Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-563/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-02
Bylos Nr.
1-125-563/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31548-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
Š. V.
Advokatai
Linas Kontrimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-125-563/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31548-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,kaltinamajam Š. V., jo gynėjui advokatui Linui Kontrimui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2020-08-07, apie 13.05 val., Klaipėdos mieste, Taikos pr., ties namu Nr. 64, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), šešių eismo juostų su skiriamąja žaliąja veja kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, todėl priekyje važiavusiam automobiliui „T. C.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. P., sustojus, atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį, dėl ko nuo smūgio automobilis „T. C.“ atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. B., galinę dalį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „T. C.“ vairuotojas D. P., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais Š. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“), bei 126 punkto („Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma ...“) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis Š. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo „Akropolyje“, po ko važiavo į kitą parduotuvę. Važiuojant iš sankryžos, link žiedo, buvo saulėta diena, greičio neviršijo. Buvo ir policijos greičio matavimo aparatas. Matė kaip mašinos važiuoja į žiedą ir akimirkai nusisuko į veidrodėlį, kai atgal atsisuko žiūrėti pro priekinį langą iš karto trenkėsi. Tuo metu jau buvo per vėlu suktis, ar pasitraukti į kitą juostą. Padarius avariją išlipo iš mašinos, išlipo ir nukentėjusieji. Tiek vienos mašinos vairuotojas, tiek kitos mašinos keleivis atėjo pasižiūrėti kas atsitiko. Paskambino mamai, atvažiavo policija, greitoji, paėmė nukentėjusįjį. Tą akimirką ir jam buvo šokas, nežinojo ką daryti. Laukė policijos ir greitosios. Po kelių dienų bandė ieškoti nukentėjusiojo kur gydėsi, bet dėl duomenų apsaugos jam nepavyko surasti. Vėliau gavo nukentėjusiojo telefono numerį. Paskambino, paklausė kaip pastarojo sveikata, kaip sekasi. Nukentėjusiojo atsiprašė telefonu, fiziškai su juo susitikęs nebuvo. Materialinių pretenzijų nukentėjusysis nepareiškė. Šį įvykį vertina blogai. Jam skaudu, kad sukėlė fizinių ir psichinių sužalojimų. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoja jo mamą L. V.. Nurodė, kad jo santykiai su mama yra labai geri, jie kartu gyvena, yra labai artimi, mama turi labai didelę įtaką jo gyvenime.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusysis D. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-07 apie 13 val., kartu su žmona A. P. važiavo jam priklausančiu automobiliu „T. C.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Taikos pr., kryptimi link Baltijos pr., antra eismo juosta. Jis vairavo automobilį, o A. P. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Eismo sąlygos buvo geros. Privažiavęs prie Baltijos pr. žiedinės sankryžos ir likus iki jos apie 50 m pastebėjo, kad jo važiavimo juostoje yra sustojęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Privažiavęs prie jo, sustojo. Po kelių sekundžių pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Po to, iškart pajuto antrą smūgi, kuomet nuo pirmo smūgio jo vairuojamą automobilį nubloškė į prieki ir priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinę dalį. Nuo pirmo smūgio jį nubloškė atgal, o antro smūgio metu - į priekį. Pirmo smūgio metu jam griuvus atgal, nulūžo sėdynės atlošas. Smūgio metu, prarado sąmonę. Pabudo tik išgirdęs žmonos riksmus. Suvokus, kad automobilis gali užsidegti, žmona ir jis bandė išlipti iš automobilio. Išlipęs pamatė, kad į galinę jo automobilio dalį yra įpuolęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Šį automobilį vairavo jaunuolis, kuris apie įvykį nieko nepaaiškino. Eismo įvykio metu buvo sužalotas ir išvežtas į ligoninę. Dėl įvykusio eismo įvykio yra patyręs fizinį skausmą, nukentėjo materialiai ir morališkai. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę. (b. l. 44-47)

Liudytoja A. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-07 apie 13.10 val., sutuoktinio D. P. vairuojamu automobiliu „T. C.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavo Taikos pr., antra eismo juosta, link Baltijos pr. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Automobilyje važiavo abu prisisegę saugos diržus. Privažiavus prie Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos, sustojo. Priešais juos stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Po kelių sekundžių, kai sustojo, pajuto vieną, stiprų smūgį, į jų automobilio galinę dalį. Po smūgio automobilis buvo nublokštas į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Po smūgių matė, kad jos vyras jaučiasi blogai, dejavo, skundėsi nugaros skausmu. Išlipusi iš automobilio matė, kad jų automobilis buvo stipriai sudaužytas. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavęs vyras sveikatos sužalojimais nesiskundė. Taip pat matė, kad į jų automobilio galinę dalį yra įpuolęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Šio automobilio vairuotojas paaiškino, kad prieš įvykstant įvykiui, nukreipė žvilgsnį į šoną ir nespėjo sustoti prieš atsitrenkiant. Eismo įvykio metu buvo sužalotas D. P., kuris buvo nuvežtas ir paguldytas į ligoninę. Dėl eismo įvykio, savęs nukentėjusia nelaiko. (b. l. 67-70)

Iš 2020-08-08 tarnybinio pranešimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad eismo įvykio metu vairuotojas Š. V. buvo blaivus (b. l. 7).

Iš 2020-08-07 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos mieste, Taikos pr., ties namu Nr. 64, tiesiame kelio ruože. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi automobilio priekine dalimi kryptimi link Baltijos pr., o galine dalimi link Dubysos g. Nuo automobilio priekinės rato ašies iki kairės pusės kelio bortelio atstumu 4,05 m, nuo galinės rato ašies iki kairės pusės kelio bortelio - 4,10 m, nuo automobilio galinės rato ašies iki susikirtimo su įsukimu į Švyturio areną - 16,70 m. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi automobilio priekine dalimi kryptimi link Baltijos pr., o galine dalimi link Dubysos g. Nuo automobilio priekinės rato ašies iki kairės pusės kelio bortelio atstumu 3,76 m, nuo galinės rato ašies iki kairės pusės kelio bortelio - 3,82 m, nuo automobilio galinės rato ašies iki susikirtimo su įsukimu į Švyturio areną - 22,43 m. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi automobilio priekine dalimi kryptimi link Baltijos pr., o galine dalimi link Dubysos g. Nuo automobilio priekinės rato ašies iki kairės pusės kelio bortelio atstumu 4,25 m, nuo galinės rato ašies iki kairės pusės kelio bortelio - 4,15 m, nuo automobilio galinės rato ašies iki susikirtimo su įsukimu į Švyturio areną - 27,40 m. (b. l. 15-20)

Iš 2020-08-07 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sugadinta priekinė dalis (b. l. 21-23).

Iš 2020-08-07 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „T. C.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sugadinta priekinė ir galinė dalis (b. l. 25-27).

Iš 2020-08-07 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sugadinta galinė dalis (b. l. 31-33).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, stuburo krūtininės dalies raiščių patempimas, dešinio dilbio sumušimas. D. P. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai (stuburo krūtininės dalies raiščių patempimas) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 40-41)

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Š. V. 2020-08-07, apie 13.05 val., Klaipėdos mieste, Taikos pr., ties namu Nr. 64, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui) ir 126 punkto („Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma ...“) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis (Š. V. padarytas KET 126 punkto pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta D. P. sveikata. Todėl tokia kaltinamojo Š. V. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

L. V. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąją Š. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 130-138, 152-158). Teisiamojo posėdžio metu L. V. teismui nurodė, jog ji palaiko prašymą būti sūnaus laiduotoja, ji sutinka prisiimti laiduotojo pareigas. Taip pat paaiškino, kad jos santykiai su sūnumi yra geri, kartu gyvena, sprendžia iškilusias problemas, sūnus klausia jos patarimų. Sūnus gailisi dėl eismo įvykio. Ji dirba ligoninėje, slaugytoja. Darbe nusižengimų neturi. Darbo užmokestis į rankas 580 eurų. Kitų pajamų neturi. Šeimoje auga dar vienas, dvylikos metų, vaikas. Bausta už eismo įvykį nėra. Prašo paskirti laidavimą be užstato, nes jos gaunamos pajamos yra nedidelės. Byloje pateiktos darbovietės VšĮ Kretingos ligoninės pažyma ir pažyma apie gyvenamąją vietą, patvirtinančios L. V. nurodomas aplinkybes (b. l. 137, 138).

Iš byloje esančių duomenų ir iš L. V. paaiškinimų duotų teisme matyti, jog ji yra neteista, bausta administracine tvarka už KET nusižengimus, kurie nėra šiurkštūs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba VšĮ Kretingos ligoninėje, darbdavio charakterizuojama teigiamai, drausminių nuobaudų neturi (b. l. 135), iš paaiškinimų duotų teisme matyti, jog jos ryšys su sūnumi Š. V. yra artimas bei glaudus. Įvertinęs byloje esančius L. V. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų duotų teisme, teismas daro išvadą, kad laiduotoja L. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką sūnui Š. V..

Byloje nustatyta, kad Š. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 91, 93, 134). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, domėjosi pastarojo sveikata po įvykio, šios aplinkybės taip pat charakterizuoja Š. V. kaip atsakingą ir išvadas dėl savo neatsargaus elgesio padariusį asmenį. Nukentėjusysis D. P. kaltinamajam jokių pretenzijų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškė, dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę (b. l. 62, 63). Kaltinamais jauno amžiaus, nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir Š. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį Š. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos L. V. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant 1 (vieneriems) metams ir baudžiamąją bylą Š. V. nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, po įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikata, pastarojo atsiprašė, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo, taip pat įvertinęs L. V. turtinę padėtį (nedideles pastarosios pajamas patvirtina darbovietės VšĮ Kretingos ligoninės pažyma), teismas laidavimą skiria be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Š. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, po eismo įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo. Byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturėjo ir civilinio ieškinio nereiškė. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamajam neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam Š. V. neskiria.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – viena skaitmeninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

Š. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato.

Baudžiamąją bylą Š. V. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai L. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl Š. V. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti Š. V., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vieną skaitmeninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė