- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-360-1070/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- E. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. padavė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti bažnytinės santuokos, sudarytos su atsakovu A. K., apskaitos įrašą, įrašytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės ir išspręsti kitus su santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimu susijusius reikalavimus, tarp jų – nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo E. K. po 360,85 Eur, o A. K. po 335,72 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą A. K. gyventi skyrium bei priteisti iš jo E. ir A. K. naudai po 300 Eur išlaikymo, mokėtino kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Ieškovė grindė šį prašymą tuo, kad nors atsakovas ir gyvena kartu su ja bei vaikais, tačiau jis neteikia išlaikymo dukroms, ieškovė viena rūpinasi visais vaikų poreikiais. Šeimoje nuolat vyksta konfliktai, atsakovas naudoja psichologinį smurtą. Šalys gyvena skirtinguose kambariuose, atsakovas ateina naktimis ir tyčia įjungia šviesą, daužosi su daiktais. Tai trukdo išsimiegoti ir vaikams, ir ieškovei, žemina ieškovę vaikų akivaizdoje. Buvo kviesta policija, išduoti smurto artimoje aplinkoje orderiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi patenkino iš dalies ieškovės E. K. prašymą: priteisė iš atsakovo A. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. ir A. K., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. spalio 13 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, bei atmetė kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalys turi nepilnametes dukras E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarp šalių įvyko konfliktas, po kurio policija surašė atsakovui apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė A. K. skundą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors buvo konstatuota, jog dėl atsakovo elgesio ieškovė galėjo jausti pavojų ir atsakovui pagrįstai buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Teismas įvertino tai, kad patikslinus įvykio aplinkybes smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Teismas nustatė, jog šalys gyvena atskiruose kambariuose, todėl priėjo prie išvados, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti, jog bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui būtų pastoviai teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 3.196 straipsnio 2 dalis). Teismo teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę detaliai įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Pasak teismo, laikino išlaikymo dydis nustatomas preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti tikrus vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai.
7. Teismas nustatė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenų, kad ieškovės pajamos yra apie 2600 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o atsakovo – apie 5400 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Teismas, įvertinęs, kad ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis vaikui yra mažesnis, negu pusė minimalios mėnesinės algos, tenkino ieškovės prašymą, priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis). Teismas išaiškino, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista, išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 38 straipsnis, 54 straipsnis) bei į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, skyrė ją iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nurodydamas, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovas A. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė laikiną išlaikymą, neįvertinęs to, ar ieškovės reikalavimas buvo tikėtinai pagrįstas, kadangi nei ieškovės prašyme, nei skundžiamoje nutartyje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, o teismas vadovavosi tik ieškovės deklaratyviais teiginiais. Ieškovė, išskyrus jos pačios sudarytą lentelę, nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti teiginius, kad ji viena rūpinasi visais vaikų poreikiais, o teismas neanalizavo ir nevertino šių aplinkybių. Pasak apelianto, jis skiria itin daug dėmesio savo nepilnamečių dukrų turtiniams ir neturtiniams poreikiams, praleidžia su jomis daug laiko, prižiūri jas, perka maistą namams, užkandžius mokyklai, gamina joms maistą, padeda ruošti namų darbus, veža į ugdymo įstaigas, finansiškai prisideda prie vaikų komunalinių ir telekomunikacinių išlaidų, kartu su ieškove moka būsto paskolą, perka mergaitėms įvairius žaislus ir knygas, bei užtikrina jų kasdienių poreikių patenkinimą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 17 d. vaikų išlaikymui skyrė 6873,22 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, todėl nėra aišku, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena ir kuris iš tėvų juos išlaiko. Nepaisant to, laikinas išlaikymas buvo priteistas ieškovei, nors nebuvo vertinta vaikų priežiūra, tikras ginčo šalių prisidėjimas prie vaikų išlaikymo, neatsižvelgta į tai, kad atsakovas gyvena kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais. Ginčo šalys šiuo metu gyvena tame pačiame bute kartu su nepilnamečiais vaikais, yra pasidaliję vaikų priežiūra, o atsakovas pats rūpinasi dukromis ir užtikrina jų turtinius bei neturtinius poreikius daugiau, nei ieškovė.
9.3. Pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas tokiomis aplinkybėmis suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą ir iškreipia teisingumo balansą tarp tėvų. Pasak atsakovo, jis ir iki bylos iškėlimo, ir bylos nagrinėjimo metu nuolat prisidėjo bei prisideda prie vaikų išlaikymo ir ketina tai daryti toliau. Todėl, jo nuomone, nėra realios grėsmės, jog nepilnamečių vaikų interesai bylos nagrinėjimo metu nebūtų užtikrinti ir be laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė E. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovas neskiria pakankamai lėšų mažamečių dukrų išlaikymui ir šią pareigą perkėlė ieškovei. Ieškovė neteigė, kad atsakovas neskiria dėmesio vaikams, neužsiima su mergaitėmis veiklomis, nebendrauja su jomis. Atsakovo teiginys, kad „dėmesio skyrimas vaikams“ patvirtina pareigos išlaikyti vykdymą, yra nepagrįstas, nes išlaikymas yra tėvų turtinė pareiga, kurios negalima pakeisti ar kompensuoti emociniu rūpesčiu ar bendravimu. Išlaikymo vykdymą įrodo finansinis prisidėjimas prie vaiko poreikių, o ne deklaratyvūs teiginiai apie dėmesį ar dalyvavimą auklėjime.
10.2. Kritiškai vertintinos atsakovo turimos išlaidos vaikų išlaikymui. Atsakovo pateikti duomenys apie išlaikymą yra neįskaitomi ir neįmanoma pasisakyti apie kiekvieną išlaidų rūšį. Net jei atsakovas galėjo turėti visas nurodytas išlaidas, jis kiekvienai dukrai per mėnesį turėjo skirti po 388,5 Eur, o pagal jo teiginius jis skyrė po 286,38 Eur. Vien tai patvirtina, jog atsakovas skiria kas mėnesį kiekvienos dukters išlaikymui po 102,12 Eur mažiau, nei rekomenduojama.
10.3. Pagal valstybės nustatytus minimalius maisto poreikius vienam asmeniui reikia apie 180 Eur per mėnesį. Todėl atėmus pačiam atsakovui išleistą sumą maistui (2160 Eur) pagal atsakovo nurodytas išlaidas matyti, jog vaikams tenkanti maistui suma yra kelis kartus mažesnė (1047 Eur, t. y. per mėnesį po 87,25 Eur arba po 43,63 Eur kiekvienai mergaitei). Todėl atsakovo nurodomas vaikų išlaikymas neatitinka minimalių jų poreikių. Pagal atsakovo teiginius didelė dalis lėšų tenka pramogoms, o ne būtiniems vaikų poreikiams. Net ir pasitvirtinus atsakovo nurodytoms išlaidoms, vienam vaikui tenkanti suma yra apie 227,64 Eur per mėnesį, t. y. mažiau nei teismų praktikoje laikomas pakankamu dydis. Todėl tokia suma neatitinka vaikų poreikių, atsižvelgiant ir į atsakovo deklaruojamas pajamas.
10.4. Atsakovas neįrodė, jog tinkamai prisideda prie vaikų išlaikymo ir jų poreikių tenkinimo. Ieškovė prašė priteisti vaikams laikiną išlaikymą, mažesnį, nei įstatymuose ir teismų praktikoje numatytas minimalus išlaikymas. Palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekils papildomų ginčų dėl išlaidų vaikams, nes ieškovė galės paskirstyti gaunamą išlaikymą vaikų maistui ir lavinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus įrodymus: vaikų išlaidų lentelę; savo banko sąskaitos išrašą; nepilnametės E. K. banko sąskaitos išrašą; nuotraukas, LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos socialinių paslaugų sutartį, Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimą; pirmosios pagalbos suteikimo pažymėjimą. Vaikų išlaidų lentele ir banko sąskaitos išrašais, atsakovas siekia įrodyti, kad teikia vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Kitais dokumentais atsakovas siekia įrodyti, kad leidžia laiką su dukromis, rūpinasi jomis, gali savarankiškai užtikrinti mergaičių priežiūrą, sudaryti joms saugią aplinką namuose ir, prireikus, suteikti pirmąją pagalbą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prie atskirojo skundo pateiktą vaikų poreikių lentelę ir banko sąskaitos išrašus, sprendžia, kad šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikino išlaikymo priteisimo ir gali turėti įtakos atskirojo skundo išnagrinėjimui. Šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, kadangi skundžiama teismo nutartis buvo priimta atsakovui apie tai nepranešus. Šių dokumentų priėmimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, nes ieškovė susipažino su jais bei pasisakė dėl jų, todėl jie prijungiami prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kitus su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus kaip nesusijusius su šioje byloje nagrinėjamu klausimu (CPK 314 straipsnis).
Dėl esminių bylos aplinkybių
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė E. K. ir atsakovas A. K. yra dviejų nepilnamečių vaikų (E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai. Šiuo metu ginčo šalys gyvena viename būste kartu su savo dukromis.
19. Bylos duomenimis, ieškovės pajamas per mėnesį sudaro yra apie 2600 Eur (neatskaičius mokesčių), atsakovo – apie 5400 Eur (neatskaičius mokesčių). Ginčo šalys turi bendrą prievolę AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) būsto paskolos sutartį. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad prisideda prie vaikų komunalinių ir telekomunikacinių išlaidų, kartu su ieškove moka būsto paskolą. Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 14 d., pervesdavo ieškovei tam tikrą sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už būsto paskolą“. 2025 m. vasario, kovo ir gegužės mėnesiais atsakovas mokėjo mokesčius AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus vandenys“; 2025 m. vasario, gegužės – liepos, rugsėjo ir spalio mėnesiais pervedė tam tikras sumas ieškovei E. K., mokėjimo paskirtyje nurodydamas „komunaliniai mokesčiai“. Iš atsakovo pateikto E. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 6 d. iki 2025 m. spalio 13 d. atsakovas į dukros sąskaitą pervedė iš viso 120 Eur, o ieškovė – 30 Eur.
20. Ieškovė nurodo ieškinyje, kad šalys negyvena bendro šeimyninio gyvenimo daugiau nei du metus, kad visi mergaičių poreikiai finansuojami ieškovės asmeninėmis lėšomis, kad atsakovas neskiria pinigų vaikų kasdieniam maitinimui, neapmoka mokyklos ar darželio edukacijų, nesirūpina sezoniniais rūbais ir batais, nepadeda finansuoti vaikų sveikatos ar laisvalaikio poreikių.
21. Atsakovas nurodo atskirajame skunde, kad abiem dukroms laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 17 d. išleido maistui – 3207,69 Eur (337,65 Eur per mėnesį); būreliams, darželiams, mokyklos rinkliavoms, kanceliarinėms prekėms – 771,86 Eur (81,25 Eur per mėnesį); vaistams, vitaminams, higienos reikmenims – 388,41 Eur (40,89 Eur per mėnesį); vaikų pramogoms ir atostogoms – 1533,66 Eur (161,44 Eur per mėnesį); rūbams ir avalynei – 971,60 Eur (102,27 Eur per mėnesį). Kartu su atskiruoju skundu pateiktos atsakovo parengtos lentelės dėl išlaidų vaikams.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad gyvendamas kartu su nepilnametėmis dukromis išlaiko jas, pakankamai užtikrindamas mergaičių poreikių patenkinimą, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš jo laikiną išlaikymą. Apelianto nuomone, nėra grėsmės jo dukrų interesams, o skundžiama teismo nutartis suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovei.
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir / ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
25. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas užtikrinti vaikų interesus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
26. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaikų interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką, nesant galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje išsamiai nustatyti nei tikrosios tėvų turtinės padėties, nei nepilnamečių vaikų poreikių, teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
28. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, bet sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, neturėjo pagrindo tenkinti jos prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
30. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas, esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitos laikinos apaugos priemonės (laikinojo išlaikymo priteisimo) taikymui nėra būtina, kad tėvas, iš kurio prašoma priteisti laikiną išlaikymą, gyventų skyrium nuo vaikų. Šiuo atveju reikšminga tai, ar tėvams gyvenant viename būste, bet nevedant bendro ūkio, užtikrinami visi jų nepilnamečių vaikų būtini poreikiai proporcingai abiejų tėvų turtinei padėčiai. Tokiu atveju vienam iš tėvų teigiant, jog jam tenka neproporcinga vaikų išlaikymo našta, kurios dalis turi būti perkelta kitam iš tėvų, teismas turi spręsti klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo net tuo atveju, jei abu tėvai su vaikais gyvena viename būste.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog apeliantas gyvena viename būste su ieškove ir dukromis, ieškovei teigiant, jog jis neteikia dukroms viso būtino jų poreikiams išlaikymo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas teikia dukroms reguliarų, pakankamą ir proporcingą jo turtinei padėčiai išlaikymą. Tai, kad šalys gyvena viename būste, atsakovas moka savo paskolos, komunalinių mokesčių dalį, savaime nepatvirtina, jog šalių dukroms užtikrinamas reguliarus ir pakankamas išlaikymas. Aplinkybė, jog apeliantas perveda ieškovei pinigines lėšas, nurodydamas mokėjimo paskirtį „komunaliniai mokesčiai“, „už būsto paskolą“, pačiam apeliantui gyvenant tame pačiame būste, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis apmoka ne tik savo, bet ir visą dukterų mokesčių dalį, nesant pateiktiems įrodymams apie bendrą ieškovės sumokėtą komunalinių mokesčių sumą.
32. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo pateiktus banko sąskaitos išrašus ir vaikų poreikių išlaidų lenteles. Nors apeliantas teigia, jog visos jo nurodytos išlaidos buvo skirtos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti, ar visos šios išlaidos buvo skirtos būtent vaikų, o ne paties atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tik dalies mokėjimų pavedimų duomenys apie mokėjimų paskirtį leidžia daryti išvadą, kad atsakovo išlaidos buvo skirtos vaikams (pavyzdžiui, pavedimai, kuriuose nurodyti vaikų vardai, išlaidos ugdymui, mokyklinėms uniformoms ar pramogoms). Be to, klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, o spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas siekia užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus iki ginčo nagrinėjimo iš esmės.
33. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. taikoma minimali mėnesinė alga – 1038 Eur (atskaičius mokesčius – 777 Eur). 2025 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2026 m. taikoma minimali mėnesinė alga – 1153 Eur (atskaičius mokesčius – 846 Eur). Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad vienam tėvui tenkanti nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo orientacinė suma 2025 m. sudarė 388,50 Eur (777 Eur / 2), o 2026 m. – 423 Eur (846 Eur / 2). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, kurio dydis mažesnis, nei galimas pagal teismų praktiką (žr. šios nutarties 27 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis apie abiejų šalių gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, vadovaudamasis teismų praktika, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad iš atsakovo priteisto 300 Eur laikino išlaikymo dydis vienam vaikui nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikino išlaikymo priteisimo būtinybės ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą procesinį sprendimą.
34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstas ir apelianto atskirojo skundo argumentas, kad laikino išlaikymo priteisimas suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą bei iškreipia teisingumo balansą tarp tėvų. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar atskirai. Laikino išlaikymo priteisimas iš vieno iš tėvų neatleidžia kito tėvo nuo pareigos prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo ir savaime nesukuria vienam iš jų privilegijuotos padėties. Šiuo atveju laikinas išlaikymas priteistas išimtinai nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Tai kad ieškovei suteikta teisė administruoti iš atsakovo priteistas vaikų naudai lėšas, nesuteikia jai nei materialinio, nei procesinio pranašumo, nes ieškovė, kaip vaikų atstovė pagal įstatymą įgyja pareigą naudoti šias lėšas tik nepilnamečių vaikų interesams ir poreikiams, o ne savo asmeniniams tikslams.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams, priėmė teisėtą, pagrįstą ir šalių nepilnamečių dukrų interesus atitinkančią nutartį. Laikino išlaikymo priteisimo klausimas galėjo būti sprendžiamas, nesant pritaikytai kitai laikinajai apsaugos priemonei – vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Atsakovo pateikti duomenys apie tai, kad jis prisideda prie vaikų poreikių užtikrinimo, šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje negali būti pagrindu netenkinti ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo, jai teigiant, jog atsakovas neprisideda proporcingai prie visų dukrų poreikių. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo mažesnę, nei ½ dalį MMA dydžio išlaikymą, todėl šioje stadijoje negalima išvada apie akivaizdžią ieškovės ir atsakovo vaikų išlaikymo pareigos disproporciją. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palieka nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismas
nutaria:
Atmesti atsakovo A. K. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį.