- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2-1246-930/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24349-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė (pirm.)
- Ieškovas
- T. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Advokatai
- Darius Ališauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovui A. T. (A. T.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei turimą pavardę, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos nutraukimo metu nepilnamečių vaikų neturi. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo elgesio, gyvenimo būdo, girtavimo (pastaruosius dešimt - penkiolika metų atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to kelis kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje), valkatavimo, bedarbystės. Atsakovas į šalių butą vedžiojosi girtuoklius, todėl namuose atsirado parazitų, dingdavo ieškovės pinigai. Neapsikentusi ieškovė išvarė atsakovą iš namų. Ieškovei ateina pranešimai apie atsakovui skirtas baudas už girtavimą viešoje vietoje, vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, už nakvynės namų paslaugas ir pan., kurias ji, kaip sutuoktinė, turi sumokėti. Šalys jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Ieškovė santuokoje su atsakovu už asmenines lėšas įgijo vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje su pirmu vyru D. L., 1992-10-06 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 1997-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2³-1644-1997 jai buvo priteista ½ dalis šio buto. Šią buto dalį 2000-11-29 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė už 36 000 Lt. 2000-11-30 buto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo turimą butą už 32 000 Lt. Atsakovas prie šio buto įsigijimo prisidėti negalėjo, tuo metu negyveno Lietuvoje. Jokio kito turto šalys santuokos metu neįgijo. Ieškovė neturi jai žinomų bendrų su atskovu, asmeninių skolinių įsipareigojimų, apie atsakovo nepadengtus asmeninius kreditorinius įsipareigojimus jai taip pat nėra žinoma. Išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – asmeniškai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad iki 1997 m. šalys gyveno kartu, vėliau iškilo problemos dėl atsakovo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovas išvyko gyventi (duomenys neskelbtini). Tačiau šalys ir tuomet bendravo kaip šeima, atsakovas kartais atvykdavo į Lietuvą, o nuo 2006 m. apsigyveno kartu su ieškove. Atsakovui grįžus gyventi į Lietuvą šalių tarpusavio santykiai ėmė blogėti, kadangi pasikeitė atsakovo elgesys, jis ėmė vartoti alkoholį. Ieškovė ėmėsi priemonių, kad išsaugotų santuoką – rūpinosi atsakovu, lankė jį ligoninėje, palaikė, visais įmanomais būdais stengėsi, kad jis nedegraduotų, tačiau tai nepavyko – atsakovas valkatauja. Šalių santuoka iširusi jau dešimt metų, pastaruosius metus šalys kartu nebegyvena. Atsakovas niekur nedirba, šeimos neišlaiko, taigi savo, kaip sutuoktinio, pareigų neįgyvendina. Iki santuokos su atsakovu sudarymo ieškovė įgijo butą (duomenys neskelbtini). Butą (duomenys neskelbtini), įregistravo savo vardu, pagal tuo metu galiojusius įstatymus to pakako, kad turtas būtų pripažintas ir laikomas jį įregistravusio asmens asmenine nuosavybe.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai – viešo paskelbimo būdu, kadangi įteikti šaukimą kitais įstatyme nustatytais būdais nebuvo galimybės jo gyvenamajai vietai esant nežinomai, deklaravus gyvenamąją vietą ieškovės adresu, atsakovui nedirbant ir dėl to nesant galimybės įteikti procesinius dokumentus jo darbovietėje, ieškovei nepateikus prašymo skirti kuratorių (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovui, buvo priimta nutartis dėl jo paieškos, tačiau paieška nepaskelbta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyriui informavus teismą, kad atsakovas pastovios gyvenamosios vietos neturi, jam adresuotus procesinius dokumentus prašė siųsti ieškovės adresu (kas nebūtų laikoma tinkamu įteikimu dėl jų priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 123 str. 3 d.)), buvo informuotas, kad yra atsakovas byloje dėl santuokos su ieškove nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, todėl turėjo pareigą domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad duomenų apie šalių nepilnamečius vaikus nėra.
Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodo, jog šalių santuokiniai ryšiai nutrūko prieš dešimt ar daugiau metų, kadangi nuo 2006 m., kai atsakovas atvyko nuolat gyventi į Lietuvą, jis pradėjo vartoti alkoholį, valkatauti, vestis į namus asocialius asmenis, ieškovė turėjo mokėti baudas už atsakovo administracinius nusižengimus, nakvynės namų paslaugas. Pastaruosius kelis metus šalys kartu nebegyvena, kadangi ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio išvarė jį iš namų.
VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės išrašų iš medicininių dokumentų duomenimis, 2009 m. atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2015 m. – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis daug metų piktnaudžiauja alkoholiu. Iš į bylą pateiktų duomenų (administracinių nusižengimų protokolų, mokėjimo nurodymų bei pranešimo iš nakvynės namų) matyti, kad 2017 m. atsakovas yra baustas už administracinį nusižengimą - vagystę (pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį), jam paskirta 195 Eur bauda, kurią sumokėjo ieškovė. 2017 m. atsakovas naudojosi nakvynės namų paslaugomis, už kurias bylos duomenimis taip pat sumokėjo ieškovė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Remiantis į bylą pateiktu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pranešimu, atsakovas pastovios gyvenamosios vietos neturi.
CPK 176 straipsnis numato, kad įrodinėjimo civiliniame procese tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys (kurie gali būti nustatomi, be kita ko, ir šalių paaiškinimais), kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ar aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismo vertinimu į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių iširo šalių santuoka - netinkamą atsakovo elgesį, asocialų gyvenimo būdą, ko pasekoje ieškovė nutraukė bendrą šalių gyvenimą, nebeveda su atsakovu bendro ūkio. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, kitokių santuokos iširimo priežasčių neįrodinėjo, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai ir jis tokias galimybes turėjo. Teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl santuokos iširimo priežasčių nepaneigtos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
Iš byloje nustatytų aplinkybių daroma išvada, jog santuoka iširo atsakovui tinkamai nevykdant sutuoktinio pareigų. Remiantis išdėstytu, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Ieškovės pasirinkimu, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovui paliekama jo pavardė.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, po šalių santuokos sudarymo, 2000-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovės vardu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ieškovės teigimu šis butas įgytas už asmenines jos lėšas, todėl ieškovė prašo šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe.
Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, tas, kuris mano, kad turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.
Ieškovė nurodo, kad butą įsigijo pardavusi asmeninės nuosavybės teise turėtą 1/2 buto (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikia 1997 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo ir 1998-03-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties išrašą, iš kurio matyti, kad teismai, ieškovei jau esant santuokoje su atsakovu, pripažino ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau iš minėtų teismų procesinių sprendimų galima daryti išvadą, kad ši teisė atsirado privatizuojant butą 1992 metais, t. y. iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl šis turtas, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo asmeninė atsakovės nuosavybė.
Iš pateiktos 2000 m. lapkričio 29 d. buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė ½ dalį minėto buto pardavė už 36000 Lt, kuriuos iš pirkėjo gavo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (Sutarties 2 p.). 2000 m. lapkričio 30 d. ieškovė sudarė vieno kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigijo šį butą už 32000 Lt, sumokėjusi juos prieš pasirašant sutartį (Sutarties 2 p.). Pažymėtina, kad šioje sutartyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruojant statinius suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2000 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina teismo posėdžio metu ieškovės atstovo duotus paaiškinimus, kad 2000 m. pasikeitė šio nekilnojamojo turto adresas.
Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, pardavusi asmeninės nuosavybės teise jai priklausiusį butą ir gavusi už jį 36000 Lt, jau kitą dieną sumokėjo 32000 Lt už santuokoje su atsakovu įgytą butą, teismas sprendžia, jog nėra pagrįstų abejonių dėl to, kad butą, kurio adresas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo už asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; kt.).
Teismui nustačius, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas už ieškovės asmenines lėšas, jos vardu, konstatuotina, kad šis turtas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas dėl šio nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintinas.
Juridinių asmenų registro duomenimis, šalių vardais registruotų juridinių asmenų akcijų nėra, VĮ Regitra duomenimis, šalių vardais įregistruotų transporto priemonių taip pat nėra, kilnojamojo turto šalys dalinti neprašė, todėl teismas daro išvadą, kad kito dalintino turto ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturi.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas dalies (662 Eur) žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 100 Eur, valstybės naudai - 662 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai ir vertimo paslaugoms apmokėti, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Byloje susidarė 3,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės T. T. (iki santuokos – L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo A. T. (A. T.) kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuokines pavardes – T. ir T..
Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti iš atsakovo A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) 665,47 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 47 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.