Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. N. ir P. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/2016 pagal L. N. ir P. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir netenkinti pareiškėjų L. N. ir P. N. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir netvirtinti tarp jų (sutuoktinių) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl žemės sklypo 0,7531 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko P. N., ir palikti minėtą turtą bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe, o įsipareigojimus, kylančius iš minėto sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinti solidariąja buvusių sutuoktinių prievole.Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-25 nutartimi atnaujintas procesas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/2016 pagal pareiškėjų L. N. ir P. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.Pareiškėja prašo pripažinti prievolę pagal 2007-12-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutartį, notarinio registro Nr. NGP-6637, solidaria ir priteisti iš P. N. ir L. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio misterijos naudai 16241,62 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo reikalavimo pareiškimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-04 pavirtino pareiškėjų L. N. ir P. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, apie tai neinformavus pareiškėjos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka, kad be išankstinio raštiško sutikimo būtų keičiama iš sutarties atsiradusi bendra ir solidari P. N. ir L. N. prievolė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja teigia, jog 2007-12-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu sutuoktiniai įsigijo 0,7531 ha ploto kitos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas suformuotas 2016-01-04 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1.4 punkte nurodytiems statiniams eksploatuoti ir sutartimi perleistas P. N.. Visi statiniai, esantys žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti 2000-03-22, pirkimo pardavimo sutarties Nr. K1AK-3447 pagrindu, t. y. pareiškėjams būnant santuokoje. Statiniai žemės sklype pagal 2000-03-22 sandorį pirkti už 15000 Lt, o pagal sutartį už perkamą išsimokėtinai žemės sklypą sumokėta 7800,00 Lt. Mano, kad sutuoktiniai šiuos nekilnojamuosius daiktus pirko iš šeimos bendrų sukauptų lėšų, t. y. už grynuosius pinigus, kadangi šiems nekilnojamiesiems daiktams įsigyti nesikreipė į bankus ar kitus kreditorius dėl paskolos suteikimo šiems nekilnojamiesiems daiktams įsigyti. Tuo metu šeimos poreikiams buvo pirktas ne vienas nekilnojamasis daiktas, t. y. P. N. 2007-06-19 prikimo-pardavimo sutarties Nr. LM- 19726 pagrindu įsigijo 0,5114 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 5538/0014:137), 2007-05-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-3113 pagrindu įsigijo 0,5006 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-03-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LM-698 pagrindu įsigijo 0,5008 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad Norvilų šeima tuo metu išgyveno finansinio pakilimo laikotarpį ir savo šeimos poreikiams tenkinti įsigijo nemažai nekilnojamojo turto. Turtas įgytas šeimos poreikiams tenkinti, kadangi tai nebuvo verslo sandoriai. Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos Klaipėdos filialas 0,7531 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2011-10-12 pažymėjimą apie hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo priverstinę hipoteką. Įkeisto daikto - žemės sklypo, 0,7531 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorius - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Priverstinės hipotekos lakšte 2011-10-12, indentifikavimo Nr. 03520110007643, 3 punkte nurodyta, kad įkeičiamo daikto, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas P. N. ir L. N.. Sutuoktiniai P. N. ir L. N. nuo sutarties sudarymo momento nevykdo prievolės, numatytos sutarties 4.2, 4.3, 4.4, 4.5 papunkčiuose ir mokėjimų nevykdo iki šiol. Ieškovė nurodė, kad 2017-08-04 dienai sutuoktiniai solidariai atsakingi kreditoriui - valstybei: 8159,00 Eur skolos, 1503,68 Eur palūkanų ir 6578,94 Eur delspinigių, viso 16241,62 Eur. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-06-20 ir 2016-08-25 siuntė pranešimus P. N. dėl valstybinės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, tačiau į juos nebuvo jokios reakcijos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. 2007-12-10 sutarties pagrindu sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą (sutartyje nurodytas tik P. N.). P. N. ir L. N. Plungės rajono Civilinės metrikacijos įstaigoje santuoką įregistravo 1983-04-16. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas P. N. vardu. Pareiškėjai L. N. ir P. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ginčo prievolė yra asmeninė P. N. prievolė. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnyba kaip kreditorius motyvuoja savo prašymą pripažinti, kad pareiškėjo P. N. prievolė pagal 2007-12-10 valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, notarinio registro Nr. NGP-6637, yra solidari abiejų pareiškėjų prievolė, tuo, kad buvę sutuoktiniai žemės sklypą, ir šiame žemės sklype esančius statinius pirko iš šeimos bendrų sukauptų lėšų; tuo metu pareiškėjai neva šeimos poreikiams tenkinti pirko ne vieną nekilnojamąjį daiktą. Būtent šių aplinkybių pagrindu, Nacionalinė žemės tarnyba padarė išvadą, kad Norvilų šeima tuo metu išgyveno finansinio pakilimo laikotarpį ir savo šeimos poreikiams tenkinti įsigijo nemažai nekilnojamojo turto. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių pirkimas nebuvo susijęs su pareiškėjų šeimos poreikių tenkinimu. Tai buvo asmeninio P. N. verslo projektas, o konkrečiai jis pirko šį turtą, o taip pat ir jame esančius statinius su tikslu nuomoti juos verslo įmonei UAB „Nortomas“, vykdančiai autoserviso veiklą. Tai, kad turtas nebuvo pirktas šeimos poreikių tenkinimo tikslu, įrodo ir aplinkybė, kad P. N. ginčo sandorį sudarė vienas, L. N. jokios sutarties dėl žemės sklypo įsigijimo nepasirašė, sandorio metu pas notarą nedalyvavo. Po sandorio sudarymo L. N. jokių reikalų, susijusių su šio žemės sklypo valdymu ir/ ar naudojimu neatliko, apskritai, apie buvusio sutuoktinio verslo reikalus ir jo įgyjamą turtą bei prisiimamus įsipareigojimus nieko nežinojo. Šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini). sav., tuo tarpu ginčo žemės sklypas buvo visai kitu adresu - (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas buvo pramonės ir sandėliavimo objektų statybos, o ne gyvenamosios paskirties sklypas. Taip pat nurodė, kad žemės sklypas buvo įgytas išsimokėtinai, už jį nebuvo sumokėta jo kaina. P. N. sumokėjo už šį sklypą 20 procentų jo kainos, likusi kainos dalis iš viso nemokėta. Be to, sutartyje parašyta, kad avansinę sumą mokėjo P. N., o ne abu buvę sutuoktiniai. Būtent dėl to, kad už jį nebuvo atsiskaityta, Nacionalinė žemės tarnyba ir iniciavo priverstinę hipoteką žemės sklypo atžvilgiu. Už žemės sklypą nebuvo atsiskaityta, todėl nėra pagrindo teigti, kad sklypas įgytas už bendras sutuoktinių lėšas. Sklypo avansas buvo sumokėtas iš P. N. asmeniškai pasiskolintų lėšų (kreditorius L. R.). Tai, kad skolinosi tik P. N., o ne abu sutuoktiniai, įrodo aplinkybė, kad kreditorius L. R. išieško skolą tik iš P. N., atitinkamai net buvo kreipęsis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kad būtų galima iš jos išieškoti. Nurodė, kad tuo metu kai P. N. pirko žemės sklypą, buvo įsigyta ir daugiau turto, kurį pirko tik P. N., visas turtas buvo registruojamas tik jo vardu ir tai nebuvo atsitiktinai – tai buvo P. N. verslas. L. N. pavardė prie turto įrašų atsirado tik nutraukus santuoką, šalims tarpusavyje pasidalijus visą turtą. Tai reiškia, kad L. N. tuo metu nepirko su P. N. bendrai jokio turto, o visas turtas buvo įgytas išimtinai P. N. vykdant savo verslą. L. N., kaip minėta, jokiuose P. N. sudaromuose sandoriuose nedalyvavo, ji dirbo Klaipėdos „Šaltinėlio“ mokykloje darželyje ir gyveno iš darbo užmokesčio. Mano, kad tai, kad žemės sklypas įgytas į bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, savaime neįrodo, kad su tokio turto įsigijimu susijusios prievolės bus bendros sutuoktinių prievolės. Pažymėjo, kad P. N. sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos nurodyta 8159 Eurų skola. Kadangi ši prievolė pagal 2007-12-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, turėtų būti laikytina asmenine P. N. prievole, P. N. sutinka šią skolą sumokėti Nacionalinei žemės tarnybai asmeniškai. Prašė taikyti ieškinio senatį dėl palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartimi atmestas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimas dėl teismo sprendimo pakeitimo.Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra asmeninė P. N. nuosavybė, todėl prievolė, kylanti iš pasirašytos sutarties, valstybei yra asmeninio pobūdžio.Teismas sprendė, įsipareigojimas nėra ir negali būti vertinamas kaip solidari abiejų buvusių sutuoktinių skola.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė nurodo, kad ginčo sklypas pirktas santuokoje, ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto bendroji jungtinė nuosavybė.Atsiliepime į atskirąjį skundą P. N. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. P. N. tikina, kad ginčo sklypas pirktas išimtinai jo asmeniniam verslui.Teigia, kad pinigų ginčo sklypui pirkti asmeniškai skolinosi iš fizinio asmens, jo buvusi sutuoktinė jokių sąsajų su sklypo pirkimu neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Ginčas byloje kilo dėl buvusių sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo (ne)teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog 2007 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje, 1 punkte, notarinio registro Nr. NGP-6637, nurodoma, jog pirkėjui (P. N.) išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. turinys, kad nekilnojamasis turtas įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, minėta notariškai patvirtinta sutartimi P. N. pripažino ir patvirtino, kad ginčo sklypas santuokos metu įgyjamas ne jo asmenine, o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pastebėtina, kad 2007 m. gruodžio 10 d. sutartį patvirtino specialus asmuo – notaras, kuriam įstatymas suteikia teisę juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės interesų pusiausvyrą bei garantuoti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2, 28 straipsniai).Atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriaus L. R. reikalavimu teisminiu būdu iki santuokos nutraukimo bylos buvo nustatyta P. N. dalis bendrojoje nuosavybėje su L. N. (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. P2-74-613/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-996-538/2015). Akcentuotina, kad ginče dėl turto dalių nustatymo 2015-04-09 teismui pateiktame atskirajame skunde dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties civ. byloje Nr. P2-74-613/2015 pats P. N. nurodė ir patvirtino, kad ginčo sklypas yra įgytas santuokoje su L. N. ir yra laikomas jų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (atskirojo skundo įžanga, 11 punktas). Taigi, vėlgi pats P. N. nuo pat 2007 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties notarine forma sudarymo ir toliau pripažino faktą, jog 0,7531 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir jo sutuoktinei bendrąją jungtine nuosavybe. Šią aplinkybę konstatavo ir teismai šiame punkte nurodytose nutartyse ginčo sklypą įtraukdami į sutuoktiniams bendra jungtine nuosavybe priklausančio turto masę. Spręstina, kad tai prejudicinis faktas ir nebeįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Verta paminėti, kad vykdymo proceso metu nustatyta P. N. dalis bendrojoje nuosavybėje su L. N. (CPK 667 straipsnis) ir P. N. priskirtas ir laikytas jo asmenine nuosavybe ginčo sklypas nereiškia, kad teismas, nustatydamas P. N. dalį, konstatavo ginčo sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-996-538/2015). Akcentuotina, kad vykdymo proceso metu teismas, atsižvelgdamas į tai, jog CPK 667 straipsnio pagrindu gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis, jas tik nustatė taip, kad būtų įmanoma išieškoti (atskirais objektais, o ne jų dalimis), nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006)..Įsidėmėtina, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, CK 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2014).Apeliacinės instancijos teismas, apžvelgdamas 16-19 punktuose nurodytas išvadas konstatuoja, kad ginčo sklypas 2007 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi buvo įgytas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, dėl to neteisingai išsprendė ginčo sklypo sutuoktinių teisinio turtinio režimo klausimą (CPK 330 straipsniai). Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į savo procesinį sprendimą ir jame padarytą išvadą, nebeanalizavo kitų apeliantės pareikštų reikalavimų (skolos priteisimo, kt.), dėl to, neužkertant kelio apeliacijai, tikslinga juos spręsti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.