Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-01 nutarimo, juo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, 2 000 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-01 nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – darbdaviui atstovaujantis asmuo, nuo 2018-01-01 iki 2018-02-12 leido atvykti į darbo vietą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės darbuotojams S. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir vykdyti darbo funkcijas (krovos darbus), nesudarius su jais darbo sutarties ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV). Tuo A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius (toliau – Institucija) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-01 nutarimą ir paskirti A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – dirba, turi šeimą, augina mažametį vaiką, žmona laukiasi, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. K. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

A. K. pažeidimas yra šiurkštus administracinis nusižengimas, todėl 2 000 Eur nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, nustatydamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neįvertino to, jog pažeidėjas įvykdė pakartotinį pažeidimą, neįdarbinti 8 darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, iš jų vienas – D. K. – patyrė rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau, atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, kad pastarasis dirba, turi šeimą, kur yra mažametis vaikas, o žmona laukiasi, skyrė 2 000 Eur baudą. Institucijos nuomone, pagal tokias aplinkybes būtų galima galvoti apie minimalų baudos dydį ar net didesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, o ne skirti pažeidėjui 2 000 Eur už nelegaliai dirbusius 8 asmenis.

Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-01 nutarimas yra nepagrįstas, pažeidėjui A. K. paskirta nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Institucijos nuomone, A. K. turėtų būti paskirta ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

A. K. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį už nelegalų darbą, padarytą pakartotinai, t. y. už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. darbdaviui atstovaujantis asmuo, nuo 2018-01-01 iki 2018-02-12 leido atvykti į darbo vietą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją – bendrovės darbuotojams S. B., V. L., E. S., R. A., A. K., V. M., P. K., D. K. ir vykdyti darbo funkcijas (krovos darbus), nesudarius su jais darbo sutarties ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Ginčo dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nėra, taip pat neginčijamas pažeidėjui inkriminuotos veikos kvalifikavimo klausimas. Institucija apeliaciniame skunde kelia tik pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kaip to reikalauja ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatos, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. K. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, todėl kvalifikuodamas jo veiką pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį kaip padarytą pakartotinai, pažeidė ANK nuostatas.

ANK 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Taigi administracinio nurodymo įvykdymas arba nutarimo, kuriuo asmuo yra pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą, įsiteisėjimas yra tas momentas, nuo kurio asmuo yra pradedamas laikyti padariusiu administracinį nusižengimą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur, o 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 Eur iki 6 000 Eur. Taigi pakartotinumo požymis yra nelegalų darbą kvalifikuojantis požymis, kurio turinys atskleistas ANK 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Taigi asmens naujas tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas turi būti padarytas tuo laiku, kai asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka už padaryto administracinio nusižengimo padarymą ir dar nėra praėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Kaip matyti iš skundžiamo 2018-10-01 nutarimo, Klaipėdos apylinkės teismas, konstatuodamas, kad A. K. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai ir kvalifikuodamas jo veiką pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, rėmėsi Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-02 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-282-201/2018, A. K. baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nutarimas įsitesėjo 2018-03-23).

Nesutikdamas su tokia A. K. inkriminuotos veikos kvalifikacija, apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje A. K. veiką, dėl kurios jam 2018-08-13 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, padarė laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-02-12, t. y. iki Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-02 nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, priėmimo. Todėl, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas bei nurodyta Institucijos pažeidėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole, A. K. padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o ne pagal to paties straipsnio 2 dalį kaip šiame straipsnyje numatyta veika (nelegalus darbas), padaryta pakartotinai.

Nepagrįstai nustatęs veikos pakartotinumo požymį, kaip nelegalų darbą kvalifikuojantį požymį, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo A. K. padarytą veiką pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį. Todėl A. K. veika perkvalifikuotina pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Perkvalifikavus A. K. veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kurios sankcija yra švelnesnė palyginus su šio straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nepagrįstai buvo kvalifikuota A. K. veika, jo teisinė padėtis, nagrinėjant Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo ginčijamas pažeidėjui paskirtos administracinė nuobaudos individualizavimo klausimas, nebus pabloginta daugiau negu to prašoma apeliaciniame skunde. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu ir mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimu A. K.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Klaipėdos apylinkės teismas, padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti A. K. mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, atsižvelgė į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino pažeidimą ir gailisi, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai dirbo 8 asmenys, nelegalus darbas truko gana trumpą laikotarpį, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, turi šeimą, kur yra mažametis vaikas, o žmona laukiasi. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Klaipėdos apylinkės teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti A. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nustatytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios pažeidėjo A. K. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei skirti jam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Tai, jog su darbuotojais S. B., V. L., E. S., R. A., A. K., V. M., P. K., D. K. darbo sutartys nebuvo sudarytos ir apie darbo pradžią nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui dėl to, jog, kaip bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino A. K., pasikeitus Darbo kodeksui, jis nežinojo naujos darbuotojų priėmimo tvarkos, apygardos teismo vertinimu, tėra pažeidėjo pateikta niekuo neparemta gynybos versija, kurią paneigia bylos duomenys. Kaip matyti iš E. S. 2018-07-02 rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo stropuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Dėl darbo tarėsi su A. K.. Į įmonės teritoriją jis patekdavo pagal „(duomenys neskelbtini“ darbuotojų sąrašus, kuriuose direktoriaus A. K. nurodymu pasirašydavo po svetima pavarde. Atlyginimą už darbą gaudavo iš karto po darbo grynaisiais pinigais (25 Eur už pamainą). Dirbo nepasirašęs darbo sutarties. Tik po to, kai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos jis kreipėsi į policiją, A. K. buvo atvažiavęs pas jį į namus ir atvežė pasirašyti labai daug dokumentų. Tik po to jis suprato, kad dokumentus pasirašė atbuline data. Taip pat nurodė, kad kartu su juo krovos darbus atlikdavo ir kiti neįforminti asmenys (rusai, lietuviai, ukrainiečiai) (b. l. 11). Kaip matyti iš D. K. 2018-03-01 rašytinio paaiškinimo, jame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2017-09-27. A. K. buvo paėmęs iš jo „Sodros“ pažymėjimą ir pasakė, kad jis bus legaliai įdarbintas. Tačiau visus darbo saugos dokumentus ir darbo sutartį A. K. atvežė jam pasirašyti į ligoninę tik po nelaimingo atsitikimo darbe. Dokumentus jis pasirašė, nes po operacijos nesuprato esmės. Sužinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nelegaliai nuo 2017-09-27, pateikė skundą Darbo inspekcijai (b. l. 6). Šie duomenys paneigia A. K. versiją, kad padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtas įstatymo pasikeitimo (pažymėtina, kad darbuotojų įdarbinimo tvarka, pasikeitus Darbo kodeksui, iš esmės išliko nepakitusi), o ne tyčiniai jo veiksmai. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pažeidėjo A. K. nurodytas pasiteisinimas, jog su minėtais 8 darbuotojais darbo sutartys nebuvo sudarytos ir apie darbo pradžią nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, nes pasikeitus Darbo kodeksui jis nežinojo naujos darbuotojų priėmimo tvarkos, yra ne kas kita, kaip tik jo gynybinė taktika, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kuri niekaip nepaneigia jo veikos priešingumo teisei ar jos pavojingumo. Pažymėtina, kad įmonės direktorius privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikytis įstatymų imperatyvų. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju A. K. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas užtikrinti darbo santykių teisėtumą.

Nors byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, tačiau pažymėtina, kad įmonėje nelegaliai buvo įdarbinti net 8 darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, o nelegalaus darbo faktas buvo nustatytas tik įvykus darbe nelaimingam atsitikimui, jo metu buvo sužalotas įmonės darbuotojas D. K., kuris, kaip nurodyta pastarojo paaiškinime (b. l .6), tik po šio įvykio sužinojo, kad įmonėje dirba nelegaliai (b. l. 4, 6, 7). Todėl teigti, jog nelegalus darbas nesukėlė sunkių pasekmių, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.

A. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą. Jis yra jauno, darbingo amžiaus vyras. Byloje nėra duomenų, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, o šeimos finansinė padėtis sunki. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pažeidėjas turėtų didelių finansinių įsiskolinimų bankams, kitoms kredito įstaigoms ar fiziniams asmenims. Todėl daroma išvada, kad administracinė nuobauda, laikantis sankcijos ribų, jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Pažymėtina kad už ankstesnį analogišką nusižengimą, kuomet 1 darbuotojas nelegaliai dirbo 4 dienas, A. K. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Priimant dėmesin pakankamai didelį nelegaliai dirbusių darbuotojų skaičių ir pakankamai ilgą nelegalaus darbo trukmę, nagrinėjamu atveju skiriama didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė nepagrįstai ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą nuobaudą. Nagrinėjamu atveju jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimui nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-01 nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama ir A. K. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau didesnė už sankcijos minimumą bauda – 1 800 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-01 nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo A. K..

A. K. veiką perkvalifikuoti iš ANK 95 straipsnio 2 dalies į ANK 95 straipsnio 1 dalį ir už šio nusižengimo padarymą skirti 1 800 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.