- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- e2-834-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07962-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- E. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. B., dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas pateikė ieškinį kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4526,12 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas E. B. pasipriešino bei nesunkiai sutrikdė sveikatą valstybės tarnautojui dėl tarnybos pareigų vykdymo, t.y. jis, (duomenys neskelbtini) apie 18:35 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos Mobilaus būrio specialistui, tyčia spirdamas jam į kairės kojos blauzdą bei stipriai užmindamas ant kairės pėdos ir tokiais savo veiksmais padarė policijos pareigūnui nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui“. Dėl šių veiksmų E. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-659/2020 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.
3. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl šio įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnui tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą. Klaipėdos aps. VPK nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam kompensaciją vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis (toliau - Taisyklės) ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (toliau - Sąrašas) nuostatomis.
4. Policijos departamento prie LR VRM Buhalterinės apskaitos valdyboje buvo apskaičiuotas nukentėjusiam pareigūnui piniginės kompensacijos 4526,12 Eur dydis ir Klaipėdos aps. VPK šias lėšas 2019-03-19 d. išmokėjo nukentėjusiajam pareigūnui bankiniu pavedimu.
5. Kadangi ieškovas atlygino kito asmens padarytą žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo remiantis Civilinio kodekso 6.280 str. Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jos padaręs turi ją atlyginti pilnutinai.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Atsakovui neatvykus į teismo posėdį prašė priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad baudžiamoji byla, kurioje, kaip teigiama, nukentėjo policijos pareigūnas, baigta kaltinamuoju aktu (duomenys neskelbtini). Taigi jei tikėti ieškovo teiginiu, baudžiamoji byla po beveik pusantro mėnesio, skaičiuojant nuo kažkokių kompensacijų E. D. sumokėjimo. Virš nurodytoje baudžiamojoje byloje buvo pateikti civiliniai ieškiniai: E. D. neturtinės žalos atlyginimui 2500 Eur. sumai; Klaipėdos teritorinės ligonių kasos - 52,30 Eur sumai; VSDF Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2643,28 Eur. suma. Tai yra baigtinis sąrašas. Apie jokias išmokėtas Klaipėdos AVPK kompensacijas 2019 04 29 ir vėliau net nekalbama. Taigi darytina išvada, kad sumokėtos kompensacijos E. D. (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro su įvykiais (duomenys neskelbtini) ir su manimi.
8. Taip pat nurodė, kad pareigos turi būti atliekamos tinkamai, vadovaujantis Įstatymų reikalavimais. Šiuo gi atveju E. D. su kitais pareigūnais patys pažeidė įstatymo reikalavimus - neteisėtai įsibrovė į jo gyvenamą bustą, neteisėtai, be jokio tam teisinio pagrindo, pareikalavo, kad vyktų į PK. Jam reaguojant į neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, velkant jį basą per kiemą, E. D. galėjo ir susižaloti. Tai turi būti įvertinta, sprendžiant ieškininį reikalavimą.
9. Atsakovas teismo parengiamajame posėdyje, vykusioje vaizdo konferencijos būdu, su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais. Į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė prie vaizdo konferencijos). Atsižvelgiant į tai bylą išnagrinėtą nedalyvaujant atsakovui ir priimant sprendimą už akių (CPK 287 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus nustatyta, kad E. B. pasipriešino bei nesunkiai sutrikdė sveikatą valstybės tarnautojui dėl tarnybos pareigų vykdymo, t.y. jis, (duomenys neskelbtini) apie 18:35 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos Mobilaus būrio specialistui, tyčia spirdamas jam į kairės kojos blauzdą bei stipriai užmindamas ant kairės pėdos ir tokiais savo veiksmais padarė policijos pareigūnui nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui“.
11. Dėl šių veiksmų E. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-659/2020 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi išnagrinėjo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą ir jį atmetė. Taigi 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs.
12. Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje konstatavo, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog įvykio metu nuteistasis buvo labai agresyvus, vedamas policijos pareigūnų jis priešinosi – muistėsi, draskėsi, bandė išsilaisvinti ir spardėsi. Priešingai nei nurodo apeliantas, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai N. T., G. R. ir V. J. patvirtino, jog sulaikomas E. B. atliko įvairaus pobūdžio neteisėtus fizinius veiksmus (spardėsi, stengėsi ištrūkti ir kt.). Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. D. sužalojimą (kairės pėdos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą) galėjo patirti ne įvykio metu, o kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą (pirštakaulio lūžį) sukėlė būtent E. B. tyčiniai smurtiniai veiksmai įvykio metu.
13. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).
14. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-659/2020 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. Tai, kad atsakovas padarė policijos pareigūnui nesunkų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta ir šioje byloje nebegali būti iš naujo nagrinėjama.
15. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
16. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą – ieškovas Klaipėdos apskrities VPK, išmokėjo nukentėjusiam poliucijos pareigūnui 4526,12 Eur kompensaciją. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) bankinis pavedimas kuriuo buvo išmokėtas nukentėjusiajam pareigūnui žalos atlyginimas. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo regreso tvarka (CK 6.280 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovas, patyręs išlaidas kompensacijai ir kitoms išmokoms tarnybos metu sužalotam pareigūnui išmokėti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalą asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
17. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, ligonių kasos ieškinys ir VSDF skyriaus ieškinys, bet nebuvo nagrinėjamas šios žalos atlyginimo klausimas.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato reikalavimas priteisti nukentėjusiam pareigūnui išmokėtą 4526,12 Eur dydžio kompensaciją yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovo ieškinys turi būti apmokamas 102,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo valstybei priteisiamas 102,00 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. B. 4526,12 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai dvidešimt šeši eurai 12 ct) žalos atlyginimą, ieškovui Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariato naudai.
Priteisti iš atsakovo E. B. 102 Eur (vienas šimtas du eurai 0 ct) žyminį mokestį, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.