Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-185-925/2016 perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 22 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1-185-925/2016 su prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Byloje G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 4 d., apie 17.33 val., viešoje vietoje – UAB „S“, priklausančioje X picerijoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,50 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sutrikdydamas UAB „S” priklausančios X picerijos darbą vienai valandai laiko ir sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o būtent: picerijos salėje matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, tyčia sumušė R. J., suduodamas jam 11 smūgių ranka į galvos ir krūtinės sritis bei 6 spyrius kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas R. J. odos nubrozdinimus veide ir galvoje, bei sukeldamas jam fizinį skausmą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamąją bylą, kurioje G. S. kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, perdavė prokurorui. Nutartis motyvuojama tuo, kad iš pareiškime nurodyto kaltinimo formuluotės matyti, kad kaltinamasis G. S. yra kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmą, taip pat sudavęs R. J. 11 smūgių ranka į galvos ir krūtinės sritis bei 6 spyrius kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas R. J. odos nubrozdinimus veide ir galvoje. Iš kartu su pareiškimu pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. J. nėra pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju. Nagrinėjamu atveju kaltinimo formuluotėje R. J. nurodytas kaip asmuo, kuriam nusikalstama veika akivaizdžiai sukėlė fizinį skausmą, padarė fizinę žalą, ką nurodė ir pats R. J. apklausiamas kaip liudytojas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kaltinimo formuluotę ir ikiteisminio tyrimo medžiagą R. J. yra akivaizdžiai nukentėjusysis, tačiau jam toks procesinis statusas nebuvo suteiktas ir nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytomis procesinėmis teisėmis, konstatavo, kad prokuroras neįvykdė BPK 426 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kartu pareiškimas neatitinka ir BPK 427 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys, nesutikdamas su priimta nutartimi, skundu prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme. Pirma, skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, koks yra prokuroro pareiškimo trūkumas BPK 427 straipsnio prasme, tačiau galima daryti išvadą, kad tai susiję su žodžio „nukentėjusiajam“ panaudojimu kaltinime. Skunde pripažįstama, kad oficialiai nesant pripažinto nukentėjusiojo asmens procese, toks teiginys klaidingas, tačiau mano, kad tą galima ištaisyti teismo posėdžio metu kaip kaltinime esančią klaidą ir nėra pretekstas grąžinti bylą prokurorui, tokiu būdu dirbtinai ilginant procesą. Pabrėžia ir tai, kad tokia teismo nurodoma kaltinimo klaida niekaip neįtakoja kaltinamojo teisės į gynybą. Teismas nesiėmė priemonių, kad būtų susisiekta su nukentėjusiuoju ir tiesiog jam pranešta apie jo norą dalyvauti teismo posėdyje, nors tai būtų užėmę žymiai mažiau laiko nei bylą grąžinant prokurorui. Antra, prokuroras skunde tvirtina, kad teismas įpareigojo prokurorą pripažinti R. J. nukentėjusiuoju, tačiau šis nurodymas peržengia teismo galias, nes kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka prokuroras savo nuožiūra nurodo asmenis, kurių parodymais remsis bylos nagrinėjimo teisme metu. Tvirtina, kad visiems buvo žinoma, kad posėdis nevyks, kadangi kaltinamasis prašys atidėti jį dėl gynybos, todėl nukentėjusysis parengiamajame posėdyje nevaidino visiškai jokio vaidmens, o esant žinomai posėdžio baigčiai, neetiška į tokį posėdį kviesti visus galimus proceso dalyvius, sudaryti nepatogumus. Be to, teismas paskyręs konkrečią posėdžio datą gali įpareigoti prokurorą pranešti teismo manymu reikalingiems proceso dalyviams apie posėdį ir prašyti užtikrinti jų dalyvavimą, tačiau šiuo atveju teismas pasirinko formalų sau palankiusią kelią nutardamas bylą grąžinti prokurorui.Trečia, R. J. apklausos metu nurodė, kad pretenzijų jį sumušusiam vyrui neturi, pareiškimo nerašys, pas medikus nesikreips. Po kurio laiko apklausiant jį dar kartą, jis pakartojo, kad civilinio ieškinio byloje nereikš, jokių skundų dėl ikiteisminiame tyrime priimtų sprendimų taip pat nereikš. Vadinasi, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, jo akivaizdžiai nedomina proceso eiga. Kreipusis į Valstybinę ligonių kasą gauta informacija patvirtino, kad R. J. į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje neteko sutikti atvejo, kai sveikas, suaugę asmuo, kuris nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju – būtų juo pripažintas. Ketvirta, pagal šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamos veikos aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad šia nusikalstama veika buvo pažeistas ir pagrindinis viešosios tvarkos sutrikdymo objektas – viešoji tvarka, o taip pat ir papildomi objektai – žmogaus sveikata bei orumas. Tokiu atveju, šioje byloje teismui reiktų įpareigoti prokurorą pripažinti nukentėjusiaisiais ir kitus asmenis, kurie matė šią nusikatamą veiką ir kurių įprastas gyvenimo ritmas bei savarankiška veikla buvo sutrikdyti. Atsižvelgiant į visus skunde nurodomus argumentus, prokuroras mano, kad byloje nenustatytas nei vienas BPK 429 straipsnio pagrindas, dėl kurio byla galėtų būti grąžinta prokurorui, o toks grąžinimas prieštarautų operatyvumo principui.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro Mindaugo Šukio skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui.Įstatymas numato tik vienintelį atvejį, kada pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti perduodamas prokurorui, o būtent – BPK 429 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prokuroro pareiškimas gali būti teismo atmestas arba byla perduota prokurorui. Pirmojoje straipsnio dalyje nurodyta, kad atmestas pareiškimas gali būti tuo atveju, jei praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas arba kai nustato, kad byla teisminga apygardos teismui. Nagrinėjamu atveju terminas nepraleistas, o byla perduota teismui pagal teismingumą. BPK 429 straipsnio 2 dalis numato, kad jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui. Būtent BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatytą bylos perdavimo pagrindą konstatavo teismas savo nutartyje. BPK 427 straipsnis reglamentuoja prokuroro pareiškimo turinį. Šiame straipsnyje nurodyta, kad prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.Iš skundžiamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties matyti, kad esminis argumentas, dėl ko prokuroro pareiškimas laikomas neatitinkantis reikalavimų yra tai, kad pagal kaltinime nurodytą formuluotę bei esant akivaizdžiam faktui, jog R. J. yra nusikalstama veika patyręs fizinę žalą, todėl jis yra nukentėjęs asmuo, toks nutarimas, kuriuo jis būtų pripažintas nukentėjusiuoju – nepriimtas, R. J. nėra įgijęs nukentėjusiajam suteikiamų procesinių teisių. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad R. J. byloje buvo apklaustas kelis kartus kaip liudytojas. Iš jo liudytojo apklausos protokolų akivaizdu, kad jokių pretenzijų jį sumušusiam asmeniui neturi, pareiškimo nerašys, į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips, jokių sužalojimų nėra, civilinio ieškinio nereikš, jokių skundų dėl ikiteisminiame tyrime priimtų sprendimų nereikš (b. l. 51-52, 53-54). Sutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad R. J. duoti parodymai akivaizdžiai parodė jo nenorą domėtis procesu, ar juo labiau – būti pripažintu nukentėjusiuoju. Be to, prokuroras pareiškime nurodė, kad pagal kaltinamojo poziciją, į teismo posėdžius galima kviesti arba nekviesti liudytojų, todėl, esant teismo abejonei dėl būtinumo R. J. pripažinti nukentėjusiuoju, tenkinus kaltinamojo prašymą ir atidėjus bylos nagrinėjimą, teismas galėjo siekti užtikrinti liudytojo dalyvavimą teisme ir išsiaiškinti R. J. poziciją. Pažymėtina, kad asmuo, nesant tokiai jo valiai, negali būti pareigūno priverstinai pripažįstamas nukentėjusiuoju.BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju gali būti ir teismo nutartimi. Aukštesniojo teismo manymu, siekiant teisingumo, bylos išnagrinėjimo operatyvumo, pirmosios instancijos teismo nurodytus įžvelgiamus prokuroro pareiškimo trūkumus, kaip beje ir kaltinime pavartotą formuluotę su žodžiu „nukentėjusiajam“, esant pagrįstam poreikiui, teismas galėjo ištaisyti ir be bylos grąžinimo prokurorui, bylą nagrinėjant teisme. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylos medžiagą nustatė, kad byloje nenustatyti BPK 429 straipsnyje nurodyti pagrindai, dėl ko byla galėtų būti grąžinta prokuratūrai, o toks bylos grąžinimas prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių (BPK 432 straipsnis), o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir nevisapusiškai įsigilino į susidariusią situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-185-925/2016 su joje esančiu pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, grąžinti toliau nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.