Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl skolos priteisimo bei atsakovės A. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei S. Ž. dėl 2020-06-22 teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis bei ieškovės išrašytų teisinių paslaugų atlikimo aktų pripažinimo negaliojančiais iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

37. A. Ž. (klientė) ir advokatė S. Ž. 2020-06-09 sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis 1), kuria A. Ž. pavedė advokatei atstovauti klientę visose Lietuvos Respublikos įstaigose, įmonėse, siekiant surinkti dokumentus dėl santuokos nutraukimo, mediacijoje ir atstovauti klientę visuose Lietuvos Respublikos teismuose dėl santuokos nutraukimo ir visuose ikiteisminiuose tyrimuose. Sutarties užmokestis: 1 val. – 100 Eur. Po spausdintu sutarties tekstu ranka įrašyta: „Mokėti pagal šį susitarimą nereikia, nes sudarytas kitas susitarimas dėl mokėjimo ateityje“. Rankraštinį tekstą pasirašė tiek A. Ž., tiek S. Ž.

38. A. Ž. (klientė) ir advokatė S. Ž. 2020-06-22 sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis 2), kuria klientė pavedė advokatei atstovauti klientę visose Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose, organizacijose, visuose ikiteisminiuose tyrimuose, vykdomuose policijoje, prokuratūrose, visuose Lietuvos Respublikos teismuose, mediacijoje, ginče su sutuoktiniu V. Ž., užvesti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Šalys susitarė, kad 1 val. paslaugų teikimo kaina – 200 Eur, bet ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteistos sumos. Taipogi šalys susitarė, jog apmokėjimas bus vykdomas po ginčo išsprendimo, turto priteisimo santuokos nutraukimo ginče klientei. Atsižvelgiant į tai, kad apmokėjimas už paslaugas bus tik po paslaugų suteikimo ir turto ar piniginių lėšų atitekimo klientei, klientė įsipareigojo sumokėti advokatei 5 procentus nuo priteistos klientei ar kitos kompensuojamos sumos.

39. A. Ž. (klientė) ir advokatė S. Ž. 2022-03-23 sudarė Papildomą teisinių paslaugų sutartį Nr. 38/2020 (toliau – ir Papildoma sutartis) atsižvelgdamos į tai, jog tarp jų buvo sudaryta 2020-06-22 sutartis, apmokėjimas buvo sutartas 200 Eur už vieną paslaugų valandą, bet ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteistos sumos, ir kad teisminiai procesai labai užsitęsė ir advokatė iki šiol negavo jokio apmokėjimo bei pati patyrė tiesioginių išlaidų dėl dokumentų rinkimo. Papildoma sutartimi šalys konstatavo, jog advokatė nuo 2020-06-09 iki 2022-03-23 atliko ir suteikė A. Ž. teisinių paslaugų už 52 830 Eur, kurios nurodytos teisinių paslaugų atlikimo aktuose. Šalys susitarė, jog sutartą honorarą klientė įsipareigoja sumokėti advokatei per du mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus padalintas klientės santuokoje įgytas turtas, dienos, tačiau klientei nutraukus teisinių paslaugų sutartį su advokate dėl bet kokių priežasčių ar neužbaigus civilinės bylos dėl bet kokių priežasčių, klientė įsipareigojo sumokėti advokatei sutartą honorarą per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo ar kitų atsiradusių aplinkybių. Šalys konstatavo, jog minimali santuokoje įgyto turto A. Ž. priteistina suma yra 1 500 000 Eur, dėl ko honoraras turi būti ne mažesnis nei 75 000 Eur, jeigu nebus viršytas suteiktas valandinis atlygis. Papildomos sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, jog klientė turi teisę nutraukti sutartį su advokatė bet kuriuo metu, informuodama apie tai raštu advokatę prieš vieną mėnesį. Po spausdintu sutarties tekstu ranka įrašyta „Teisinių paslaugų atlikimo aktus gavau“.

40. A. Ž. 2022-06-15 pranešimu informavo ieškovę S. Ž., jog nuo 2022-06-15 nutraukia visas teisinių paslaugų teikimo sutartis, jų pakeitimus, papildymus ar kitus priedus prie sutarčių jeigu jie buvo sudaryti ir šalių pasirašyti dėl to, kad atsirado nepasitikėjimo advokate pagrindų.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

43. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai gali būti įvertinti tik išnagrinėjus patikslinto priešieškinio reikalavimus, todėl visų pirma pasisakoma dėl atsakovės pareikšto patikslinto priešieškinio.

Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų

44. Vienas iš atsakovės A. Ž. priešieškinio reikalavimų yra pripažinti 2020-06-22 teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio 1 dalyje ir 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

45. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-421/2017; ir kt.).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

47. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

48. Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo, pagrindinės įrodinėjimo dalyką sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 40 punktą; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 61 punktą).

49. Atsakovė teigia, jog iš 2020-06-22 teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) formuluotės nėra suprantama, kokia yra teisinės paslaugos kaina, dėl ko akivaizdu, jog sąlyga aiškiai nesąžininga, neteisėta ir nelogiška, šią sutarties sąlygą vienašališkai nustatė ieškovė, o atsakovė neturėjo galimybių dėl šios sąlygos derėtis, be to, ginčo sutartis su joje numatytomis sąlygomis dėl kainos buvo sudaryta panaudojant apgaulę ir psichologinį spaudimą, nuslepiant reikšmingą informaciją bei melagingai sukuriant atsakovei bejėgiškumo situacijos regimybę. 2020-­06-22 sutarties sąlyga dėl advokato darbo valandos kainos, išreikšta procentiniu dydžiu nuo rezultato, kuris užtikrintas imperatyvia įstatymo nuostata (CK 3.117 straipsnis), yra nesąžininga bei prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Dėl ginčijamos 2022-03-23 papildomos teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog neaišku, kam ji iš viso buvo reikalinga, kokios papildomos paslaugos pagal šią ginčo sutartį buvo ar turėjo būti teikiamos atsakovei, iš jos turinio matyti, jog tai ne sutartis, o savotiškas darbų perdavimo aktas, kuris surašytas vienašališkai su ieškovės vienašalių tam tikrų aplinkybių konstatavimu, šia sutartimi nesukuriami kažkokie nauji pavedimai, ieškovė ja tiesiog bando užsitikrinti savo susigalvotų išlaidų įteisinimą.

51. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2020-07-23 buvo gautas A. Ž. ieškinys atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių kitų klausimų, preliminari ieškinio kaina – 2 111 312 Eur, ieškinio dėl neturtinės žalos kaina – 5 000 Eur, nurodyta mokėtina bendra žyminio mokesčio suma – 11 363 Eur (turtinis ir neturtinis reikalavimai bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo argumentuodama tuo, jog jos finansinė padėtis šiuo metu sunki, visi pinigai investuoti į ūkį ar yra pas atsakovą, mėnesines pajamas sudaro tik keli šimtai eurų (išrašas iš Swedbank, kur nurodytas likutis 320,10 Eur), ji gyvena kartu su neįgaliu sūnumi iš pirmos santuokos, taip pat turi išlaikyti pilnametę dukrą. Teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, vienas iš kurių – sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, jog A. Ž. yra įsteigusi MB ,,(duomenys neskelbtini)“, vykdo veiklą, gauna pajamas, turi turto, ji nėra socialiai remtina, jai nėra suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl ko laikė, kad jos materialinė padėtis negali būti vertinama kaip itin sunki, ji gali sumokėti didesnę dalį žyminio mokesčio, tačiau likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą teismas atidėjo iki sprendimo įsiteisėjimo. Nors atsakovė, įrodinėdama aplinkybę, kad jos finansinė padėtis buvo pakankama atsiskaityti su ieškove, pateikė savo sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020-05-02 iki 2020-07-30, išanalizavus šį išrašą teismas su tuo sutikti negali. Per visą šį laikotarpį į atsakovės banko sąskaitą iš esmės pinigus pervedė tik V. Ž. (2020-05-05 – 1 000 Eur, 2020-06-02 – 442,29 Eur, 2020-07-03 – 442,29 Eur), kelis kartus nedideles sumas pervedė keli fiziniai asmenys (2020-05-09 – 50 Eur, 2020-07-10 - 13,90 Eur, 2020-07-25 – 200 Eur ir 2020-07-28 - 19,90 Eur), tačiau neaiški šių lėšų paskirtis, ir 2020-07-26 į atsakovės banko sąskaitą fizinis asmuo pervedė 1 000 Eur, kurie tuoj pat buvo pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai žyminio mokesčio santuokos nutraukimo byloje sumokėjimui (kurį, kaip minėta aukščiau, buvo įpareigojęs sumokėti apylinkės teismas). Taigi, akivaizdu, jog A. Ž. turtinė padėtis tikrai buvo sunki, ji neturėjo lėšų net dalies žyminio mokesčio sumokėjimui, tikėtina, skolinosi iš neidentifikuoto šioje byloje fizinio asmens. Aplinkybė, jog atsakovė mokėjo išlaidas, susijusias su turto ekspertizėmis, vertinimais, priešingai nei teigė jos atstovas, neįrodo buvus geros atsakovės turtinės padėties, o tik tai, kad ji bet kokiu atveju ir bet kokiais būdais, greičiausiai skolindamasi, turėjo šias išlaidas apmokėti, nes jos buvo būtinos santuokos nutraukimo byloje pareikštam ieškiniui pagrįsti, advokatė šių išlaidų jai nebūtų apmokėjusi, nes tokio susitarimo nebuvo, o ir vargu ar minėtas paslaugas teikusios įmonės tartųsi dėl apmokėjimo ateityje. Be to, minėtos išlaidos buvo patirtos gerokai vėliau, 2021 ir 2022 metais, o ne ginčo sutarties sudarymo metu, ir nėra galimybės identifikuoti, iš kokių lėšų jos buvo apmokėtos, kadangi šio laikotarpio atsakovės banko sąskaitos išrašas byloje nepateiktas.

52. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog sunki atsakovės A. Ž. finansinė padėtis tęsėsi iki pat santuokos nutraukimo proceso pabaigos, ką patvirtina šios aplinkybės. Pirma, 2020 m. lapkričio 27 d. apylinkės teisme buvo gautas A. Ž. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame ji nurodė, kad nors yra įkūrusi MB “(duomenys neskelbtini)”, kuri vykdė veiklą grožio srityje, tačiau dėl šalyje susidariusios situacijos veiklos vykdymas yra praktiškai neįmanomas, dėl ko šiuo metu jos įsteigta bendrija neneša pinigų, ir nors ji turi didelės vertės santuokinio turto, kuris kiekvieną dieną neša pajamas, ji, priešingai nei sutuoktinis, negali tuo pasinaudoti, dėl ko siekiant jai ir dukrai turėti pajamų pragyvenimui, tai yra sureguliuoti šiuo metu susidariusią situaciją, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį teismas išsprendė 2020-11-30 nutartimi ir įpareigojo V. Ž. iš V. Ž. ūkininko ūkio banko sąskaitos A. Ž. naudai kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pervesti po 2 000 Eur piniginių lėšų (buvo prašoma 4 000 Eur) į A. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą nutartį Šiaulių apygardos teismas panaikino 2021-01-27 (civilinė byla Nr. e2C-153-883/2021) ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovės atstovas teigė, neva atsakovė karantino metu dirbo ir gavo pajamas, kurios buvo pakankamos, tačiau šiai pozicijai esat priešingai tiek santuokos nutraukimo bylos, tiek šios bylos medžiagai, teismas ją vertina kaip niekuo nepagrįstą gynybinę poziciją, juolab, kad minimu laikotarpiu karantino metu teikti grožio paslaugas buvo draudžiama ir už šio draudimo nesilaikymą buvo baudžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Antra, 2021 m. vasario 5 d. V. Ž. pateikė teismui prašymą priteisti iš A. Ž. 200 Eur laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, tos pačios dienos nutartimi teismas prašymą tenkino iš dalies (priteisė po 100 Eur) įvertindamas A. Ž. nurodytas aplinkybes, jog ji karantino metu negali vykdyti veiklos, dėl to gyvena iš minimalių pajamų, su ja kartu gyvena pilnametė dukra ir neįgalus sūnus, kuriuos taip pat reikia išlaikyti.

53. Taigi, teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina sunkią atsakovės finansinę padėtį tiek ginčo sutarties sudarymo metu, tiek ir viso santuokos nutraukimo proceso metu, kas tik įrodo, jog ji nebūtų galėjusi apmokėti ieškovei iš karto pastarajai suteikus paslaugas, todėl būtent atsakovei buvo aktualu sudaryti sutartį su advokate dėl mokėjimo ateityje, pasibaigus santuokos nutraukimo procesui, o ne ieškovei, kuri tik prisiėmė riziką neapibrėžtą laiką teikti paslaugas nemokamai, su apmokėjimu kažkada ateityje, kas akivaizdžiai nėra labai naudinga, kadangi nežinia, kiek tęsis procesas, kokia bus infliacija šalyje ir t. t. Dėl to logiškas ir ieškovės paaiškinimas, jog siekiant apsisaugoti nuo paminėtų veiksnių, ir buvo sudaryta sutartis, numatant kiek didesnį nei įprastas valandinį atlygį bei siejant apmokėjimą su procentine išraiška nuo atsakovei priteisto turto vertės, kadangi sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma reali atsakovės santuokoje dalinamo turto vertė, ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kiek truks prieš atsakovę pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar jis bus baigtas perduodant atsakovės baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, kiek reikės rengti skundų įvairioms institucijoms dėl atsakovės nurodomų jos sutuoktinio nusikalstamų veikų, kiek reikės atstovauti šiuose ikiteisminiuose tyrimuose atsakovę, kokia bus ikiteisminių tyrimų trukmė (jeigu jie bus pradėti) ir ar jie pasibaigs baudžiamosios bylos perdavimu teismui, kiek truks šios baudžiamosios bylos teismuose, kokie bus dar klientės norai ateityje ir t. t. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, jog priešingai, nei teigia atsakovė, būtent atsakovė, o ne ieškovė, buvo suinteresuota naujos 2020-06-22 sutarties sudarymu ir, kadangi neįrodė, jog turėjo pakankamai lėšų apmokėti už paslaugas ieškovei kaskart pastarajai suteikus teisinę paslaugą, susitarusios dėl mokėjimo už paslaugas ateityje šalys po spausdintu 2020-06-09 sutarties tekstu ranka įrašė ir parašais patvirtino, kad mokėti pagal šį susitarimą nereikia, nes sudarytas kitas susitarimas dėl mokėjimo ateityje.

54. Atsakovė teigia, jog jai nebuvo išaiškinta teisinės paslaugos kaina, kiek jai gali kainuoti santuokos nutraukimo procesas, ji nesuprato, kiek ji turės mokėti pagal sutartį, ji nėra teisininkė ir nesuvokė, jog nutraukiant santuoką ir taip jai priklauso pusė dalintino turto, kad buvo apgauta, o advokatė, teikdama jai teisines paslaugas, ją baugino, gąsdino, kad ji nieko negaus, bylos procese viską, su ja nesitardama, tvarkė tik ieškovė, kuri savo nuožiūra byloje inicijuodavo reikalingus ir būtinus, pasak jos, procesus, rengė procesinius dokumentus, kuriuos, neleidusi susipažinti, liepdavo pasirašyti, jai neteikė jokios informacijos apie bylą ir iš viso nežinodama, kas vyksta byloje, 2021-03-30 ji pateikė prašymą santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui, kad teismas ją kaip šalį prijungtų prie nagrinėjamos bylos, po ko jai kilo abejonių dėl advokatės teikiamų paslaugų. Taipogi atsakovės atstovas byloje nurodė, jog atsakovės santuokos nutraukimo byla nebuvo sudėtinga, daugiau techninio pobūdžio, todėl tokios apimties paslaugos, kurias deklaruoja ieškovė, buvo nereikalingos. Teismo vertinimu, tokie atsakovės ir jos atstovo teiginiai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams.

55. Gausus byloje pateiktas ieškovės S. Ž. ir atsakovės A. Ž. susirašinėjimas tiek elektroniniais laiškais, tiek sms žinutėmis patvirtina, jog priešingai, nei teigia atsakovė, be atsakovės žinios byloje nebuvo atliekamas joks veiksmas, nebuvo teikiamas joks procesinis dokumentas, su kuriuo prieš tai nesusipažino ir nepateikė pastabų atsakovė (nekalbama apie techninių veiksmų atlikimą, pvz. lydraščio surašymą ir pan.), atsakovė aktyviai domėjosi ir veikė visuose procesuose - tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime, prašydavo inicijuoti ikiteisminius tyrimus ir mokestinius patikrinimus savo sutuoktinio V. Ž. atžvilgiu, pati papildydavo dokumentus, atsiųsdavo savo argumentus, kuriuos prašydavo ieškovės panaudoti rengiant procesinius dokumentus. Iš minėto susirašinėjimo nustatyta, jog ieškovė visų rengtų dokumentų projektus siuntė atsakovei peržiūrėti, suderinti ir pasirašyti. Atsakovė ieškovės jai atsiųstus dokumentus peržiūrėdavo, kai kada teikdavo dėl jų pastabas, nurodydavo, ką pataisyti ar pati pataisydavo (pvz., 2020-11-23 atsakovės elektroninis laiškas „Punktą pažymėjau, reikia pataisyti“; 2020-11-23 atsakovės elektroninis laiškas: „siunčiu ištaisytą“; 2021-04-23 atsakovės elektroninis laiškas „(duomenys neskelbtini), radau keletą neatitikimų. Siunčiu pastebėjimus“; 2021-04-29 atsakovės elektroninis laiškas „Siunčiu ištaisytą gramatines klaidas, bet tekstą reikia žiūrėti ir tvarkyti tą ką aš įkėliau; 2021-06-28 atsakovės elektroninis laiškas, 22:18 val. „(duomenys neskelbtini), įterpiau tik du sakinukus. Kokia jūsų nuomonė?“ ir ieškovės atsakymas 2021-06-28, 22:23 val.). Peržiūrėjusi ir/ar pataisiusi, papildžiusi dokumentus, atsakovė juos pasirašytus atsiųsdavo ieškovei. Taipogi, atsakovei prašant, ieškovė siųsdavo ieškovei įvairius dokumentus. Kai dėl didelės dokumentų apimties jų nepavykdavo persiųsti atsakovei elektroniniu paštu, ieškovė įrašydavo atsakovei dokumentus į laikmenas, kurias ji pasiimdavo atvykusi į advokatės kontorą, ką patvirtino ir teisme liudytoja apklausta administratorė K. V.. Nors atsakovė teigia, jog jai negaunant informacijos apie santuokos nutraukimo procesą, ji paprašė teismo prijungti ją prie elektroninės bylos, dėl ko ieškovė neva tai supyko, šią aplinkybę paneigia ieškovės byloje pateiktas atsakovės A. Ž. ir advokatų kontoros administratorės K. V., kuri šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu, susirašinėjimas per Viber programėlę, iš kurio matyti, jog liudytoja padėjo atsakovei užsiregistruoti ir prisijunti prie EPP, kad atsakovė matytų civilinėje byloje pateiktus dokumentus. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog toks atsakovės prijungimas buvo reikalingas tam, kad nebereikėtų atsakovei elektroniniu paštu siųsti didelės apimties dokumentų, kas dažnai nepavykdavo dėl per didelės jų apimties, bet ne tam, kad neva tai atsakovei kilo kažkokių įtarimų dėl advokatės teikiamų paslaugų. Pažymėtina ir tai, jog jokių pretenzijų dėl advokatės teikiamų paslaugų atsakovė niekada nereiškė, o pirmą kartą ši aplinkybė buvo nurodyta atsakovės 2022-06-15 advokatei atsiųstame pranešime dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, dėl ko atsakydama į šį elektroninį laišką ieškovė netgi dėl to išreiškė nuostabą.

56. Kad atsakovė, o ne ieškovė, veikė savo nuožiūra, patvirtina ir santuokos nutraukimo byloje priimta 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kuria, V. Ž. prašant, taikytos laikinosios apsaugos priemonės - A. Ž. įpareigota netrukdyti V. Ž. naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu pastatu – sandėliu, uždraudžiant A. Ž. automobiliu užstatyti pastato-sandėlio vartus, ir A. Ž. įpareigota pašalinti kliūtis – patraukti automobilį, kuris užkerta kelią patekti į sandėlį. Iš nutarties turinio nustatyta, jog nuo 2021-07-29 A. Ž. derliaus nuėmimo metu fiziškai užstatė sandėlį, kuriame yra žemės ūkio technika, skirta derliaus nuėmimui, dėl ko, kaip nurodo V. Ž., derliaus nuėmimas bus pavėluotas, suprastės grūdų kokybė, sumažės grūdų kaina, dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų jis turės mokėti baudas, pridėtos foto nuotraukos, kad automobilis, kuriuo naudojasi A. Ž., stovi prie sandėlio, kuriame yra žemės ūkio technika, įvažiavimo.

57. Pažymėtina, jog iš gausaus šalių susirašinėjimo taip pat nustatyta, kad ieškovė bet kuriuo metu, tiek savaitgaliais, tiek po darbo valandų, tiek vėlai vakare, tiek ieškovės atostogų metu konsultuodavo atsakovę, atsakydavo į jos laiškus ir žinutes, susitikimai tarp ieškovės ir atsakovės vykdavo ir darbo pabaigoje bei po darbo valandų, savaitgaliais, t. y. ieškovė atsakovei buvo pasiekiama nuolat. Atsakovė ragindavo ieškovę rengti skundus (2021-12-13 elektroninis laiškas: „(duomenys neskelbtini), Manau jog reikia surašyti skundą ir pateikti kuo greičiau“ ir kt.).

58. Be to, nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu piktinosi, jog ieškovė apkalba atsakovę dėl naudojimosi byloje aiškiaregės paslaugomis, iš minėto gausaus susirašinėjimo taipogi nustatyta, kad būtent taip ir buvo - atsakovė duodavo ieškovei nurodymus, kada teikti dokumentus į bylą, kuriuo laiku, kada byloje turėjo vykti teismo posėdžiai ir iki kada baigtis, liudytojų ir šalių apklausos irgi turėjo vykti iki tam tikro laiko ir t. t., atsakovė nuolat siųsdavo ieškovei nurodymus vadovautis minėtos aiškiaregės prognozėmis. Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų ir sms žinučių matyti, jog atsakovė A. Ž. siunčia ieškovei datas, kada palanku išsiųsti dokumentus, skundą ar prašymą į teismą. 2022 m. kovo 24 d., 19:30 val., ieškovė gavo SMS žinutę iš atsakovės: „Labas vakaras, (duomenys neskelbtini). Jums yra išsiųstas laiškas. Iš mano el. pašto siųsti nesaugu. Paaiškinsiu kas ten, šeštadienį“. 2022-03-24, 19:29 val. ieškovei atsiųstas elektroninis laiškas iš (duomenys neskelbtini) „N. A.“, kuriame ieškovei ir atsakovei nurodoma, kaip elgtis teisme, kokiomis dienomis ką ieškovė gali daryti byloje, ką teikti ir pan. 2022-03-30 ieškovė gavo žinutę iš atsakovės, kad „būtinai 12 val. turi būti išsiųsta”. Ieškovė parašė atsakovei: „As esu byloje, 12 baigsis, ikeliu siek tiek po 12“. Atsakovė parašė ieškovei: „12:10 paskutinis laikas“. Ieškovė atsakovei pranešė, kad siunčia padėjėjai, kad įkeltų, už ką atsakovė padėkojo. 2022-04-19 ieškovė vėl gavo žinutę iš atsakovės: „Labas rytas, (duomenys neskelbtini). Šiandien tinkama diena išsiųsti dokumentus į teismą. El laiške nurodytas laikas“. Taigi, minėtos aplinkybės paneigia visus atsakovės argumentus apie jai daromą spaudimą iš ieškovės pusės, apie jos nesupažindinimą su teismo procesiniais dokumentais, apie jos visišką nežinojimą, kas vyksta procese, nes priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovė vykdė visus jos reikalavimus, net ir tuos, kurių ji neprivalėjo vykdyti.

59. Teismas visiškai nesutinka su atsakovės atstovo nuomone, jog atsakovės santuokos nutraukimo byla, kaip ir visos tokios bylos, nebuvo sudėtinga, daugiau techninio pobūdžio, nereikalavo tokios apimties paslaugų, kurias neva teikė ieškovė. Teismo vertinimu, santuokos nutraukimo bylos, ypač kai šalys disponuoja didelės vertės turtu ir ūkininko ūkiu, yra vienos iš sudėtingesnių ne tik psichologine prasme, tačiau ir nustatinėjamų faktinių aplinkybių gausa, dažniausiai šalys nesutaria nei dėl santuokos iširimo priežasčių (kaltina vienas kitą), nei dėl turto padalijimo būdo, nei dėl jo vertės, bylos tęsiasi ne vienerius metus, nuolat tikslinami tiek vienos šalies, tiek kitos šalies procesiniai dokumentai (ieškiniai, priešieškiniai), keičiami reikalavimai, dažnai greta santuokos nutraukimo bylos vyksta bent keletas ikiteisminių tyrimų, skiriamos ekspertizės ir pan. Ir atsakovės santuokos nutraukimo byla nebuvo išimtis – santuokos nutraukimo byla truko beveik du metus, per kuriuos ieškovė suteikė atsakovei didelės apimties teisines paslaugas: atstovavo atsakovę ikiteisminėje santuokos nutraukimo bylos stadijoje, užvedė ir atstovavo atsakovę santuokos nutraukimo byloje, atstovavo atsakovę prieš ją pradėtame ikiteisminiame tyrime pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo savo dukrai sukėlimo), inicijavo ikiteisminius tyrimus ir mokestinius patikrinimus (FNTT, VMI) atsakovės sutuoktinio atžvilgiu (dėl atsakovės sutuoktinio ūkio apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“, nuomos mokesčio mokėjimo už panaudos sutarties pagrindu naudojamus tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, dėl prekių įsigijimo ir panaudojimo ne ūkio veikloje ir kt.).

60. Iš santuokos nutraukimo byloje ieškovės teiktų procesinių dokumentų matyti, jog pradinis A. Ž. reikalavimas (2020-07-21 ieškinys ir 2020-07-24 patikslintas ieškinys) buvo priteisti jai 2 111 312 Eur vertės turto (atsiliepimu į ieškinį atsakovės sutuoktinis visiškai nesutiko su patikslintu ieškiniu). Vėliau santuokos nutraukimo byloje buvo pateikti dar keli patikslinti ieškiniai, kuriais buvo prašoma priteisti atsakovei didesnės vertės turtą, be kita ko, ir 826 635 Eur V. Ž. pasisavintų ūkio lėšų. V. Ž. 2021-02-04 pareiškė priešieškinį, kuriuo santuokoje įgytą turtą vertino tik 847 641 Eur suma, sau prašė priteisti beveik visą turtą, o A. Ž. - kompensaciją, namų valdą ir automobilį, t. y. 499 490,50 Eur vertės turto. Taigi, ir minėtos aplinkybės paneigia atsakovės atstovo argumentus, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo ginčo dėl turto, kad byla buvo techninio pobūdžio, o atsakovės sutuoktinis nuo pat bylos pradžios neva siūlė A. Ž. 1 500 000 Eur, ir įrodo, kad santuokos nutraukimo byloje sutarimo tarp šalių nebuvo nei dėl turto padalijimo būdo, nei dėl turto masės, nei dėl jo vertės, nei dėl to, kuris kuriam turtas turi atitekti ir t. t. Be to, atsakovė siekė prisiteisti gerokai didesnes sumas – iš ūkio gautas pajamas, dėl ko byloje buvo dedamos didelės pastangos nustatyti V. Ž. ūkio gautų lėšų kiekį, jų išleidimo pagrįstumą, pelną ir t. t. Iš santuokos nutraukimo bylos matyti, jog ne kartą buvo teikiamas prašymas įpareigoti atsakovą pateikti jo ir jo vardu registruoto ūkininko ūkio banko sąskaitų išrašus už tam tikrą laikotarpį tikslu galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir nustatyti santuokoje įgyto dalintino turto vertę, dokumentus apie V. Ž. ūkio finansinę padėtį, kad ieškovė galėtų išsiaiškinti sutuoktinio banko sąskaitose buvusių ir esančių piniginių lėšų dydį bei tikslią ūkio vertę, siekiant nustatyti visas santuokoje įgytas pajamas bei turtą, o taip pat galimai atsakovo pasisavintas lėšas, kuriomis atsakovas sumažino santuokinį turtą, dėl ko teismas 2020-11-30 nutartimi įpareigojo V. Ž. pateikti prašomus dokumentus. Taigi, santuokos nutraukimo byloje nuolat buvo dedamos nemenkos pastangos, kad galutinai suformuluoti A. Ž. reikalavimus, tuo pačiu metu, kaip minėta šio sprendimo 59 punkte, santuokos nutraukimo byloje A. Ž. atstovavusi ieškovė teikė atsakovei ir kitas teisines paslaugas.

61. Šios civilinės bylos ir atsakovės santuokos nutraukimo bylos medžiaga patvirtina, kad tik po beveik pusantrų metų bylinėjimosi, kai buvo surinkta pakankamai įrodymų santuokos nutraukimo byloje dėl turto vertės, jo kiekio, V. Ž. pakeitė savo poziciją ir 2021 m. spalio mėnesį pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame jau sutiko dalį žemės sklypų dalintis, tačiau ir tuomet dėl daugelio dalykų atsakovė nesutiko, kas matyti iš 2021-10-25 A. Ž. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį (ieškovė ruošė jį pagal atsakovės elektroniniu paštu jai atsiųstus paaiškinimus), dėl ko ginčai tarp jų tęsėsi toliau. Galų gale 2022 m. kovo mėnesį ieškovė parengė taikos sutarties projektą dėl turto padalijimo atsakovės santuokos nutraukimo byloje, derino jį su atsakove ir pateikė jį teismui, minėtas projektas vėliau su tam tikrais pakeitimais, jau atsakovei nutraukus su ieškove teisinių paslaugų sutartį, iš esmės buvo perkeltas į šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo), kurią teismas patvirtino 2020 m. liepos 4 d. priimdamas sprendimą ir nutraukdamas santuoką. Taigi, darytina išvada, jog ir nutraukusi sutartį su ieškove, atsakovė santuokos nutraukimo procesą pabaigė pasinaudodama ieškovės sukurtu rezultatu, už kurį siekia išvengti atsiskaitymo.

62. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo išaiškinta teisinės paslaugos kaina, kiek jai gali kainuoti santuokos nutraukimo procesas, ji nesuprato, kiek ji turės mokėti pagal sutartį. Priešingai nei teigia atsakovė, teismo vertinimu, 2020-06-22 sutartyje aiškiai nurodyta ieškovės teikiamų paslaugų kaina, t. y. 1 valandos paslaugų teikimo kaina – 200 Eur, bet ne mažiau kaip 5 procentai nuo priteistos sumos. Taigi, ir teisinio išsilavinimo neturinčiam protingam ir apdairiam asmeniui, atsižvelgiant į tai, jog šalys susitarė, kad apmokėjimas bus vykdomas po turto priteisimo santuokos nutraukimo ginče (žr. šio sprendimo 38 punktą), turėjo būti aišku, jog viena paslaugos valanda kainuoja 200 Eur, tačiau ne mažiau kaip 5 procentus nuo santuokos nutraukimo byloje atsakovei priteistos sumos. Aplinkybę, jog atsakovė puikiai suprato, kiek ji turi mokėti ieškovei pagal 2020-06-22 sutartį, patvirtina ir jos ieškovei rašyti elektroniniai laiškai po sutarties nutraukimo gavus apmokėjimui išankstinę sąskaitą faktūra. Iš minėto susirašinėjimo matyti, jog atsakovė minėtą sąskaitą kvestionuoja tik PVM dalyje, nurodydama, kad pagal sutartis ji neturi mokėti PVM, tas nenumatyta sutartyse, bei nurodo, jog turto ji negavo, jai kol kas dar jo nepriteisė, todėl nemano, kad turėtų mokėti ieškovei 75 000 Eur honorarą. Pažymėtina ir tai, jog 2022-07-15 elektroniniame laiške A. Ž. nurodė: „Pagal visas sutartis buvo labai aiškus fiksuotas valandinis įkainis be PVM“, kas patvirtina, kad ji puikiai suprato ir žinojo, kiek turi mokėti.

63. Atkreiptinas dėmesys, jog teisinių paslaugų sutartis su ieškove atsakovė nutraukė 2022-06-15, likus mažiau nei dviem savaitėms iki taikaus susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasirašymo 2022-06-28, ir likus mažiau nei trims savaitėms iki sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo teisme 2022 m. liepos 4 d. sprendimu. Taigi, ieškovei du metus teikus atsakovei teisines paslaugas ir galų gale pasiekus rezultatą santuokos nutraukimo byloje, atsakovei staiga tapo nesuprantamos sutarčių sąlygos, kas vertinama tik siekiu išvengti mokėjimo ieškovei už suteiktas teisines paslaugas.

64. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis nustato, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį, o 50 straipsnio 3 dalis numato, jog nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaip jau konstatuota, atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį ir jos lūkesčius už paslaugas mokėti ateityje, šalys pasirašė 2020-06-22 teisinių paslaugų sutartį. Ir nors ši sutartis yra specifinė lyginant su įprastai pasirašomomis teisinių paslaugų teikimo sutartimis, atsakovės atstovas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog tokia sutartis negalėjo būti pasirašyta.

65. Iš atsakovės atstovo byloje pateikto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimo byloje Nr. C-395/21, kuriuo pasisakyta dėl advokato paslaugų valandinio įkainio nustatymo ir kas šioje byloje neaktualu, nes šalys buvo susitarusios ir dėl atlyginimo procentine išraiška nuo priteisto turto vertės, matyti, jog svarbiausia yra tai, kad ESTT dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlygos aiškumo ir suprantamumo reikalavimo pažymėjo, jog pagal Sąjungos teisę šis reikalavimas turi būti aiškinamas plačiai, jis reiškia, kad sutartyje turi būti skaidriai nurodyta, kaip konkrečiai veikia atitinkamoje sąlygoje nurodytas mechanizmas, kad vartotojui būtų skaidriai nurodyta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti ekonomines pasekmes, kurių jam atsiranda dėl tokios sąlygos. Vis dėlto ESTT nurodė, kad nors negalima reikalauti, kad verslininkas informuotų vartotoją apie galutines jo prisiimto įsipareigojimo finansines pasekmes (jos priklauso nuo būsimų, nenumatomų ir nuo verslininko valios nepriklausančių įvykių), informacija, kurią jis privalo pateikti prieš sudarant sutartį, turi padėti vartotojui priimti atsargų sprendimą ir suprasti, kad tokie įvykiai galimi ir gali turėti įtakos atitinkamo teisinių paslaugų teikimo trukmei <...>. ESTT pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į visą svarbia informaciją, susijusią su šios sutarties sudarymu, nacionalinis teismas turi įvertinti, ar iki sutarties sudarymo verslininko pateikta informacija padėjo vartotojui priimti atsargų sprendimą ir suprasti šios sutarties sudarymo finansines pasekmes.

66. Taigi, akivaizdu ir kas jau aptarta aukščiau, atsakovė A. Ž. puikiai suprato 2020-06-22 sutarties sąlygas dėl apmokėjimo ir būtent tokių sąlygų ji siekė dėl tuo metu buvusios sunkios finansinės padėties, jai šios sąlygos buvo aiškios, ji puikiai suprato, kiek ateityje turi mokėti ieškovei, argumentuotai išdėstė savo poziciją, kodėl ji neturi mokėti PVM, su kuo galiausiai ieškovė sutiko, ji puikiai suprato, kad teisiniai procesai, dėl atstovavimo kuriuose ji ir sudarė sutartį su ieškove, greit nesibaigs, juolab, kad kaip matyti iš rašytinių įrodymų ir kas jau aptarta šiame sprendime, santuokos nutraukimo byloje ir ne tik (ikiteisminiai tyrimai, mokestiniai patikrinimai) ji turėjo didelių ambicijų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė buvo apgauta, kad ji kažko nesuprato, sutarties sąlygos dėl apmokėjimo buvo aiškios, buvo daugiau negu aišku, kokios šios sutarties finansinės pasekmės, t. y. ne mažiau kaip 5 procentai nuo atsakovei priteisto turto vertės. Taigi, 2020-06-22 teisinių paslaugų sutartyje ieškovės, kaip advokatės, užmokesčio už teisines paslaugas dydis buvo nustatytas nepažeidžiant Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų.

67. Atsakovė ginčija ir minėtą 2022-03-23 Papildomą susitarimą (žr. šio sprendimo 39 punktą), nurodydama, jog neaišku, kam jis iš viso buvo reikalingas, kokios papildomos paslaugos pagal šį susitarimą buvo ar turėjo būti teikiamos atsakovei, be to teigia, jog nors ant šio dokumento nurodyta, kad jis sudarytas ir pasirašytas 2022-03-23, tačiau šis dokumentas realiai buvo pasirašytas 2022 m. gegužės mėnesį, kelios dienos prieš santuokos nutraukimo byloje numatytą posėdį gegužės 25 dieną.

68. Teismo vertinimu, minėtas susitarimas esminės įtakos ginčo išsprendimui teisme neturi, kadangi apmokėjimas už teisines paslaugas buvo numatytas būtent 2020-06-22 sutartyje, ir jis buvo aiškus. Ieškovė paaiškino, kokiu tikslu buvo sudarytas 2022-03-23 Papildomas susitarimas, t. y. nurodė, jog beveik du metus nemokamai teikusi didelės apimties teisines paslaugas ir sužinojusi, kad atsakovė gali jai už šias paslaugas nesumokėti, nusprendė papildyti 2020-06-22 sutarties sąlygas, detalizuojant atsiskaitymo su ieškove bei teisinių paslaugų sutarties nutraukimo sąlygas. Taigi, papildomame susitarime, kuris teismo vertinamas tik kaip priedas prie 2020-06-22 sutarties, šalys konstatavo sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką, kas nebuvo numatyta 2020-06-22 sutartyje, įvertino ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų apimtį (skaičiuojant pagal valandinį atlygį) bei, neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis, konstatavo, jog minimali santuokoje įgyto turto A. Ž. priteistina suma yra 1 500 000 Eur (dėl šios aplinkybės teismas pasisakys vertindamas ieškinio reikalavimą). Po spausdintu sutarties tekstu ranka įrašyta „Teisinių paslaugų atlikimo aktus gavau“. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjant šalių ginčą teismas šiuo Papildomu susitarimu nesivadovauja, jo nuginčyti taip pat nėra pagrindo, kadangi šiame susitarime buvo numatytos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka, ko, kaip minėta, nebuvo 2020-06-22 sutartyje, ir kuo atsakovė pasinaudojo nutraukdama sutartį. Šis susitarimas, tikėtina, šalių buvo pasirašytas todėl, jog ieškovė norėjo „apsidrausti“ nuo galimų atsakovės siekių išvengti atsiskaitymo už dviejų metų darbą, su kuo atsakovė sutiko (nėra jokių įrodymų, jog ji ketino nutraukti sutartį) ir toliau naudojosi ieškovės paslaugomis. Kadangi ginčas byloje iš esmės keliamas dėl atlyginimo dydžio (kiek tai nesusiję su atsakovės reikalavimais), teismas, kaip minėta, šį ginčą sprendžia vadovaudamasis tik 2020-06-22 sutartimi, o Papildomas susitarimas vertinamas tik ta apimtimi, kuria jis neprieštarauja minėtai sutarčiai.

69. Nors atsakovės atstovas teigė, jog Papildomą susitarimą šalys sudarė tik 2022 m. gegužės mėnesį, ir būtent tada atsakovei buvo perduoti teisinių paslaugų atlikimo aktai, kurie neva surašyti „iš akies“, ieškovė tą kategoriškai neigia ir nurodo, kad Papildoma sutartis buvo parengta bei koreguota ieškovės kartu su atsakove būtent 2022-03-23 pirmoje dienos pusėje, tuomet buvo perduoti ir aktai, ką, teismo vertinimu, patvirtina byloje esantys duomenys iš ieškovės kompiuterio, kad failas „TEISINIŲ PASLAUGŠ sutartis-(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurtas 2022 kovo 23 d., 07:18 val., o koreguotas 2022-03-23, 10:30 val., ir vėliau koreguotas jis nebuvo. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog dokumento sukūrimo/koregavimo datas kompiuteryje galima keisti, ieškovės atstovei siūlant atsakovės atstovui atlikti teismo ekspertizę, toks prašymas teikiamas nebuvo, dėl ko labiau tikėtina, kad atsakovė šiuo atveju ir vėl mėgino gudrauti siekdama įrodyti neva jos ir ieškovės pablogėjusius santykius, nepasitikėjimą ieškove, pateisinti sutarties nutraukimą ar dar kažkokiais kitais tikslais.

70. Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir aptarti įrodymai paneigia atsakovės argumentus apie prieš ją naudotą apgaulę, psichologinį spaudimą, naudojimąsi jos psichologine būsena, teisiniu neišprusimu ar vienašališku kainos už teisines paslaugas įrašymu 2020-06-22 teisinių paslaugų sutartyje. Aptarti duomenys įrodo, jog atsakovė teisinių paslaugų sutartis pasirašė puikiai suprasdama jų turinį, su jomis susipažinusi, su jų sąlygomis sutiko, jai buvo aišku, kad sudarius 2020-06-22 sutartį, apmokėjimas pagal šią sutartį ir bus vykdomas, o pagal ankstesnę 2020-06-09 sutartį mokėti nereikės, taipogi jai buvo aiškios ir 2022-03-23 Papildomo susitarimo sąlygos, sutartis dėl mokėjimo ateityje visiškai atitiko atsakovės valią dėl tuo metu buvusios sunkios jos finansinės padėties, atitiko ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi, darytina išvada, jog nėra jokių pagrindų pripažinti 2020-06-22 teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais ab initio. Labiausiai tikėtina, jog pasiekus turtinį rezultatą santuokos nutraukimo byloje, atsakovei tiesiog pagailo pinigų, todėl ji visais įmanomais būdais siekia susitarto su ieškove apmokėjimo išvengti.

71. Kitas atsakovės reiškiamas reikalavimas – pripažinti negaliojančiais iš dalies 11 teisinių paslaugų atlikimo aktų (žr. šio sprendimo 27 punktą), nustatant kitas atliktų darbų laiko sąnaudas.

72. Teismas sutinka su ieškove, jog nagrinėjamu atveju atliktų teisinių paslaugų darbų aktai nėra labai svarbūs, nes sutarto užmokesčio už teisines paslaugas kaina, kaip jau ne kartą minėta, buvo susieta su atsakovei santuokos nutraukimo byloje priteisto turto verte, ir būtent dėl šios sumos yra pareikštas ieškinys. Kaip nurodė ieškovė, aktai buvo rengiami kitu tikslu, t. y. jei faktiškai suteiktų paslaugų suma viršytų 5 procentus priteisto turto vertės, tuomet būtų sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už faktiškai atliktą darbą. Todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, tik dar kartą pažymi, jog tiek šios bylos, tiek santuokos nutraukimo bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė beveik du metus teikė atsakovei visas jai reikalingas teisines paslaugas, ruošė didelės apimties procesinius dokumentus, atstovavo atsakovę tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, atsiliepimuose į priešieškinį bei patikslintą priešieškinį ieškovė detaliai nurodė visas atsakovei teiktas ir suteiktas paslaugas, ieškovė bet kada buvo pasiekiama atsakovei, ją konsultuodavo visada, kada tik atsakovei reikėjo, ką patvirtina byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga, t. y. per du metus ieškovė suteikė atsakovei didelės apimties teisinių paslaugų.

73. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl aktuose nurodytų ieškovės atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimties, trukmės ir juose nurodytų paskaičiavimų atsakovė būtų reiškusi ieškovei abejones ar pretenzijas. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovei aktų turinys buvo žinomas, ji su jais susipažino ir sutiko tiek prieš pasirašydama kiekvieną aktą, tiek vėliau dar papildomai šiuos aktus nagrinėdama (2022-06-20 A. Ž. elektroninis laiškas: „Dėl mokėjimo – visų pirma, kiek pažiūrėjau sutartis, taip pat suteiktų paslaugų ataskaitas, kainos visur nurodytos be PVM“). Taigi, ir šis patikslinto priešieškinio reikalavimas atmetamas, o jį atmetus netenkinamas ir išvestinis iš šio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2020-06-09 teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įkainius pagal pagrįstas tokio darbo laiko sąnaudas.

Dėl ieškinio reikalavimo

74. Konstatavus patikslinto priešieškinio reikalavimų nepagrįstumą, visgi, teismo vertinimu, net ir pripažinus, jog ieškovė turi teisę į skolos už teisines paslaugas pagal sudarytą 2020-06-22 sutartį priteisimą, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminariu sprendimu priteista suma keistina.

75. Kaip minėta ne kartą, 2020-06-22 sutartimi šalys susitarė dėl ne mažesnio kaip 5 procentų atlygio, kuris bus skaičiuojamas nuo atsakovei A. Ž. santuokos nutraukimo byloje priteisto turto vertės. Kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, nutraukiant santuoką atsakovei buvo priteista 1 410 999 Eur vertės turto. Kadangi ieškovė prašė priteisti būtent procentais išreikštą sumą nuo priteisto turto vertės ir neįrodinėjo, jog ji suteikė atsakovei paslaugų už didesnę nei 5 procentai nuo priteisto turto vertės sumą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 procentų suma nuo atsakovei santuokos nutraukimo byloje priteisto turto vertės, t. y. 70 549,95 Eur.

76. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 70 549,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

77. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

78. Ieškovė S. Ž., teikdama ieškinį, sumokėjo 675 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 3900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, viso – 4 575 Eur. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

79. Atsakovė A. Ž. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur žyminis mokestis bei 4 950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, viso – 5 350 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

80. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Taigi, ieškinį tenkinus iš dalies (94,07 procentais), tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

81. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

82. Šalims pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, jos taip pat skirstomos atsižvelgiant į šio sprendimo 80 punkto motyvus.

83. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 303,70 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 317,26 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 3 986,44 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša

84. Ieškovė S. Ž., atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti duomenys iš atsakovės santuokos nutraukimo bylos, kurie susiję su kito asmens – atsakovės sutuoktinio, asmeniniu ir šeiminiu gyvenimu, šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, prašė priimant procesą užbaigiantį procesinį sprendimą pripažinti šios civilinės bylos medžiagą nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

85. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

86. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tam pagrindo nėra. Visų pirma, to neprašė atsakovė A. Ž. (jos atstovas), su kurios asmeniniu ir šeiminiu gyvenimu susiję duomenys buvo teikiami byloje. Antra, atsakovės santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose, minėtos civilinės bylos medžiagos šalys neprašė pripažinti nevieša ir ji nėra pripažinta nevieša. Taigi, prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais ir 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir priimti galutinį sprendimą.

Priteisti ieškovei S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 549,95 Eur (septyniasdešimties tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 95 centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 70 549,95 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 986,44 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.