Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1652-967/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
e2S-1652-967/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26778-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Pareiškėjas
K. K. L.
Suinteresuotas asmuo
E. L., R. R., N. Ž.
Advokatai
Viačeslavas Pavlovas, Nikita Pčelnikovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1652-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26778-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. L., kuriam atstovauja atstovė pagal įstatymą A. A. (A. A.), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys E. L., R. R. ir N. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. K. L. (toliau – pareiškėjas) prašė atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo F. L. (toliau ir – palikėjas) palikimą. Pareiškėjas yra mažametis vaikas ir kartu su savo motina, (duomenys neskelbtini) piliete A. A. (A. A.), gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą kreiptasi nebuvo, nes palikimo atsiradimo ir termino palikimui priimti metu pareiškėjo ir jo motinos Lietuvoje nebuvo. Pareiškėjo motinai nebuvo žinoma apie paveldėjimo bylą, nežinoma, kuris notaras yra įgaliotas tvarkyti palikėjo paveldėjimo bylą, taip pat nepavyko gauti vizos ir atvykti į Lietuvos Respubliką dėl pandeminės situacijos.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys R. R. ir N. Ž. prašė pareiškimą atmesti. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, kokiu pagrindu buvo nustatyta ir pareiškėjo gimimo įraše įrašyta, kad pareiškėjo tėvas yra palikėjas F. L. Pareiškėjo atstovė sutartį dėl teisinių paslaugų sudarė nuotoliniu būdu, todėl jai nereikėjo vykti į Lietuvą. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pareiškėjas, jo atstovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių nesiėmė aktyvių veiksmų per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikėjo mirties, todėl terminas neturi būti atnaujintas.

3. Suinteresuotas asmuo E. L. palaikė suinteresuotų asmenų R. R. ir N. Ž. argumentus ir prašė pareiškimą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1748-905/2022 pareiškėjo K. K. L., kuriam atstovauja atstovė pagal įstatymą A. A. (A. A.), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atmetė.

5. Teismas nustatė, kad F. L., t. y. pareiškėjo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietės A. A. (A. A.) ir palikėjo F. L. ne santuokoje A. A. (A. A.) gimęs sūnus. Palikėjo F. L. palikimą priėmė trys įpėdiniai – suinteresuoti asmenys E. L., R. R. ir N. Ž., kurie 2021 m. balandžio 26 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį.

6. Taip pat nustatė, kad palikimo atsiradimo dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo tik (duomenys neskelbtini) amžiaus mažametis, kurio teises ir pareigas iki šiol įgyvendina atstovė pagal įstatymą – pareiškėjo motina A. A. (A. A.). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien tik toks pareiškėjo statusas negali būti vertinamas kaip savaime teikiantis pagrindą atnaujinti praleistą terminą, taigi šiuo atveju turi būti bendra tvarka nagrinėjami ir vertinami pareiškėjo atstovės veiksmai, dėl kurių praleistas palikimo priėmimo terminas, kuris baigėsi 2021 m. vasario 3 d. Nagrinėjamas pareiškimas teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 29 d., t. y. trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleidus beveik 8 mėnesius (daugiau negu dvigubai), nors apie palikėjo mirtį pareiškėjo motina sužinojo iš karto (tą pačią dieną).

7. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas ir remiasi ta aplinkybe, kad jis ir jo motina gyvena (duomenys neskelbtini), ir kad mėgino ir stengėsi atvykti į Lietuvos Respubliką, bet dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos to padaryti negalėjo, tačiau šiuo aspektu pažymėjo, kad atstovavimo sutartį su advokatu pareiškėjas (jo motina) sudarė vis dėlto nuotoliniu būdu, t. y. taip ir neatvykus į Lietuvą. Be to, atstovavimo sutartis sudaryta taip pat jau praleidus nagrinėjamą terminą (2021 m. kovo 24 d.), tačiau net ir sudarius 2021 m. kovo 24 d. atstovavimo sutartį, į teismą kreiptasi tik 2021 m. rugsėjo 29 d., t. y. dar po šešių mėnesių nuo atstovavimo sutarties sudarymo. Net ir pasitvirtinus pareiškėjo atstovo advokato sunkiai sveikatos būklei (ligai ir po jos reabilitacijai), ši aplinkybė nebūtų vertinama kaip pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą terminą (pateisinti atitinkamą praleisto termino dalį), kadangi pareiškėjas (jo motina) turėjo teisę – galimybę pasinaudoti kito atstovo (advokato) pagalba.

8. Teismas konstatavo, kad kiti palikėjo įpėdiniai – suinteresuoti asmenys E. L., R. R. ir N. Ž. – ne tik priėmė palikimą, bet ir 2021 m. balandžio 26 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, todėl sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, kad naujo įpėdinio atsiradimas pažeistų palikimą priėmusių įpėdinių interesus.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo motina A. A. (A. A.) nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl pareiškėjo teises, pareigas įgyvendino nerūpestingai. Tokios išvados nepaneigė ir pareiškėjo apeliavimas į pareiškėjo motinos būklę (neseniai vaiką pagimdžiusi motina), nes, pareiškėjo (jo atstovo) teigimu, A. A. (A. A.) planavo atvykti į F. L. laidotuves ir to nepadarė (tik) dėl pandeminės situacijos ir (arba) dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos piliečio paso neturėjimo, t. y. A. A. (A. A.) vis dėlto turėjo galimybių – planų imtis aktyvių veiksmų, todėl pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo terminą atnaujinti. Kadangi atmetė pareiškimą dėl termino atnaujinimo, tai atmetė ir prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

10. Pareiškėjas K. K. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1748-905/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjui K. K. L. trijų mėnesių terminą tėvo F. L. palikimui priimti; tenkinti pareiškėjo K. K. L., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. A. (A. A.), prašymą, ir leisti priimti mirusio tėvo F. L. palikimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11. Pareiškėjas yra mažametis vaikas, užsienyje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos piliečio F. L. ir motinos (duomenys neskelbtini) pilietės A. A. (A. A.) ne santuokoje gimęs sūnus, todėl (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui F. L., pareiškėjas tapo pirmosios eilės įpėdiniu pagal įstatymą bei išreiškė norą priimti palikimą.

12. Terminas buvo praleistas dėl šių svarbių priežasčių: 1) Pareiškėjo motina, su kuria jis gyvena, yra užsienietė, (duomenys neskelbtini)pilietė; 2) Palikimo atsiradimo ir termino palikimui priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus, nei pareiškėjo nei jo motinos Lietuvos Respublikoje nebuvo; 3) Notaro pasiūlymas pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo pareiškėjui įteiktas nebuvo; 4) Pareiškėjo motinai gyvenant užsienyje nebuvo žinoma informacija apie paveldėjimo bylą, ją nagrinėjantį notarą ir Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas, t. y. teisės aktų nustatyta palikimo priėmimo tvarka; 5) Pareiškėjo motina yra viena 1 metų mažametį vaiką (pareiškėją) auginanti mama; 6) Paskutinė pareiškėjo motinai žinoma mirusio F. L. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kuri nėra priskirta konkrečiam Vilniaus m. notaro biurui, todėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimas buvo apsunkintas ir nežinojimu, kuris notaras yra įgaliotas tvarkyti F. L. paveldėjimo bylą; 7) Dėl su COVID-19 pandemija susijusių judėjimo ribojimų pareiškėjo motinai nepavyko gauti vizos ir atvykti į Lietuvos Respubliką; 8) Informaciją apie pagamintą pareiškėjo pasą pareiškėjo motina iš Lietuvos Respublikos ambasados gavo tik 2021 m. sausio 26 d., o atsiimti jį pavyko tik 2021 m. vasario 1 d.

13. Pažymėjo, kad pateikus paklausimą, buvo gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas, kuriame yra nurodyta, kad valstybės sienos kirtimas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226). Vadovaujantis Nutarimo Nr. 1226 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. vasario 14 d.) 2.1.2 papunkčiu, valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus šiame papunktyje nustatytas išimtis. Taigi, pareiškėjo įstatyminė atstovė (motina) objektyviai neturėjo jokios galimybės nustatytu laikotarpiu gauti vizos ir atvykti į Lietuvos Respubliką.

14. Vien ta aplinkybė, jog atnaujinus terminą palikimui priimti pareiškėjas pretenduotų į suinteresuotiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto dalis, kuriuose pastarieji gyvena, nesudaro pagrindo konstatuoti palikimą priėmusių įpėdinių interesų pažeidimą ir pagrindo pateisinti privalomosios palikimo dalies iš pareiškėjo atėmimą.

Atsiliepimas

15. Suinteresuoti asmenys R. R. ir N. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1748-905/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė:

16. Pareiškėjo atstovai viso proceso pirmos instancijos teisme metu laikėsi nenuoseklios pozicijos nurodant praleisto termino palikimui priimti priežastis, dėl ko kylą pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo įstatyminės atstovės sąžiningumo ir nuoširdumo.

17. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad vien tik pareiškėjo, kaip nepilnamečio statusas, negali būti vertinamas kaip savaime teikiantis pagrindą atnaujinti praleistą terminą, taigi šiuo atveju turi būti bendra tvarka nagrinėjami ir vertinami pareiškėjo atstovės veiksmai, dėl kurių praleistas palikimo priėmimo terminas.

18. Pareiškėjo atstovai slėpė aplinkybę, kada sužinojo apie palikėjo F. L. mirtį. Pareiškėjo atstovas (advokatas) 2022 m. kovo 1 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą pripažino, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė apie palikėjo F. L. mirtį sužinojo jo mirties dieną. Pareiškėjo įstatyminės atstovės sužinojimo data apie palikimo atsiradimą yra labai svarbi vertinant pareiškėjo įstatyminės atstovės nurodomas aplinkybes, dėl kurių ji teigia praleidusi terminą palikimui priimti. Darytina išvada, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė sąmoningai nesiekė priimti palikimo nepilnamečio vaiko vardu.

19. Taip pat pažymėjo, kad 2022 m. kovo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas (advokatas) pripažino, kad pareiškėjo įstatyminei atstovei buvo žinoma apie Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą terminą palikimui priimti.

20. Pareiškime ir atskirajame skunde nurodoma, kad dėl su COVID-19 pandemija susijusių judėjimo ribojimų pareiškėjo motinai nepavyko gauti vizos ir atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė bandė gauti vizą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiškėjo atstovas (advokatas) tik pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją su paklausimu, kokie reikalavimai buvo taikomi (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu ketinusiam atvykti į Lietuvos Respubliką.

21. Taip pat pažymėjo, kad pareiškime nurodoma, jog pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, nes negalėjo gauti Lietuvos Respublikos vizos ir atvykti į Lietuvą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė atstovavimo sutartį su advokatu sudarė nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė savo veiksmais pati paneigė aplinkybę, kad siekiant realizuoti teisę palikimui priimti yra būtina atvykti į Lietuvos Respubliką .

22. Akcentavo, kad 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė iki šiol nė karto nebuvo atvykusi į Lietuvą. Paklausus, kodėl pareiškėjo įstatyminė atstovė nebuvo atvykusi į Lietuvos Respubliką, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad sudarius atstovavimo sutartį su advokatu nėra poreikio atvyki į Lietuvą. Šios aplinkybės vėlgi paneigia atskirajame skunde dėstomus argumentus, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė siekė atvykti į Lietuvą su tikslu priimti palikimą savo nepilnamečio vaiko vardu.

23. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors pareiškėjo įstatyminė atstovė 2021 m. kovo 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, pareiškimas teismui buvo pateiktas tik 2021 m. rugsėjo 29 d., t .y. dar daugiau kaip po šešių mėnesių. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad per visą laikotarpį iki 2021 m. rugsėjo 29 d., kuomet buvo pateiktas pareiškimas teismui, pareiškėjo atstovas neatliko jokių atstovavimo veiksmų. Pabrėžė, kad šioje byloje pareiškėją atstovauja ne tik advokatas Viačeslav Pavlov, bet ir advokato padėjėjas Nikita Pčelnikovas. Tai reiškia, kad pareiškėjas visą laiką turėjo du atstovus, tačiau į nagrinėjamą bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atstovai būtų atlikę atstovavimo veiksmus.

24. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nagrinėjamu atveju pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, kurie teisėtai įgyvendino paveldėjimo teisę. Paaiškino, kad suinteresuoti asmenys 2021 m. balandžio 26 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, kuria pasidalijo paveldėtą turtą. Suinteresuotam asmeniui R. R. pagal paveldėto turto pasidalijimo sutartį atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame suinteresuotas asmuo nuo seno gyveno ir gyvena šiuo metu; suinteresuotam asmeniui E. L. atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame E. L. visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena su savo mažamečiu vaiku. Jeigu teismas atnaujintų pareiškėjui terminą palikimui priimti būtų esmingai pažeisti tiek R. R., tiek E. L. interesai, kadangi pareiškėjas pretenduotų į suinteresuotiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto dalis, kuriuose pastarieji gyvena.

25. Taip pat vertino, kad pareiškėjo atstovai nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo ir jo įstatyminės atstovės turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jai svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių).

Atsiliepimas

26. Suinteresuotas asmuo E. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1748-905/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad palaiko suinteresuotų asmenų R. R. ir N. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjui atsisakyta atnaujinti terminą palikimui priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

11. Nustatyta, kad F. L., t. y. pareiškėjo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietės ir atstovės pagal įstatymą A. A. (A. A.) ir palikėjo F. L. ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus. Palikėjo F. L. palikimą priėmė trys įpėdiniai – suinteresuoti asmenys E. L., R. R. ir N. Ž., kurie 2021 m. balandžio 26 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).

14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių vertinimu ir, atsižvelgęs į ginčo situacijai aktualų teisinį reguliavimą bei civilinės bylos duomenų visetą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nelaikytinos svarbiomis. Nesutiktina, kad dėl COVID-19 pandemijos paskelbtų judėjimo ribojimų pareiškėjo motinai nepavyko gauti vizos ir atvykti į Lietuvos Respubliką, kad tai apsunkino pareiškėjo galimybes tinkamai ir laiku kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Nustatyta, kad į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė bandė gauti vizą, tuo tarpu pareiškėjo atstovas (advokatas) tik pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją su paklausimu, kokie reikalavimai buvo taikomi (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu ketinusiam atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė atstovavimo sutartį su advokatu sudarė nuotoliniu būdu, o tai reiškia, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė savo veiksmais pati paneigė aplinkybę, kad siekiant realizuoti teisę palikimui priimti yra būtina atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo atstovui patvirtinus aplinkybes, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė iki šiol nė karto nebuvo atvykusi į Lietuvą, kadangi mano, kad sudarius atstovavimo sutartį su advokatu nėra poreikio atvyki į Lietuvą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tik įrodo, jog pareiškėjo įstatyminė atstovė nesiekė atvykti į Lietuvą su tikslu priimti palikimą savo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neišreiškė valios priimti palikimą, ir nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nurodytos priežasties dėl termino praleidimo palikimui priimti kontekste, įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

17. Apeliantas pareiškimą atnaujinti terminą palikimui po tėvo mirties priimti pateikė 2021 m. rugsėjo 29 d., t. y. trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleidus beveik 8 mėnesius (daugiau negu dvigubai), nors, kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, apie palikėjo mirtį pareiškėjo motina sužinojo iš karto (tą pačią dieną). Pažymėtina, jog apeliantas neneigia fakto, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė apie jo tėvo F. L. (palikėjo) mirtį sužinojo iš karto, kai tai įvyko. Tiek pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo, tiek apeliacinį skundą jis grindžia tais pačiais argumentais, kad terminą palikimui priimti praleido ir dėl to, jog palikimo atsiradimo ir termino palikimui priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus, nei pareiškėjo nei jo motinos Lietuvos Respublikoje nebuvo, be to, jog pareiškėjo motinai gyvenant užsienyje nebuvo žinoma informacija apie paveldėjimo bylą, ją nagrinėjantį notarą ir Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą dėl nustatytos palikimo priėmimo tvarkos, taip pat, kad pareiškėjo motina yra viena 1 metų mažametį vaiką (pareiškėją) auginanti mama. Pažymėtina, kad pareiškėjo įstatyminės atstovės sužinojimo data apie palikimo atsiradimą yra labai svarbi vertinant pareiškėjo įstatyminės atstovės nurodomas aplinkybes, dėl kurių ji teigia praleidusi terminą palikimui priimti, todėl pakartotinai daroma išvada, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė sąmoningai nesiekė priimti palikimo nepilnamečio vaiko vardu. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas (advokatas) pripažino, kad pareiškėjo įstatyminei atstovei buvo žinoma apie Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą terminą palikimui priimti, priešingų duomenų, byloje nenustatyta. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors pareiškėjo įstatyminė atstovė 2021 m. kovo 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, pareiškimas teismui buvo pateiktas tik 2021 m. rugsėjo 29 d., t .y. dar daugiau kaip po šešių mėnesių. Byloje pateikti duomenys be kita ko patvirtina ir tai, kad per visą laikotarpį iki 2021 m. rugsėjo 29 d., kuomet buvo pateiktas pareiškimas teismui, pareiškėjo atstovas neatliko jokių atstovavimo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėją atstovauja ne tik advokatas Viačeslav Pavlov, bet ir advokato padėjėjas Nikita Pčelnikovas, o tai reiškia, kad pareiškėjas visą laiką turėjo du atstovus, tačiau į nagrinėjamą bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atstovai būtų atlikę atstovavimo veiksmus. Taip pat duomenų, kad pareiškėjo atstovai nagrinėjamoje byloje būtų įrodinėję, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo ir jo įstatyminės atstovės turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jai buvo svarbu dėl to, kadangi neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių).

18. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas beveik 8 mėnesius (daugiau negu dvigubai). Pareiškėjo įstatyminė atstovė, (duomenys neskelbtini) sužinojusi apie palikėjo mirtį, tik 2021 m. kovo 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su atstovu (advokatu), kuris, kaip minėta, jokių veiksmų neatliko iki 2021 m. rugsėjo 29 d., kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo motina A. A. (A. A.) nebuvo pakankamai atidi ir pareiškėjo teises ir pareigas įgyvendino nerūpestingai.

19. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

20. Apeliantas teigia, jog vien ta aplinkybė, jog atnaujinus terminą palikimui priimti pareiškėjas pretenduotų į suinteresuotiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto dalis, kuriuose pastarieji gyvena, nesudaro pagrindo konstatuoti palikimą priėmusių įpėdinių interesų pažeidimą ir pagrindo pateisinti privalomosios palikimo dalies iš pareiškėjo atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi palikimo priėmimo klausimai pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pradėti spręsti beveik penkių mėnesių skirtumu, nagrinėjamoje byloje konstatuojamas civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimas. Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys 2021 m. balandžio 26 d. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, kuria pasidalijo paveldėtą turtą, t. y. suinteresuotam asmeniui R. R. pagal paveldėto turto pasidalijimo sutartį atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame suinteresuotas asmuo nuo seno gyveno ir gyvena šiuo metu, o suinteresuotam asmeniui E. L. atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame E. L. visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena su savo mažamečiu vaiku. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų paveikti suinteresuotų asmenų priėmusių palikimą, interesai (dėl to esmingai pablogėtų jų turtinė padėtis ar kiltų kiti neigiami padariniai), ypač įvertinus aplinkybes, kad palikimas priimtas seniai, apie pareiškėjo pretenzijas suinteresuotiems asmenims tapo žinoma tik 2021 m. rugsėjo 29 d., kuomet pareiškėjas pateikė pareiškimą teismui, be to, jį pateikus ženkliai praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (beveik 8 mėnesius). Taigi, darytina išvada, kad teismui atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti būtų esmingai pažeisti tiek R. R., tiek E. L. interesai, kadangi pareiškėjas pretenduotų į suinteresuotiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto dalis, kuriuose pastarieji gyvena.

22. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškimą dėl termino atnaujinimo, buvo atmestas ir prašymas dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

23. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis terminui atnaujinti, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-1748-905/2022 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė