- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eAS-1257-789/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02108-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų organizatorių sąrašo patvirtinimo“ 39 punkto nuostatas (toliau – ir Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); 2) panaikinti Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); 3) panaikinti Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir skundžiami Administracijos įsakymai); 4) įpareigoti Administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4, 6, 8–10 straipsnių) nuostatas, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.
Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo padavimo terminą.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, reikšdamas identiškus pareiškimo (skundo) reikalavimus, kreipėsi į teismą dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-614/2024 nustatė pareiškėjui terminą pašalinti pareiškimo (skundo) trūkumus. Pareiškėjas nepašalino pareiškimo (skundo) trūkumų per Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatytą terminą. Dėl šios priežasties Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-614/2024 laikė pareiškėjo pareiškimą (skundą) nepaduotu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi, padavė teismui atskirąjį skundą, Išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 paliko Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą ir atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą. Taigi apie skundžiamus Administracijos įsakymus pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) tik 2025 m. rugsėjo 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui (skundui) dėl skundžiamų Administracijos įsakymų paduoti.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, tačiau neprašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl kitų skundžiamų Administracijos įsakymų paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą.
Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.
III.
Pareiškėjas P. V. padavė teismui atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo: 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 4) priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, kreipdamasis į teismą, jis nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. Pareiškėjas negalėjo tinkamai kreiptis į teismą dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti, išvengti, pašalinti ir užkirsti joms kelią.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus ir įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.
Dėl pareiškimo (skundo) priimtinumo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Teismas, nustatydamas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino eigos pradžią, įvertina aplinkybę, ar, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktais įtvirtintą pareigą įteikti minėtą aktą asmeniui. Jeigu viešojo administravimo subjektas turėjo minėtą pareigą, teismas sprendžia, ar: 1) viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, tinkamai atliko pareigą įteikti asmeniui minėtą aktą; 2) viešojo administravimo subjektas viešai paskelbė (turėjo paskelbti) skundžiamą administracinį aktą; 3) asmuo, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie administracinio akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, žinojo, kad minėtas aktas turi būti priimtas, ir aktyviai vykdė atitinkamus veiksmus; 4) kitas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino pradžios nustatymui svarbias aplinkybes. Nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, teismas įvertina tai, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie skundžiamų Administracijos įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025 konstatavo, jog skundžiami Administracijos įsakymai buvo įteikti pareiškėjui, pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) apie minėtus įsakymus dar 2024 m. lapkričio 6 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) tik 2025 m. rugsėjo 1 d.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui (skundui) dėl skundžiamų Administracijos įsakymų paduoti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025 ir kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik pareiškimo (skundo) reikalavimui dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti, ir neprašė atnaujinti terminą pareiškimo (skundo) reikalavimams dėl Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą pareiškimo (skundo) reikalavimui dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.
Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), kildino reikalavimus įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus iš reikalavimų panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus. Taigi pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus yra išvestiniai skundo reikalavimai iš pareiškėjo reikalavimų panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus. Atsisakius priimti skundo reikalavimus panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus, taip pat atsisakoma priimti išvestinius reikalavimus įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus.
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.
Dėl prašymo pripažinti aplinkybes
Pareiškėjas prašo pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo nuostatose pateikti išaiškinimai „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus, atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.).
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).
Įvertinusi pareiškėjo prašymo pobūdį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad teisės aktai nesuteikia administraciniams teismams kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio prašymą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija netenkina minėto prašymo.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus bei subjektyvaus pobūdžio ir taip pat nesudaro pagrindo teismui priimti atskirąją nutartį.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.
Palikti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.