, jog šie jo automobilio manevravimai buvo atlikti pareigūnų akivaizdoje, todėl tyčia nebūtų atlikęs slydimo manevro. Protokole jis savo ranka įrašė, jog dėl pažeidimo savo kaltę pripažino ir gailisi, tačiau jis buvo susijaudinęs, pasirašė automatiškai, nesusimastydamas apie tolimesnes pasekmes, pareigūnai minėjo, jog savo pasiaiškinimus galėsiu pateikti teismui. Mano, jog toks automobilio slydimas nesukėlė ir negalėjo sukelti eismui grėsmės. Pareigūnai nubraižydami eismo įvykio schema, joje nėra paties A. K. parašo, kad jis būtu susipažinęs su schemoje nurodytais duomenimis, nėra minėto automobilio slydimo pėdsakų. A. K. įsitikinimu, jog policijos pareigūnai surašydami jam protokolą vadovavosi išskirtinai emocijomis ir visuomenėje ypač šiuo metu vyraujančia nuostata (stereotipu), kad neva „visi asmenys, vairuojantys BMW markės automobilius, yra nedrausmingi vairuotojai“. Savo vairavimą pareiškėjas vertina, kaip neatsargu, nes būdamas vairuotoju jis neatsižvelgė į buvusias eismo sąlygas bei savo galimybių suvaldyti automobilį, tačiau jokiu būdu neveikė tyčia. Tuo atveju, jei teismas įžvelgs jo veiksmuose ANK 420 str. 2 d. požymiu, pareiškėjas prašo teismo apsvarstyti klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatos taikymo, nes jis yra jauno amžiaus, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, prižiūri garbingo amžiaus močiutė, sportuojantis. Jo gaunamas atlyginimas yra vienintelės pajamos, todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas jam būtų skausmingas ir neproporcingas nuobaudos skyrimas.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą netenkinti. Nurodo, jog Institucijai atlikus tyrimą nustatė, kad buvo surinktą pakankamai objektyvių duomenų dėl A. K. padaryto administracinio nusižengimo. Institucija pažymi, jog iš tyrimo surinktų duomenų visumos matyti, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. ANK 22 str. numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuria skiria administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda skiriama, kad atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, kad nusižengimus padarę asmenis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Šalies argumentai

I.V. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinkti ir ištirti duomenys

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio Vyresniojo specialistas R. K. 2021 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR-N-7944-2021, kuriuo A. K. pripažino kaltu jam padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje bei paskyrė 450 Eur dydžio baudą ir skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių (b. l. 38).

Iš Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad 2021 m. vasario 9 d. apie 23.30 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 64, X:6064778.0, Y:583898.0, A. K. vairuodamas automobilį ,,BMW”, v/n (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje staigiai akseleruodamas bei prasukdamas automobilio varomus ratus privertė automobilį slysti šonu.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-02-09 patruliavimo metu su vyr. patruliu M. S. apie 23.30 val. Vilniuje, jiems tarnybiniu automobiliu važiuojant P.Lukšio g. link Žirmūnų g. pusės pastebėjo parduotuvės „RIMI“ adresu Žirmūnų g. 64, automobilių stovėjimo aikštelėje pilkos spalvos automobilį, kurio vairuotojas pasukęs vairą į kairę, privertė automobilį slysti. Pareigūnams įvažiavus į aikštelę, minėtas automobilis, kuris kaip vėliau paaiškėjo „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) apie 50 km/h greičiu, kartojo vairavimo manevrą dar kartą, t.y. pasuko vairą į kairę ir slydo šonu link pareigūnų tarnybinio automobilio. Automobilio „BMW“ vairuotojas pamatęs pareigūnus sustojo. Priėjus prie sustojusio automobilio paaiškėjo, kad už vairo sėdėjo ir jį vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojui buvo paaiškinta sustabdymo priežastis. A. K. buvo surašytas ANK protokolas, įvykis užfiksuotas V1716 priekinė vaizdo kamera ir parduotuvės „RIMI“ vaizdo stebėjimo kameromis. Automobiliu stovėjimo aikštelėje stovėjo automobiliai bei dirbo sniego valymo technika, (b. l. 39)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-02-09 tarnybos metu pastebėjo, kaip automobiliu stovėjimo aikštelės teritorijoje ties prekybos centro „RIMI“ važiavo pilkos spalvos automobilis, kuris minėtoje aikštelėje privertė automobili slysti šonu. Tokie manevrai dėl automobilio slydimo šonu buvo atlikti keli kartai. Pateikus surašytą ANK protokolą A. K., pastarasis su protokolu susipažino bei savo kaltę pripažino, (b. l. 40).

Iš eismo įvykio schemos nubraižytų duomenų matyti, tiek automobilio „BMW“, tiek policijos pareigūnų automobilio manevravimo padėtis, (b. l. 41)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių el. laiško (reg. Nr.UZK-510129) matyti, kad dėl techninių kliūčių, vaido įrašo iš automobilio borto Nr.V1716, nuo 2021-02-09 23:25:00 iki 2021-02-09 23:40:00, pateikti negali, nes sugedo vaizdo įrašymo įranga, gedimas yra užregistruotas ir perduotas technikams. (b. l. 42)

Iš A. K. 2021-02-16 paaiškinimo policijai matyti, kad jis 2021-02-09 apie 23.30 val. vairuodamas automobilį „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) Žirmūnų mikrorajone, važiavo pro „RIMI“ parduotuvę, adresu Žirmūnų g. 64, sukdamas į kairę ir važiuodamas 30 km/h greičiu, posūkio metu jo automobilis prarado stabilumą dėl slidžios kelio dangos. Tuo metu jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ekipažo. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl neva chuliganiško vairavimo. Nusižengimas buvo akcentuotas kaip „staigiai akseleruodamas bei prasukdamas automobilio varomus ratus privertė automobilį slysti šonu“. Protokolo surašymo metu su jame esančia informacija nesutiko, bandė įrodyti, kad šis manevras – netyčinė situacija, tačiau pareigūnas nesileido į kalbas, teigiantis, esą išsaugojęs vaizdo įrašą. Automobilį vairavo esant blogoms oro sąlygoms, t.y. esant stipriam snygiui bei slidžiam keliui, neįvertinęs kelio dangos ir esantis pradedantysis vairuotojas, t.y. neturintis dviejų metų vairavimo stažo, posūkio į kairę metu paspaudė akseleratoriaus pedalą, norėdamas užbaigti manevrą, ko pasekoje, suveikė priešslydiminė sistema bei automobilio galine ašis buvo užmesta į priešingą pusę apie 1,5-2 metro. Šia situaciją matė ir kartu važiavęs keleivis P. B., kuris galėtų paliudyti dėl netyčinės situacijos. Mano, kad jam inkriminuoto nusižengimo nėra padaręs.

V. Skundo teisme nagrinėjimo metu surinkti duomenys

Skundą padavęs A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog patvirtina, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis vairuodamas automobilį „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) susitiko su draugu, nuvažiavo į degalinę, kurioje nusipirko maisto bei pavalgė, po to nusprendė važiuoti namo. Kadangi Žirmūnų gatvėje yra daug šviesoforų, todėl nusprendė važiuoti kitu keliu, t.y., pro automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia prekybos centro „RIMI“. Aikštelė jis važiavo tiesiai, laikantis KET, kelio danga buvo labai slidi, buvo stipri pūga, kelias nebuvo pabarstytas smėliu ar druska, jo vairavimo patirtis buvo menka, nes teisę vairuoti transporto priemones jis tuo metu turėjo tik keletą mėnesių. Bevažiuojant ketino sukti į kairę, paspaudė per stipriai automobilio akceleratorių, automobilio „BMW“ padangos nebuvo naujos, todėl automobilis pradėjo slysti. Jis atleido akceleratoriaus pedalą ir siekdamas ištiesinti automobilį suko vairą į priešingą pusę. Bandydamas tiesinti automobilį, jį ištiesino. Toks važiavimas truko gal 2-3 sekundes, pasak A. K., jis neturėjo jokio motyvo kažką pasirodyti ar pasimaivyti. Bevažiuojant stovėjimo aikštelė jis nepastebėjo, jog aikštelėje buvo stovėję priparkuoti automobiliai bei joje dirbtų sniegą valantis spec. transportas. Tas automobilio užnešimas nebuvo itin didelis, važiavimo greitis buvo apie 20-30 km/h greičiu. Netrukus jį sustabdė policijos ekipažas. Jo teigimu jis pareigūnų braižomos schemos nematė, ant schemos nepasirašė, tokio manevro, kaip nurodyta schemoje jis neatliko. Nežino, kodėl pareigūnai nurodė, kad toks jo slydimas automobiliu buvo ne vienkartinis. Prašo teismo jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti arba skirti švelnesnę nuobaudą bei neatiminėti teisės vairuoti transporto priemonės.

Liudytojas P. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2021-02-09 vakare bendravo su A. K., apie 23-24 val. jis važiavo automobilyje „BMW“, kurį vairavo A. K., link namų. Pravažiuodami pro automobilių stovėjimo aikštelę, ties parduotuve „RIMI“, Žirmūnuose, aikštelė buvo apsnigta, nes tuo metu stipriai snigo, eismo sąlygos buvo sudėtingos. Pati aikštelė buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Pačioje aikštelėje buvo priparkuotų automobilių, nors ir nedaug, spec. technikos valančios sniegą jis nematė. A. K. aikštele važiavo apie 20 km/h greičiu, bevažiuojant jis ketino sukti į kairę, buvo įjungęs kairio posūkio žibintą, pajuto, kaip automobilį kiek sumetė, tai buvo tada, kaip pareigūnų tarnybinis automobilis įvažinėjo į minėtą aikštelę ir A. bandė stabdyti savo vairuojamą automobilį, suveikė ABS ir „BMW“ šiek tiek praslydo. Praslydimo momentu automobilis važiavo tiesiai, liudytojo teigimu A. K. aikštelėje neatlikinėjo jokių pavojingų manevrų, slydimo šonu nebuvo. Kaip privažiavo pareigūnų tarnybinis automobilis, vienas iš pareigūnų priėjo prie A. bei klausė jo „ar žinai ką padarei?“ Draugas atsakė, kad ne, nežino. Pareigūnas paėmė draugo vairuotojo pažymėjimą bei nuėjo, po kiek laiko jis grįžo įteikus A. surašytą protokolą.

Liudytojas M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Dėl eismo įvykio nurodė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis tarnybos metu su vyr. patruliu M. S. vykdė patruliavimą bei tarnybiniu automobiliu važiavo P.Lukšio g. link Žirmūnų g. Bevažiuojant pastebėjo, kaip automobilių stovėjimo aikštelė ties prekybos centro „RIMI“ važiuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio vairuotojas pasukęs vairą į kairę, privertė automobilį slysti šonu. Artėjant prie minėto automobilio bei įvažiavus į aikštelę, liudytojo teigimu, šio automobilio, kaip vėliau nustatė „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) slydimo šonu manevrą dar kartą pakartojo, tokie automobilio „BMW“ manevravimai buvo atlikti M. M. akivaizdoje. Pamačius atvažiuojančius policijos pareigūnus automobilis „BMW“ sustojo, priėjus bendravo su vairuotoju A. K.. Įvykio diena buvo sudėtingos eismo sąlygos, pačioje stovėjimo aikštelėje buvo priparkuotų automobilių. Dėl chuliganiško vairavimo vairuotojui A. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Liudytojas M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad patruliavimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „RIMI“ pastebėjo, kaip automobilis „BMW“ atliko kelis neleistinus manevrus, nes vairuotojas staigiai akseleruodamas bei prasukdamas automobilio varomus ratus bei pasukant vairą į kairę, kelis kartus privertė automobilį slysti šonų. Automobilio važiavimo greitis nebuvo didelis. Pačioje aikštelėje be priparkuotų automobilių dar dirbo sniegą valanti spec. technika. Be to, aikštelėje buvo ir kitų kliūčių – parduotuvės prekybos vežimėlius saugojanti pavėsinė, kioskelis. Taip chuliganiškai bevažiuojančio automobilio „BMW“ vairuotojas sukėlė grėsmė eismo saugumui. Vairuotojui A. K. buvo paaiškinta pažeidimo esmė, su protokolu jis supažindintas, dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pareiškėjas A. K. tiek savo skunde, tiek posėdžio metu nesutinka, kad padarė skundžiamame nutarime konstatuotus veiksmus, o būtent tai, kad jis, kaip automobilio ,,BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, bevažiuodamas 2021-02-09 apie 23.30 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 64, automobilių stovėjimo aikštelėje atliko manevrus, staigiai akseleruodamas bei prasukdamas automobilio varomus ratus privertė automobilį slysti šonų. Jo teigimu, Institucija nenustatė jo veiksmuose ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios sudėties požymio – tyčinės kaltės formos. A. K. vairuojamą automobilį sumėtė dėl tuo metu sudėtingu eismo sąlygų, nes stipriai snigo, kelio danga buvo padengta daug iškitusio sniego sluoksniu, buvo slidu. Sukant į kairę, automobilio pedalą jis paspaudė netyčia, siekio pažeidinėti KET reikalavimus jis neturėjo. Tvirtina, kad jis nekėlė pavojaus kitoms transporto priemonėms, todėl šie jo veiksmai negali būti vertinami kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas siekiant save prieš pastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, kad neturėjo patirties ir vairavimo įgūdžiai nebuvo geri.

A. K., vertindamas Institucijos išvadas dėl chuliganiškų paskatų, mano, jog byloje nėra surinkta įrydymų, kad jis tyčia spaudė akceleratorių, tą patvirtina ir liudytojas P. B., kuris kartu buvo automobilyje ir davė parodymus, kad automobilio ratai sukosi vietoje ant slidžios kelio dangos, kad jis suko vairą į šoną, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Pareiškėjo manymu, policijos pareigūnai sėdėję savo automobilyje uždarytais langais toliau nuo apelianto vairuojamo automobilio, neturėjo jokios fizinės galimybės nei girdėti slystančių ratų, nei matyti tamsiu paros metu „vietoje besisukančių ratų“, ar kad jis suko vairą į šoną. Pažymi, kad slystantis automobilis nėra lengvai ir greitai suvaldomas, todėl gali būti sukuriama iliuzija, kad automobilis taip valdomas tyčia. Be to, pareigūnai nėra pateikė šio įvykio vaizdo įrašą.

Apibendrindamas skundo argumentus bei teismo posėdyje išsakytus teiginius A. K. mano, jog Institucija išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, rėmėsi prielaidomis, kurios neparemtos jokiais objektyviais duomenimis. Jo manymu, policijos pareigūnų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie sėdėjo automobilyje su užvertais langais, atokiau nuo jo slydusio automobilio ir fiziškai neturėjo galimybių nei girdėti, nei matyti prasisukusių ratų, susukto vairo bei objektyviai įvertinti automobilio tokio judėjimo priežasčių. Staigus automobilio vairo pasukimas į kairę, anot pareiškėjo, savaime nerodo, jog tai buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų ir neįteikia pagrindo tokią veiką besąlygiškai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes anot A. K., jo vairuojamas automobilis slydo dėl susidariusių eismo sąlygų, o ne dėl tyčinės kaltės.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra, tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą (-us) ir jį (juos) padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinių nusižengimų protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantys A. K. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nors šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio A. K. elgesys, kai jis, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas automobilį be jokios aiškios priežasties, tyčia, susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį staigiai slysti į šonus, tai darydamas tokį manevrą jis padarė kelis kartus leidžia daryti išvadą, kad A. K. nesilaikė nurodytų KET punktų reikalavimų, vairavo automobilį sukeldamas pavojų ne tik savo, kartu su juo važiavusio keleivio, kitam automobilių stovėjimo aikštelyje esančiam turtui (priparkuoti automobiliai, parduotuvės prekybos vežimėlius saugojantį pavėsinė, kioskelis, sniegą valantį specialioji technika) bei jų saugumui ir tai rodo chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų.

Nors pareiškėjo teigimu, kad įvykio metu automobilis nebuvo vairuotas chuliganiškai, o tokį važiavimą bei slydimą lėmė A. K. vairavimo įgūdžių stoka ir blogos meteorologinės oro sąlygos, šie argumentai atmestini kaip prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Analizuojant byloje esančius rašytinius duomenis bei liudytojų M. M. ir M. S. paaiškinimus, kad automobilis nedideliu greičiu važiuoja automobilių aikštelę ir atliekant kairio posūkio manevrą, A. K. staigiai akseleravo automobilio „BMW“ varomus ratus, tuo privertė ratus prasisukti bei pasukant raivą į kairę, kelis kartus privertė automobilį slysti šonu. Pažymėtina, kad toks neleistinas manevras buvo atliktas kelis kartus, matant netolėsi buvusiems policijos pareigūnams, poreikio akseleruoti pedalą darant aikštelėje posūkį, kai tuo tarpu stipriai snigo, kelio danga buvo padengta prikritusio sniego bei slydį, teismo vertinimu nebuvo jokio poreikio. Toks vairavimas leidžia daryti išvadą, jog A. K. tyčia sukėlė eismui pavojingą situaciją priverčiant automobilį slysti šonu. Teismas daro išvadą, kad tokius automobilio slydimus šioje situacijoje galima atlikti tik tyčiniais veiksmais, akseleruojant greičio pedalą ir (ar) traukiant rankinio stabdžio svirtį bei sukant vairą, o ne kaip tvirtina apeliantas dėl blogų oro sąlygų ar vairavimo įgūdžių stokos. Tyrimo medžiagoje fiksuotą pažeidimą patvirtina vyriausių policijos pareigūnų M. M. ir M. S. tarnybiniuose pranešimose nurodytos aplinkybės dėl chuliganiško vairavimo (b.l. 39, 40), pareigūnų nubraižytą įvykio schema, kurios duomenis sutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, nes schemoje pakankamai aiškiai nurodytas automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmai jam slystant šonu, o pagal liudytojų parodymus toks slydimas (manevro amplitudė) šonu buvo apie kelis metrus. Nors pareiškėjo teigimu Institucija nepateikė įvykio vaizdo įrašo, tačiau iš esamų duomenų matyti, kad dėl techninių kliūčių, vaido įrašo iš automobilio borto Nr.V1716, nuo 2021-02-09 23:25:00 iki 2021-02-09 23:40:00, pateikti nėra galimybės, nes sugedo vaizdo įrašymo įranga, gedimas yra užregistruotas ir perduotas technikams, (b. l. 42). Tai patvirtina, jog A. K. savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui, savo ir su juo važiavusio keleivio sveikatai, automobilių stovėjimo aikštelėje buvusiems priparkuotiems automobiliams bei kitam turtui. Pastebėtina, jog iš karto po pažeidimo padarymo, chuliganiško vairavimo aplinkybes aiškinosi įvykio vietoje esantys ir įvykį tiesiogiai stebėję policijos pareigūnai. Be to, dėl pažeidimo padarymo surašius administracinio nusižengimo protokolą, A. K. neneigė automobilio vairavimo fakto, jis savo kaltę pripažino. Todėl sutiktina su Institucijos išvada, jog tokie A. K. veiksmai buvo atlikti tyčia, t. y. jam suvokiant priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas pritaria Institucijos išvadai, kad pareiškėjo atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, pažeidimas padarytas tyčia, todėl A. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo.

Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimą, teismas sutinka su išvada, jog A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. A. K. administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas bei jos terminas, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirtos nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.

ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 27 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. ANK 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Skiriant nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti

Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, taikant šį straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimo nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pareiškėjas nurodė, jog dirba, darbas susijęs su važinėjimu, tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, jis prižiūri ligotą giminaitę, sportuojantis, todėl prašo neskirti įstatyme numatyto specialios teisės atėmimo. Pareiškėjas pateikė iš vienos darbovietės savo teigiamą charakteristiką, tačiau byloje yra jį neigiamai charakterizuojantys duomenys, kad 2021 m. vasario 26 d. jis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 str. 1 d. (b. l. 45), t. y. netrukus po 2021 m. vasario 9 d. padaryto administracinio nusižengimo A. K. vėl pažeidė KET reikalavimą, kas byloja apie jo neatsakinga požiūrį į eismo saugumą. Teismų praktikoje asmens darbinė padėtis nelaikytina ypatinga aplinkybe, turinčia lemti nuobaudos švelninimą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, už padarytus nusižengimus pritaikius įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą yra natūrali, neigiama nuobaudos taikymo pasekmė – tuo pasireiškia nubaudimas, t. y. asmeniui sukeliami konkretūs teisių suvaržymai ir su tuo susiję nepatogumai. Nusižengimą padariusio asmens siekimas išsaugoti darbo vietą, bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad jo nusižengimas žalingų pasekmių nesukėlė, A. K. neteistas, prižiūri garbaus bei silpnos sveikatos močiutė, teigiamai charakterizuojamas savo darbovietėje, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti trumpesnį nei įstatymo sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį sutrumpinant iki dešimties mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Nutarė:

A. K. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio Vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-7944-2021, kuriuo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį paskirta 450 Eur bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir paskirti jam 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) Eur baudą bei teisė vairuoti transporto priemonę atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius