Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2022 m. spalio 3 d. UAB ,,Maistulis“ direktoriaus J. J. įgaliojimą Nr. 2022/10/03‑1 direktoriaus pavaduotojui V. B. teikti ir pasirašyti dokumentus, susijusius su įmonės veikla, atstovauti įmonę prieš kitas valdžios institucijas bei klientus, tiekėjus, pasirašyti dokumentus, sutartis ir kt.; ieškovės ir Konkurencijos tarybos susirašinėjimą elektroniniu paštu. Be to, apeliantė 2023 m. kovo 9 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-263-933/2023 išnagrinėjo analogišką bylą dėl ieškovės atstovės teisės atstovauti teisme.

12. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinio proceso metu atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Maistulis“ atskiruoju skundu neprašo teismo priimti naujai teikiamų įrodymų, nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybės, naujai teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina UAB ,,Maistulis“ kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, be kita ko, ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

14. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Pavyzdžiui, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai), prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

16. CPK 111 straipsnio 5 dalis numato, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi sprendė, kad ieškovės atstovė (advokatė) nepateikė tinkamų dokumentų, patvirtinančių jos teises ir pareigas atstovauti ieškovę, nes nustatė, jog 2022 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutarties išraše, kurį ieškovė pateikė kartu su ieškiniu, yra nurodyta, kad sutartį su advokate sudarė ieškovė, atstovaujama direktoriaus V. B., kuriam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu apribota teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo pateikti dokumentus, pagrindžiančius advokatės teisę atstovauti ieškovę teisme.

18. Ieškovė, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą išrašą iš 2022 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 22/12/22, kuriame ieškovės atstovu nurodomas J. J., ir 2022 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartį, kuria J. J. įdarbintas ieškovės direktoriaus pareigoms.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinių trūkumų, nes Juridinių asmenų registrui apie naujo vadovo išrinkimą ABĮ nustatyta tvarka nepranešta, be to, 2022 m. rugsėjo 30 d. J. J. darbo sutartis nėra tinkamas dokumentas, kuris patvirtintų UAB „Maistulis“ vadovo teises ir pareigas, o teismui nepateikti UAB „Maistulis“ įstatai, kuriuose būtų numatyta kitokia nei nustatyta ABĮ bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka, 2022 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutarties išrašas, kuriame pakeistas UAB „Maistulis“ direktoriaus vardas ir pavardė, nepatvirtina, kad advokatė teisės aktų nustatytais pagrindais įgaliota atstovauti ieškovei.

20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad ieškinio pateikimo metu ieškovės vadovu buvo J. J., šią aplinkybę patvirtina teismui pateikta J. J. darbo sutartis. Nurodė, kad Juridinių asmenų registrui apie vadovo pasikeitimą taip pat pranešta. Advokatės teisę atstovauti ieškovei patvirtina patikslintas teisinių paslaugų sutarties išrašas.

21. Įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, valdymą, veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja ABĮ. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Pagal ABĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatą, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo; bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų (šio straipsnio 2 dalis). Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) (šio straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu (šio straipsnio 10 dalis). Tais atvejais, kai bendrovės vadovas dėl kokių nors priežasčių negali vykdyti savo pareigų (laikinas teisių apribojimas (ABĮ 37 straipsnio 2 dalis), laikinas nedarbingumas ar pan.), bendrovės akcininkams (kai valdyba bendrovėje nesudaroma) iškyla įstatyme įtvirtinta pareiga pagal kompetenciją ir susiklosčiusias aplinkybes spręsti vadovo paskyrimo, pakeitimo ar pavadavimo klausimą (ABĮ 19 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. CPK 56 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, sąrašas. Juridinio asmens atstovais pagal pavedimą, be kitų asmenų, gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, paties juridinio asmens darbuotojai (CPK 56 straipsnio 1 ir 2 dalys). CPK 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė tinkamų duomenų, jog advokatė teisės aktų nustatyta tvarka išrinkto vadovo įgaliota atstovauti ieškovę teisme.

24. Aplinkybė, kad ieškovės vadovo pasikeitimas nebuvo registruotas Juridinių asmenų registre, savaime nereiškia, jog ieškovės vadovas nebuvo pakeistas, nes teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją – tokio išaiškinimo nuosekliai laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2022 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartis, kuria J. J. įdarbintas ieškovės direktoriaus pareigoms, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog UAB ,,Maistulis“ vadovas yra J. J. Pažymėtina, kad darbo sutartis pasirašyta tarp J. J. ir V. B., kuris yra ne tik UAB ,,Maistulis“ buvęs vadovas, tačiau ir vienintelis įmonės akcininkas.

25. Kaip nustatyta pirmiau, J. J. UAB ,,Maistulis“ vadovu paskirtas 2022 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties ir 2022 m. rugsėjo 30 d. vienintelio akcininko sprendimo pagrindu. Nustačius, kad J. J. 2022 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutarties sudarymo metu buvo UAB ,,Maistulis“ vadovu, ieškovės pateiktas patikslintas išrašas iš 2022 m. gruodžio 22 d. sutarties, kuriame nurodyta, jog sutartį su advokate sudarė ieškovė, atstovaujama direktoriaus J. J., laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad advokatė teisės aktų nustatyta tvarka išrinkto vadovo įgaliota atstovauti ieškovę teisme.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-263-933/2023 pagal ieškovės UAB ,,Maistulis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties, kuria nutarta ieškovės UAB ,,Maistulis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei. Minėtoje byloje kilo ginčas tarp tapačių subjektų dėl kito atsakovės vykdyto pirkimo sąlygų, tačiau taip pat kilo klausimas dėl advokatės teisės atstovauti ieškovę teisme. Teismas, pasisakydamas dėl aplinkybės, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. nepateikė tinkamų duomenų, jog advokatė yra įgaliota atstovauti UAB ,,Maistulis“ teisme, ir dėl to ieškinys turėtų būti laikomas nepaduotu bei grąžintas ieškovei, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartis ir patikslintas išrašas iš 2022 m. gruodžio 22 d. teisinių paslaugų sutarties yra pakankami įrodymai, patvirtinantys advokatės tinkamą įgaliojimą atstovauti ieškovę teisme (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinį ieškovės vardu padavė tinkamai įgaliota vesti bylą advokatė.

27. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei neteisingai nustatė, jog advokatė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos teisę atstovauti ieškovę teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maistulis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo.