Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1916-773/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2S-1916-773/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12381-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Rafesa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1916-773/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12381-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rafesa“ dėl restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. Š. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB „Rafesa“ 8 500 Eur skolą, 132,22 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovo M. Š. reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei UAB „Rafesa“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bet ne daugiau kaip 8 632,22 Eur sumai, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškovu, taip pat mokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Šalies argumentai

3. Ieškovas M. Š. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė sulaikyti atsakovei UAB „Rafesa“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mazda CX-5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pavedant ją saugoti ieškovui. Nurodė, kad antstolė R. S. nustatė, jog atsakovė neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau atsakovė disponuoja neįregistruotu kilnojamuoju turtu – automobiliu Mazda CX-5. Atsakovė gali bet kada realizuoti automobilį už grynuosius pinigus, dėl ko galimai tenkinus ieškovo ieškinį, nebus galimybių nukreipti išieškojimo į automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė ieškovo M. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas sprendė, kad ieškovas preliminariai pagrindė savo reikalavimus ir jų pagrindu gali būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Rafesa“ finansinė padėtis yra prasta, tačiau šiuo atveju byloje teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika jau buvo įvertinta ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei UAB „Rafesa“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 8 632,22 Eur sumai. Kaip nurodo pats ieškovas, atsakovė jokio registruoto turto neturi, iš ko galima spręsti, kad ieškovo nurodomas ir prašomas perduoti saugoti automobilis šiuo metu nepriklauso atsakovei. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir paties ieškovo nurodomos aplinkybės, kad pagal ieškovui pateiktą pirkimo–pardavimo sutartį galima automobilio savininkė yra UAB „Green Future Energy“. Nors ieškovas deklaratyviai nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ir ji disponuoja neįregistruotu kilnojamuoju turtu – automobiliu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas deklaratyviai, nepagrindžiant savo teiginių jokiais įrodymais, nurodo, jog atsakovė bet kada gali realizuoti automobilį, ieškovui apie tai net nesužinant, dėl ko patenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė gali realizuoti jai nepriklausantį turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso ir ji disponuoja neįregistruotu kilnojamuoju turtu – automobiliu. Priešingai, teikdamas ieškinį ieškovas pateikė preliminarią transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios 1.1 p. matyti, kad atsakovė nurodo, jog įsipareigoja parduoti transporto priemonę Mazda CX-5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2016 gamybos metai, kurio rida 49901 mylių, nupirktą įmonės vardu 2019 m. kovo 25 d. iš aukciono Peoria, IL.

1.2. Iš susirašinėjimo el. paštu tarp ieškovo ir atsakovės matyti, kad atsakovė įgijo minėtą transporto priemonę iš užsienio aukciono, kurį vėliau turėjo perduoti ieškovui. Taip pat susirašinėjimo 19 lape matyti, kad atsakovė nurodė, jog transporto priemonė 2019 m. birželio 5 d. pasiekė Klaipėdos m., kas rodo, jog ši transporto priemonė ne tik yra atsakovės nuosavybė ir laisvai disponuojams, bet ir Lietuvos teritorijoje.

1.3. Tiek preliminarioje sutartyje, tiek sutarties dėl pirkimo–pardavimo projekte skirtingų įmonių – atsakovės UAB „Rafesa“ ir UAB „Green future Energy“ direktorius yra tas pats M. J.. Taigi faktas, kad direktorius operuoja ne viena įmone, bei turi neapskaitytą ir atsakovės įgytą turtą – transporto priemonę, turėtų būti įvertintas kaip itin apsunkinantis sprendimo įvykdymą.

1.4. Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus dėl neapskaityto turto, todėl ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir visiškai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo M. Š. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam atsakovės UAB „Rafesa“ turtui, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

12. Byloje šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo dėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Minėtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos jau yra nustatytos įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi, kuria areštuotas atsakovei UAB „Rafesa“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bet ne daugiau kaip 8 632,22 Eur sumai, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškovu, taip pat mokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

13. Ieškovas M. Š. pirmosios instancijos teismo prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam atsakovės turtui, t. y. sulaikyti atsakovei UAB „Rafesa“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mazda CX-5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pavedant ją saugoti ieškovui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokį ieškovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso ir ji disponuoja neįregistruotu kilnojamuoju turtu – automobiliu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

14. Iš VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad antstolė R. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties pagrindu areštavo atsakovei UAB „Rafesa“ priklausančias pinigines lėšas AB SEB bankas sąskaitoje 8 632,22 Eur sumai. Iš byloje esančio atsakovei priklausančios AB SEB bankas sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad šioje sąskaitoje piniginių lėšų likutis 0,40 Eur. Kito areštuotino atsakovės UAB „Rafesa“ turto (tame tarpe ir transporto priemonių) antstolė R. S. nerado. Pagal VĮ „Regitra“ informacinės sistemos duomenis atsakovė jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi.

15. Ieškovas M. Š. atskirajame skunde nurodo, kad transporto priemonės Mazda CX-5 priklausymą atsakovei UAB „Rafesa“ nuosavybės teise pagrindžia kartu su ieškiniu pateikta preliminari transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios 1.1 p. matyti, kad atsakovė įsipareigoja parduoti transporto priemonę Mazda CX-5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2016 gamybos metai, kurio rida 49901 mylių, nupirktą įmonės vardu 2019 m. kovo 25 d. iš aukciono Peoria, IL. Pažymėtina, kad nors preliminarioje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje kaip transporto priemonės pardavėja yra nurodyta atsakovė UAB „Rafesa“, tačiau ši sutartis niekaip nepagrindžia transporto priemonės priklausymo atsakovei nuosavybės teise fakto, kadangi, visų pirma, ji yra pasirašyta tik vienos iš šalių, t. y. atsakovės, ieškovas šios sutarties nepasirašė, taigi rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta; antra, 2019 m. kovo 26 d. preliminari pirkimo–pardavimo sutartis elektroniniu paštu ieškovui buvo atsiųsta atsakovei UAB „Rafesa“ dar neapmokėjus už transporto priemonę (pagal byloje esančio susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenis, laimėjus aukcioną buvo nustatytas 2 darbo dienų apmokėjimo už transporto priemonę terminas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pinigus už transporto priemonę aukciono organizatoriams sumokėjo ir įgijo ją nuosavybėn būtent atsakovė UAB „Rafesa“. Nors iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovas buvo įpareigotas pervesti pinigus už transporto priemonę į atsakovės UAB „Rafesa“ banko sąskaitą, tačiau ieškovo M. Š. susirašinėjimas dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo vyko ne su atsakove, o su UAB „LBKK“, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, vadovu M. J.. Be to, ieškovui pateiktoje pasirašyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės pardavėjas yra ne atsakovė UAB „Rafesa“, o UAB „Green Future Energy“.

16. Atsižvelgiant į minėtus byloje esančius įrodymus, negalima daryti teisinės išvados, kad būtent atsakovė UAB „Rafesa“ savo vardu iš aukciono nupirko transporto priemonę Mazda CX-5 ir kad ši transporto priemonė jai priklauso nuosavybės teise. Nors tiek atsakovės UAB „Rafesa“, tiek UAB „Green Future Energy“ ir UAB „LBKK“ direktorius yra tas pats asmuo – M. J., su kuriuo ieškovas ir vedė derybas dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo, tačiau tai nepaneigia minėtos išvados dėl transporto priemonės nuosavybės teisės, kadangi laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti būtent atsakovės, o ne jos vadovo ar kitų įmonių atžvilgiu.

17. Pažymėtina, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovo atžvilgiu. Tai susiję su tuo, kad materialiniai teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nors kai kuriomis laikinosios apsaugos priemonėmis nustatyti draudimai ar įpareigojimai būna adresuoti ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles (CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau dėl tokių suvaržymų neigiamų padarinių vis tiek patiria atsakovas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, nuosavybės teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), ir tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonė nėra šios bylos ginčo objektas – ieškovo M. Š. ieškinio reikalavimas nėra susijęs su minėtos transporto priemonės perleidimu jo nuosavybėn, todėl ieškovui neįrodžius, kad transporto priemonė Mazda CX-5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Rafesa“, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sulaikyti minėtą transporto priemonę, pavedant ją saugoti ieškovui. Teismas pažymi, kad taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones asmenų, kurie neturi byloje dalyvaujančio asmens statuso, turtui (transporto priemonei) gali būti pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismui 2019 m. liepos 24 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Rafesa“ turto areštą, ieškovas M. Š. turi teisę kreiptis į antstolę R. S. su prašymu areštuoti konkretų atsakovės turtą (transporto priemonę), pateikdamas antstolei įrodymus, patvirtinančius turto priklausomybę atsakovei nuosavybės teise.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

22. Ieškovas M. Š. atskirajame skunde prašo spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 2 d. už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, grąžinimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovei priklausančio turto jau buvo taikytos, o ieškovas, teikdamas antrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tik nurodė išaiškėjusį atsakovės turto apskaitoje nesantį turtą, kurį prašė įtraukti į areštuotiną/sulaikytiną turtą antstolei vykdyti, taigi antrasis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra naujas ir neturėtų būti apmokestintas.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su mokėtinu žyminiu mokesčiu už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jo grąžinimu nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne žyminio mokesčio mokėjimo ir (ar) grąžinimo. Vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas nesprendžia žyminio mokesčio grąžinimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovas M. Š. dėl žyminio mokesčio grąžinimo su prašymu turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą (CPK 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis