Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Yglė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 metų birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Yglė“ ieškinį atsakovui UAB „Okseta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

neperėmus patalpų ilgiau kaip 2 mėnesius nuo nustatytos patalpų perdavimo-priėmimo datos, atsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos – 99028,80 Lt. Rašte atsakovas taip pat suformulavo siūlymą sumažinti baudą iki 33009,60 Lt, užskaitant šią sumą iš ieškovo sumokėto avanso pagal sutarties 8.4.1 punktą.

Teismas 2014-08-01 atsakovo raštą vertino kaip atsakovo atliktą įskaitymą, numatytą Sutarties 8.4.1 punkte, kuriuo šalys sulygo, kad avansas įskaitomas į ieškovo galutinių atsiskaitymų su atsakovu sumą, o jeigu ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, avansas grąžinamas ieškovui, išskyrus šios sutarties 8.4.2 punkte numatytą atveją, kai avansas nėra grąžinamas. Nuomotojas įsipareigojo grąžinti avansą nuomininkui tik tuo atveju, jei nuomininkas įvykdo visas šioje sutartyje nustatytas pareigas jos pasibaigimo momentu2014-08-01 ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata, draudžianti įskaitymą įmonei iškėlus bankroto bylą, nagrinėjamu atveju netaikytina. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad 2014-08-01 ieškovas buvo nemokus, o atsakovas turėjo žinoti apie ieškovo galimą nemokumą. Priešingai, byloje nustatyta, kad po 2014-04-02 rašto pateikimo ieškovas su atsakovu apskritai nebendradarbiavo, patalpų nuomos klausimu nesidomėjo. Klausimas dėl restruktūrizavimo bylos ieškovui kėlimo ar atsisakymo ją kelti galutinai buvo išspręstas ne iki 2014-08-01, o tik 2014-08-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje B2-4501-653/2014. Todėl teismas nurodė ir šiuo aspektu konstatuoti, kad atsakovas neturėjo teisės vykdyti įskaitymą, neturįs jokio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinius skundu ieškovas BUAB „Yglė“ prašė 2016 06 17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą naikinti priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti pilna apimtimi.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino sutarties 5.1. punktą nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktikos, apsiribojo lingvistiniu teksto aiškinimu netyrė ir nesiaiškino iki sutartinių šalių santykių, šalių nuomonės dėl sutarties turinio ir jos sudarymo metu buvusio sąlygų suvokimo, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus. Netyrė ir nepasisakė dėl priežasčių, dėl kurių užtruko projekto derinimas, o atsakovas nesiėmė jokių priemonių šio projekto suderinimo skatinimui.Patalpos turėjo būti priduotos vėliausiai 2014 03 13, tačiau priduotos nebuvo, nes paties teismo vertinimu buvo įrengtos tik 2014 05 06. Kad patalpos turėjo būti įrengtos žymiai anksčiau matyti ir iš 2014 08 01 atsakovo rašto ieškovui, kuriame nurodoma, jog patalpos turėjo būti įrengtos ir priimtos 2014 04 06. Neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad ši data rašte nurodyta klaidingai.Nenustatyta kada patalpos buvo įrengtos. Atsakovas neinformavo ieškovo apie jų įrengimą, pagal ieškovo pateiktą projektą, nesiūlė jų perimti. 2014 03 mėn. pabaigoje ieškovo darbuotojai nuvykę į patalpas konstatavo, kad jas tik pradėta įrenginėti (montuojamos gipso plokštės ir karkasai. Todėl ieškovas 2014 03 25 raštu, atsižvelgiant į prastą ieškovo finansinę padėtį, prašė mažinti nuomojamų patalpų plotą, bet 2014 04 02 gavo atsakymą, jog 80 procentų darbų jau atlikta todėl tartis dėl mažesnio patalpų ploto nėra galimybės.Tarp šalių nei žodžiu, nei raštu, nei telefonu nevyko jokios derybos dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas sutartį nutraukė ieškovo neįspėjęs.Teismas netinkamai vertino avanso paskirtį, be jokio teisinio pagrindo vertino jį kaip prievolės užtikrinimą netesybų forma. Neatsižvelgė, jog avansas paprastai atlieka išankstinio apmokėjimo už atliekamus darbus funkciją pagal kasacinio teismo praktikos išaiškinimus. Užtikrinimo funkcija avansas atlieka tik tada kai tokia jo funkcija aiškėja iš sutarties turinio.Vien faktas, kad ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla nereiškia, jog ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ar, kad jis nebevykdys sutartinių įsipareigojimų perimti patalpas teismas nepagrįstai taikė Sutarties 11.6. punktą, nes ieškovas sutarties nutraukimo metu nebuvo nutraukęs veiklos, nebuvo likviduojamas ar bankrutuojantis. Ieškovo raštas negali būti laikomas įskaitymu, nes jo turinys nėra aiškus ir nedviprasmiškas. Tai net nėra pranešimas apie įskaitymą, o neaiškus siūlymas dėl baudos sumažinimo. Situacija neatitinka nei įstatymo numatytų sąlygų įskaitymui atlikti nei kasacinio teismo praktikos. Raštas yra niekinis ir negali būti ginčijamas teisme. Įskaitymas atliekamas su sąlyga – siūlymas sumažinti ir įskaityti tarsi reikalaujant kontrahento sutikimo, o įskaitymo atlikimui sutikimas nereikalingas. Įskaitomi reikalavimai nebuvo lygiaverčio vykdytinumo ir akivaizdumo, buvo didelė galimybė ginčo kilimui. Įskaitymo metu ieškovas jau buvo nemokus, Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas ieškinys dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti palikti galioti 2016 metų birželio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas ginčo patalpas turėjo įrengti iki 2014 03 01 nepagristas byloje nustatytais faktais, nes šalys buvo sutarę, kad tinkamam patalpų įrengimui ir pritaikymui ieškovo poreikiams reikalingas 90 dienų terminas. Darbų nebuvo galima pradėti be projekto, kurį apeliantas pateikė tik 2014 02 04, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai, remdamasis ne tik pažodiniu sutarties turinio aiškinimu bet ir šalių susirašinėjimu, aiškino Sutarties 5.1. punktą ir pagrįstai sprendė, jog patalpos turėjo būti įrengtos ir perduotos ieškovui 2014 05 06. 20104 04 02 atsakydamas į 2014 03 25 apelianto pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog apeliantas dėl finansinių sunkumų nebegalės nuomotis visų patalpų ir siūloma daugiau nei per pusę sumažinti patalpų plota (nuo 687,70 kv.m. iki 250-300 kv.m.), atsakovas pranešė, jog pagrindiniai darbai yra atlikti, patalpos atskirtos (liko tik dalis apdailos darbų apšvietimas ir dažymas), kad negali patalpų, atskirti, nes patirtų dideles išlaidas atskirtų patalpų pritaikymui naujiems nuomininkams. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas, nutraukdamas sutartį pagrįstai pasinaudojo Sutarties 10.3 punktu. Be to, atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį ir remdamasis 11.6 punktu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis, galiojančiu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika 2014 08 01 atsakovo raštą atsakovui vertino kaip vienašalį įskaitymą, nes tokiam įkaitymui buvo visos sąlygos, šalis siejo priešpriešiniai vienarūšiai, galiojantys ir vykdytini reikalavimai. Pažymėjo, jog įkaitymui pakanka vienos šalies valios pareiškimo. Teismas pagrįstai vertino, jog šalys turėjo du vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ieškovas atsakovui gražinti sumokėtą avansą, o atsakovas reikalavimą ieškovui sumokėti baudą, toks įkaitymas buvo numatytas Sutarties 8.4.1.,9.4.2.punktuose. Atsakovo 20140 08 01 rašte įrašytas žodis „siūlome“ nepaneigia įskaitymo fakto. Pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai vertino kaip atsakovo geranoriškumą ir bendradarbiavimą sumažinant baudos dydį.Apelianto teiginys, kad įskaitymas nebuvo galimas dėl ieškovo nemokumo nepagrįstas, nes atliekant įkaitymą bankroto byla ieškovui nebuvo iškelta todėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata draudžianti įskaitymą šiuo atveju netaikytina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje ginčas yra kilęs dėl skirtingo šalių sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo, įskaitymo pagrįstumo ir ieškovo nemokumo momento nustatymo.Sutarčių turiniui bei aiškinimui keliami reikalavimai suformuluoti CK šeštos knygos XIV XV skyriuose Remiantis CK 6.193 straipsnyje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).CK 6.196 straipsnyje numatyta, jog sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas aiškindamasis šalių sudaryto Sutarties turinį šalių tikrąją valią, nenukrypo nuo minėtų CK suformuluotų sutarčių turinio ir sąlygų aiškinimo taisyklių Pirmosios instancijos teismas aiškindamasis tikrąją šalių valią sudarant ginčo patalpų nuomos sutartį pagrįstai remtasis sutarties 2.1,2.2., 3.1., 5.1.,8.4. punktais nustatė, jog šalys susitarė, kad nuomotojas (atsakovas) ne tik išnuomos ginčo patalpas apeliantui (nuomininkui) jo administracinei bei su ja susijusiai veiklai, šešiems metams, bet ir įsipareigojo perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo priimti įrengtas ir atitinančias sutarties reikalavimus patalpas ne vėliau kaip iki 2014-03-01, kas sąlygoja logišką išvadą jog atsakovas buvo prisiėmęs pareigą įrengti patalpas ir pritaikyti jas ieškovo poreikiams Be to, Sutarties 5.1. punkte buvo numatyta sąlyga, kad numatyta patalpų įrengimo data, iki kurios pradedamas skaičiuoti 90 dienų įrengimo terminas, prasideda tą dieną, kai yra įvykdomos šios trys sąlygos: nuomininkas pasirašo negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu, nuomininkas (apeliantas) pateikia atsakovui suderintą techninį projektą ne vėliau kaip iki 2013-12-13 ir sumoka šios sutarties 8.4 punkte nurodytą, 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio (33 009,60 Lt) avansą, per Sutarties 8.4.1 punkte nustatytą 14 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, terminą. Taigi aiškinant ne tik pažodžiui bet ir sistemiškai minėtos Sutarties nuostatos reiškia, jog šalys buvo susitarusios, kad nuomotojas įsipareigojo patalpas įrengti ir pritaikyti nuomininko veiklai pagal nuomininko parengtą projektą ne vėliau kaip iki 2014 03 01, bet su sąlyga, jog nuomininkas sutartu laiku (iki 2013 12 13) pateiks suderintą techninį projektą ir sutartu laiku, per 14 dienų nuo sutarties pasirašymo sumokės sutartą 33 009,60 Lt (95602,24 Eur) avansą. Sutartis pasirašyta 2013 11 27, sutartą avansą apeliantas sumokėjo per tris kartus iki 2013-12-13, o projektą pateikė ne anksčiau nei 2014-02-04, ko apeliantas neginčija, todėl patalpos pagal sutarties sąlygas turėjo būti įrengtos iki 2014 05 04. Taigi, ieškovas termino patalpoms įrengti nebuvo praleidęs ir apeliantas termino praleidimu ginče nesiremia. Todėl pirmosios instancijos teismo sutarties aiškinimams jog šalys buvo aiškiai sulygę, kad preliminarus patalpų įrengimo ir perdavimo terminas yra 2014-03-01, tačiau atsakovui vėluojant įvykdyti tris būtinas sąlygas patalpų įrengimui, jis skaičiuojamas kaip 90 dienų terminas nuo paskutinės iš sąlygų įvykdymo dienos, teisingas ir pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog tokio sutarties sąlygų aiškinimo pagrįstumą patvirtina ir apelianto veiksmai, kreipiantis į atsakovą dėl nuomojamo nuomos ploto mažinimo jau po 2014-03-01. Taigi pirmosios instancijos teismas Sutarties nuostatas aiškino ne tik pažodžiui bet ir sistemiškai, analizuodamas šalių elgesį po sutarties sudarymo ir nustatė, jog terminas patalpoms įrengti, po kurio apeliantas turėjo patalpas priimti priėmimo - perdavimo aktu, kaip tai numatė Sutarties 5.1. punktas, baigėsi 2014 05 06, todėl ta aplinkybė ar ieškovo rašte 2014 08 01 rašte buvo klaidingai nurodyta patalpų įrengimo ir perėmimo data neturi reikšmės sprendžiant šalių ginčą, nes patalpų nei 2014 05 06 nei 2014 04 06 ieškovas neperėmė ir neišreiškė valios jų priimti. Ieškovas 2014 03 25 raštu siūlė keisti sutarties sąlygas bandė derėtis dėl dvigubai mažesnių patalpų nuomos, su kuo atsakovas pagrįstai nesutiko, teigdamas, jog toks siūlymas jam nuostolingas, nes patalpas reikėtų iš naujo perplanuoti, pritaikyti dalį jų kitam nuomininkui ir nurodė toliau vykdysiantis įsipareigojimus pagal sutartį.Pirmosios instancijos teismas remdamasis tiek atsakovo vadovo H. T., tiek buvusio ieškovo vadovo R. K. parodymais bei V. Š. liudijimu, pagrįstai nustatė, kad suėjus minėtam patalpų įrengimo terminui - 2014-05-06 (90 dienų po techninio projekto suderinimo ir jo pateikimo atsakovui), ginčo patalpos buvo įrengtos, bet ieškovas nesiėmė jokių priemonių priimti šias patalpas iš atsakovo ir kad vien to, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad 2014-05-06 dienai atsakovas parengtą patalpų perdavimo ir priėmimo aktą siuntė ieškovui pasirašyti, nepakanka teigti, kad pats atsakovas vilkino patalpų perdavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas remdamasis Sutarties 11.12a punktu turėjo teisę, įspėjęs atsakovą sutartyje nustatyta tvarka, nutraukti sutartį vienašališkai tuo atveju, jei atsakovas ilgiau kaip du mėnesius nuo šios sutarties 5.1, 5.4 punkte nustatytos patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo datos, faktiškai neperduos ieškovui patalpų, tačiau įrodymų, kad jis būtų pasinaudojęs šia teise ar siekęs ja pasinaudoti apeliantas byloje nepateikė. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija, kad teise nutraukti ginčo sutartį su ieškovu pasinaudojo atsakovas remdamasis sutarties 10.3 punktu, numačiusiu nuomotojui teisę nutraukti sutartį, jei nuomininkas faktiškai neperima patalpų ilgiau kaip 2 mėnesius nuo sutarties 5.1, 5.4 punktuose nustatytos patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo datos dėl savo kaltės ir nustačiusiu, jog tokiu atveju nuomininkas privalo sumokėti baudą, lygią 6 mėnesių patalpų nuomos mokesčio dydžiui.Pats apeliantas pripažįsta, jog iki 2014 08 01 tarp šalių nevyko jokios derybos dėl patalpų priėmimo perdavimo ar sutarties nutraukimo. Teisinga ir teismo išvada, jog ieškovo vengimą perimti patalpas patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2014-05-06, kai pagal sulygtas sąlygas turėjo būti perimtos patalpos Vilniaus apygardos teisme jau buvo inicijuota tiek byla dėl restruktūrizavimo bylos ieškovui iškėlimo, tiek byla dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nes ieškovas, nežinodamas savo likimo, galimybių vykdyti ūkinę veiklą ateityje, pats nepateisinamai nebendradarbiavo su atsakovu dėl patalpų perėmimo. Taip pat atmestinas apelianto argumentas neva dėl sutarties nutraukimo nevyko derybos tarp šalių, nes tokios derybos sutartį nutraukiant vienašališkai ir neturi vykti.Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas apelianto įmokėto avanso nevertino kaip prievolės užtikrinimo netesybų forma. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas pagrįstai įskaitė priešpriešinius vienarūšius šalių įsipareigojimus kaip tai numatyta CK 131 straipsnyje. Pažymėtina, jog jeigu atsakovas avansą laikytų netesybomis, tai nebūtų priešpriešinis reikalavimas jo teisei į baudą, kaip netesybas. Šiuo atveju taikydamas įskaitymą, atsakovas tuo pačiu pripažino, jog ieškovas turėjo priešpriešinį reikalavimą gražinti sumokėtą avansą pagal sutartį aiškiai atlikusį mokėjimo funkciją.Pažymėtina jog apeliaciniame skunde ieškovas nurodo prieštaringus teiginius iš vienos pusės kai kalba apie įskaitymo neteisėtumą nurodo, jog tas faktas, kad ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla nereiškė, jog jis nebevykdys sutartinių įsipareigojimų perimti patalpas, nes tuo momentu ieškovas veiklos nebuvo nutraukęs iš kitos pusės teigė, jog įskaitymas nebuvo galimas dėl to, jog ieškovas įskaitymo momentu buvo nemokus, nes jam buvo keliama bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatęs, kad 2014-08-01 ieškovui, priešingai nei nurodė pats ieškovas, nebuvo iškelta bankroto byla, pagrįstai konstatavo jog nėra pagrindo taikyti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios įskaitymą įmonei iškėlus bankroto bylą, taip pat, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad jau 2014-08-01 ieškovas buvo nemokus, o atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie ieškovo galimą nemokumą. Priešingai, byloje nustatyta, kad po 2014-04-02 rašto pateikimo ieškovas su atsakovu apskritai nebendradarbiavo, patalpų nuomos klausimu nesidomėjo. Klausimas dėl restruktūrizavimo bylos ieškovui kėlimo ar atsisakymo ją kelti galutinai buvo išspręstas ne iki 2014-08-01, o tik 2014-08-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje B2-4501-653/2014. Todėl teismas priėjo pagrįstos išvados, jog ir šiuo aspektu konstatuoti, kad atsakovas neturėjo teisės vykdyti įskaitymą, nėra jokio pagrindo.Taip pat atmestini apelianto argumentai jog 2014 08 01 raštas negali būti laikomas pranešimu apie įskaitymą ir teismas nepagrįstai jį tokiu laikė. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog Sutarties 8.4.4. punktą nuomotojas įsipareigojo grąžinti avansą nuomininkui per 10 darbo dienų po to, kai patalpos buvo atlaisvintos ir grąžintos nuomotojui, tuo atveju, jei nuomininkas įvykdo visas šioje sutartyje nustatytas pareigas, jos pasibaigimo momentu, o ieškovas, neįvykdęs įsipareigojimų pagal sutartį (Sutarties 5.15.4., 10.3. punktai) priimti patalpas turėjo mokėti šešių nuomos mokesčių dydžio baudą, pagrįstai sprendė, jog šalys turi vien kitai priešpriešinius vienarūšius pinigine forma išreiktus įsipareigojimus, kuriuos atsakovas pagrįstai įskaitė. Šios išvados teismas priėjo tinkamai taikydamas materialines teisės normas remdamasis CK 6.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Todėl, įskaitymas yra vienašalis sandoris, kurio padariniai atsiranda, prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika formuojama įskaitymo klausimais.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.