- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1163-796/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., M. M.
- Pareiškėjas
- K. K.-M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K.-M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P. (V. P.), M. M., išvadą teikiančiai institucijai – BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui, dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų bei kito rūpintojo veiksniam asmeniui paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. K.-M. prašė nušalinti V. P. (V. P.) nuo jos rūpintojo pareigų ir paskirti pareiškėjos rūpintoju sutuoktinį M. M.. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą bei jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėja buvo išvaryta iš mamos buto, apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir po to jai rūpintojas V. P. nebeteikė pagalbos. Šiuo metu pareiškėjai padeda jos sutuoktinis M. M..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškimą, sutiko būti savo sutuoktinės K. K.-M. rūpintoju.
3. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog jis būtų atleistas nuo pareiškėjos rūpintojo pareigų. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka iš dalies – sutiko, kad jis būtų atleistas iš rūpintojo pareigų, tačiau, jo manymu, rūpintojo pareigas jis atliko tinkamai. Nurodė, kad tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio M. M. buvo įvykęs konfliktas, jis ją mušė, buvo kviesta Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
4. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje sutiko, kad pareiškėjos rūpintoju būtų paskirtas suinteresuotas asmuo M. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirtą rūpintoją V. P. atleisti nuo K. K.- M. rūpintojo pareigų; K. K.-M. rūpintoju paskirti M. M.. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
6. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – pareiškėjos atstovės, suinteresuotų asmenų M. M. ir V. P. paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog suinteresuotas asmuo V. P. netinkamai vykdė rūpintojo pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Teismas nurodė, jog vien tik pareiškėjos atstovės paaiškinimai, kurie, kaip ji nurodė, yra pareiškėjos nuomonė apie V. P., negali būti pagrindas pripažinti, jog suinteresuotas asmuo V. P. netinkamai vykdė rūpintojo pareigas. Byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų V. P. netinkamą rūpintojo pareigų atlikimą, nėra.
7. Teismas nurodė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis M. M. persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo V. P. dėl egzistuojančio atstumo tarp miestų negalėjo atlikti rūpintojo pareigų. Teismo vertinimu, tai, kad tarp pareiškėjos ir jos motinos A. P. įvyko konfliktas, po kurio pareiškėja su sutuoktiniu turėjo persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas išvadai, jog V. P. netinkamai vykdė rūpintojo pareigas.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra pilnametė, veiksni, todėl turėjo teisę nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos pakeitimo. Be to, pareiškėja (duomenys neskelbtini) susituokė su suinteresuotu asmeniu M. M., kurį yra prašoma paskirti rūpintoju, todėl, teismo vertinimu, natūralus ir suprantamas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens M. M. noras, jog pareiškėjos rūpintoju būtų paskirtas jos sutuoktinis M. M..
9. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo V. P. dėl objektyvių aplinkybių – pareiškėjos santuokos sudarymo bei jos persikėlimo gyventi į kitą miestą, negalėjo rūpintis pareiškėja, dėl šių priežasčių nėra pagrindo nušalinti V. P. nuo rūpintojo pareigų (CPK 494 straipsnio 2 dalis).
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjai K. K.-M. neveiksnumas tam tikroje srityje ar ribotas veiksnumas tam tikroje srityje nėra nustatytas. Taip pat byloje nustatyta, kad šiuo metu pareiškėja rūpinasi jos sutuoktinis M. M.. Teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo M. M. turi visas sąlygas ir galimybes rūpintis pareiškėja, jis sutinka tapti pareiškėjos rūpintoju. Byloje nėra įrodymų apie suinteresuoto asmens M. M. netinkamą elgesį pareiškėjos atžvilgiu.
11. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos pareiškimas dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų ir pareiškėjos sutuoktinio M. M. paskyrimo rūpintoju yra pagrįstas iš dalies. Nurodė, jog dėl pareiškėjos sveikatos būklės, jai nustatytos fizinės negalios pareiškėja nesugeba savarankiškai įgyvendinti savo teisių, tinkamai savimi pasirūpinti. Todėl, siekiant užtikrinti jos interesus, yra pagrįsta, jog pareiškėjai pagalbą nuolat teiktų asmuo, kuris gali tai daryti. Suinteresuotas asmuo M. M. pagal asmenines savybes gali būti rūpintoju.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. P. (toliau – apeliantas) prašo grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams bylą nagrinėti iš naujo; įpareigoti KAVPK Rietavo policijos komisariatą ir BĮ Rietavo socialinių paslaugų centrą pateikti užfiksuotą faktą dėl smurto prieš pareiškėją ir padarytą emocinę žalą pareiškėjos vaikams; kviesti į teismo posėdį pareiškėjos mamą A. P. ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste vyriausiąją specialistę A. V.; pareiškėjos rūpintoju pagal įstatymą skirti kitą asmenį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apelianto manymu, suinteresuotas asmuo M. M., nors ir yra pareiškėjos sutuoktinis, tačiau negali vykdyti rūpintojo pareigų. Apelianto teigimu, pareiškėja iš suinteresuoto asmens patiria smurtą, savo mamai yra išreiškusi norą nutraukti santuoką.
12.2. 2018 m. rugsėjo mėn. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste vyriausioji specialistė A. V., paskambinusi apeliantui, paprašė atvykti į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybą. Atvykus į anksčiau nurodytą tarnybą paaiškėjo, jog policijos pareigūnai pareiškėją nuvežė į Krizių centrą, kadangi ji buvo sumušta suinteresuoto asmens M. M.. Pareiškėjos advokatė teismui nepateikė šį įvykį patvirtinančių įrodymų, o suinteresuotas asmuo M. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvyko nesusipratimas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
13.1. Byla dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų ir kito rūpintojo paskyrimo pareiškėjai kaip veiksniam asmeniui buvo nagrinėjama pagal paties veiksnaus asmens pareiškimą, kuriame buvo prašoma rūpintoju skirti konkretų asmenį – sutuoktinį M. M.. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo svarstoma kita kandidatūra kaip prašomo paskirti rūpintoju asmens alternatyva, nes dėl kitų rūpintojų kandidatūrų pareiškėja nėra išreiškusi valios. Teismas negalėjo skirti rūpintoju kito asmens, nei pareiškimu prašė pati pareiškėja, kadangi tai iš esmės pažeistų pareiškėjos teisę pasirinkti rūpintoją.
13.2. Prašomas paskirti rūpintoju asmuo – pareiškėjos sutuoktinis M. M. – atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus, rūpintoju būti sutinka.
13.3. Jei suinteresuotas asmuo V. P. turėjo duomenų apie prašomo paskirti rūpintoju M. M. neatitiktį keliamiems reikalavimams, privalėjo pateikti tokius duomenis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o negalėdamas tokių duomenų pateikti, turėjo galimybę prašyti teismo tokius duomenis išreikalauti. Tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu apeliantas apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie M. M. netinkamą elgesį su pareiškėja, tačiau objektyviais duomenimis, teismo išreikalautais iš institucijų, suinteresuoto asmens V. P. teiginiai buvo paneigti.
13.4. BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centras pateikė byloje išvadą dėl konkretaus asmens – M. M. – tinkamumo tapti rūpintoju, joje nurodė, jog pareiškėjos sutuoktinio paskyrimas rūpintoju atitinka pareiškėjos interesus, o tai reiškia, kad asmuo laikomas tinkamu kandidatu į rūpintojus.
13.5. M. M. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas, tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytą valstybėje teisinę tvarką ir įstatymų saugomas vertybes, t. y. teigiamą požiūrį į įstatymų saugomus interesus, tinkamas moralines savybes. Gyvendamas šeimoje su pareiškėja, užtikrina tinkamą jos ir nepilnamečių vaikų priežiūrą, sanitarines normas atitinkančios aplinkos sukūrimą. Pareiškėja pageidauja, kad sutuoktinis būtų jos rūpintoju, nes tinkamai pasirūpina jos priežiūra, teikia kasdieninę pagalbą buityje, tarp sutuoktinių yra nusistovėję tvirti šeiminiai ryšiai, jų tarpusavio santykiai geri, grįsti pasitikėjimu, pagalba, lojalumu vienas kitam ir kt.
13.6. Teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės ir apsaugotos rūpybos reikalingo asmens – pareiškėjos – teisės ir interesai, o procesinis sprendimas priimtas įvertinus visus byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų bei kito rūpintojo veiksniam asmeniui paskyrimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl naujo rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, plačiau dėl jos nepasisakytina. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir reikalavimus apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos
16. Apeliantas prašo į teismo posėdį kviesti pareiškėjos mamą A. P. ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste vyriausiąją specialistę A. V.. Argumentų, kodėl būtina atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodo.
17. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę, teisinį reguliavimą, mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, taip pat apklausti prašomus liudytojus (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. liepos 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo kopiją. Apeliantas pateikdamas anksčiau nurodyto sprendimo kopiją, nenurodo priežasčių, kokias bylos teisingam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes šiuo įrodymu siekia įrodinėti, taip pat kodėl šis dokumentas nepateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl atsisakytina jį pridėti prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
22. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas veiksniam asmeniui K. K.-M. rūpintoju paskyrė jos sutuoktinį M. M..
23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi veiksniai K. K.-M. nustatyta rūpyba ir paskirtas jos rūpintoju V. P.. K. K.-M. nustatytas 0 procentų darbingumo lygis, dėl negalios pareiškėja tik iš dalies gali pasirūpinti savimi, savo poreikiais, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Pareiškėjai neveiksnumas tam tikroje srityje ar ribotas veiksnumas tam tikroje srityje nėra nustatytas. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu M. M., santuokos metu gimė du vaikai – G. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 4 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas nušalinti V. P. nuo jos rūpintojo pareigų ir paskirti pareiškėjos rūpintoju sutuoktinį M. M.. Pareiškėja prašyme nurodė, jog per ketverius metus nuo rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo situacija pasikeitė iš esmės. Byloje išvadą teikianti institucija BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centras sutiko, kad pareiškėjos rūpintoju būtų paskirtas suinteresuotas asmuo M. M..
24. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirtą rūpintoją V. P. atleido nuo K. K.- M. rūpintojo pareigų; K. K.-M. rūpintoju paskyrė M. M.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėja yra suinteresuoto asmens M. M., kurį yra prašoma paskirti rūpintoju, sutuoktinė, todėl natūralus ir suprantamas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens M. M. noras, jog pareiškėjos rūpintoju būtų paskirtas jos sutuoktinis M. M.. Teismas nustatė, kad pareiškėjai K. K.-M. neveiksnumas tam tikroje srityje ar ribotas veiksnumas tam tikroje srityje nėra nustatytas. Teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo M. M. turi visas sąlygas ir galimybes rūpintis pareiškėja, jis sutinka tapti pareiškėjos rūpintoju. Byloje nėra įrodymų apie suinteresuoto asmens M. M. netinkamą elgesį su pareiškėja. Teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti pareiškėjos interesus, yra pagrįsta, jog jai pagalbą nuolat teiktų asmuo, kuris gali tai daryti. Suinteresuotas asmuo M. M. pagal asmenines savybes gali būti rūpintoju.
25. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais, jog suinteresuotas asmuo M. M. negali vykdyti rūpintojo pareigų, kadangi pareiškėja iš suinteresuoto asmens patiria smurtą.
26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja K. K.-M. nurodė, jog byla dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų ir kito rūpintojo paskyrimo pareiškėjai kaip veiksniam asmeniui buvo nagrinėjama pagal paties veiksnaus asmens pareiškimą, kuriame buvo prašoma rūpintoju skirti konkretų asmenį – sutuoktinį M. M.. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo svarstoma kita kandidatūra kaip prašomo paskirti rūpintoju asmens alternatyva, nes dėl kitų rūpintojų kandidatūrų pareiškėja nėra išreiškusi valios. Teismas negalėjo skirti rūpintoju kito asmens, nei pareiškimu prašė pati pareiškėja, kadangi tai iš esmės pažeistų pareiškėjos teisę pasirinkti rūpintoją. M. M. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas. BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centras pateikė byloje išvadą dėl konkretaus asmens – M. M. – tinkamumo tapti rūpintoju, joje nurodė, jog pareiškėjos sutuoktinio paskyrimas rūpintoju atitinka pareiškėjos interesus, o tai reiškia, kad asmuo laikomas tinkamu kandidatu į rūpintojus. Gyvendamas šeimoje su pareiškėja, užtikrina tinkamą jos ir nepilnamečių vaikų priežiūrą, sanitarines normas atitinkančios aplinkos sukūrimą. Pareiškėja pageidauja, kad sutuoktinis būtų jos rūpintoju, nes tinkamai pasirūpina jos priežiūra, teikia kasdieninę pagalbą buityje, tarp sutuoktinių yra nusistovėję tvirti šeiminiai ryšiai, jų tarpusavio santykiai geri, grįsti pasitikėjimu, pagalba, lojalumu vienas kitam ir kt.
27. Rūpyba gali būti steigiama ne tik ribotai veiksniam, bet ir veiksniam fiziniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.279 straipsnio 1 dalis). CK 3.279 straipsniu yra siekiama užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų asmuo turi dėl sveikatos būklės. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniui atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
28. CPK 509 straipsnyje reglamentuoti veiksniam asmeniui skiriamos rūpybos ir rūpintojo aspektai. Pagal CPK 509 straipsnio 1 dalį, CK 3.279 straipsnio 1 dalį veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, paveda globos ir rūpybos institucijai pateikti teismui bylai išnagrinėti būtinus duomenis. Globos ir rūpybos institucija pateikia teismui išvadą, teismas rengdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir administracinius teisės pažeidimus, rūpintojas veiksniam asmeniui skiriamas tik rūpintinio sutikimu, paskirtam rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas (CPK 509 straipsnio 3, 5, 7, 9 dalys). Nustatydamas rūpybą ir skirdamas rūpintoją veiksniam asmeniui, teismas taip pat turi išsiaiškinti ne tik tai, ar veiksnus asmuo nesugeba įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės (liga, senyvas amžius ar pan.), bet ir tai, ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, pagal savo asmenines, moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis), t. y. ar galės įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus. Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 509 straipsnio 8 dalis).
29. CPK 494 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog globėją ar rūpintoją atleidus arba nušalinus nuo pareigų, kito globėjo ar rūpintojo paskyrimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnių nuostatas. Pareiškimą dėl veiksniam asmeniui paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų taip pat gali paduoti rūpintinis (CPK 494 straipsnio 3 dalis).
30. Taigi, pareiškėjai kaip veiksniam asmeniui pateikus pareiškimą dėl rūpintojo nušalinimo nuo pareigų ir kito rūpintojo paskyrimo, šis prašymas buvo nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėja prašė rūpintoju skirti konkretų asmenį t. y. sutuoktinį M. M.. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog suinteresuotas asmuo M. M. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, pagal sveikatos būklę gali vykdyti rūpintojo pareigas. Suinteresuotas asmuo M. M. nedirba, kadangi rūpinasi pareiškėja bei dviem jų nepilnamečiais vaikais. Byloje pateiktas suinteresuoto asmens M. M. sutikimas tapti pareiškėjos rūpintoju. Byloje nėra duomenų apie suinteresuoto asmens M. M. netinkamą elgesį su pareiškėja.
31. Kaip jau minėta, byloje išvadą teikianti institucija BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centras sutiko, kad pareiškėjos rūpintoju būtų paskirtas suinteresuotas asmuo M. M..
32. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus ir pagrįstai pareiškėjos rūpintoju paskyrė M. M..
33. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog 2018 m. rugsėjo mėn. tarp sutuoktinių buvo kilęs konfliktas, suinteresuotas asmuo M. M. pareiškėją mušė, į įvykį buvo iškviesta policija, pareiškėja buvo nuvežta į Krizių centrą. Pareiškėjos advokatė teismui nepateikė šį įvykį patvirtinančių įrodymų.
34. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos teiginiu, kad jei suinteresuotas asmuo V. P. turėjo duomenų apie prašomo paskirti rūpintoju M. M. neatitiktį keliamiems reikalavimams, privalėjo pateikti tokius duomenis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o negalėdamas tokių duomenų pateikti, turėjo galimybę prašyti teismo tokius duomenis išreikalauti. Tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu apeliantas apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie M. M. netinkamą elgesį su pareiškėja, tačiau objektyviais duomenimis, teismo išreikalautais iš institucijų, suinteresuoto asmens V. P. teiginiai buvo paneigti. Įvertinus tai bei byloje esančius duomenis apelianto anksčiau nurodytas teiginys vertintinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su veiksnaus asmens rūpyba, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
36. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas veiksnaus asmens rūpintojo nušalinimo nuo pareigų bei kito rūpintojo paskyrimo klausimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl to apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nutarties nėra įstatymų numatyto pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
suinteresuoto asmens V. P. (V. P.) atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.