Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-682-440/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
2S-682-440/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-682-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00999-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl pripažinimo, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas žemės ūkio kooperatyvas (toliau – ir ŽŪK) „Dobilas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. G., ginčydamas Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą ir prašydamas pripažinti, kad ieškovas ŽŪK „Dobilas“ yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu A. G. ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti vieno mėnesio nustatytą terminą ieškiniui pateikti. Prašymą motyvavo tuo, kad dėl šalyje įvesto karantino darbo ginčų komisija šalių ginčą išnagrinėjo šalims nedalyvaujant, todėl ieškovas nežinojo apie sprendimo priėmimą, dirbo nuotoliniu būdu, sprendimą gavo tik po karantino atšaukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė neatnaujinti ieškovui ŽŪK „Dobilas“ termino ieškiniui paduoti ir nutarė ieškovo ŽŪK „DOBILAS“ ieškinį atsakovui A. G. atsisakyti priimti bei kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2020 m. gegužės 12 d., todėl remiantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, vieno mėnesio terminas ieškiniui pateikti, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, suėjo 2020 m. birželio 12 d. Ieškovas pateikė ieškinį teisme 2020 m. birželio 22 d. ir prašo atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą. Teismas konstatavo, jog įvertinus tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas beveik prieš pusantro mėnesio iki ieškinio pateikimo, terminas jam apskųsti praleistas 10 dienų, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad apie darbo ginčų komisijos posėdį (vietą ir laiką) šalys buvo informuotos tinkamai, todėl akivaizdu, kad ieškovui ŽŪK „Dobilas“ buvo tinkamai pranešta apie darbo ginčų komisijos posėdį. Žinojimas apie prašymo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, neatvykimas į darbo ginčų komisijos posėdį, laiku nesidomėjimas nagrinėjimo rezultatu, tuo labiau kai ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai, teismo vertinimu, laikomas ieškovo aplaidumu ginant savo galimai pažeistas teises, todėl sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti jokių objektyvių termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą praleidimo priežasčių.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovas ŽŪK „Dobilas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir iš esmės išspręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Dėl šalyje įvesto karantino darbo ginčų komisija šalių ginčą išnagrinėjo šalims nedalyvaujant, todėl ieškovui nebuvo žinoma apie sprendimo priėmimo datą. Dėl karantino ieškovo atstovas dirbo nuotoliniu būdu iš namų, kurie yra kitame rajone nei darbovietės adresas.

3.2. Ieškovas apie priimtą sprendimą buvo informuotas neregistruotu laišku, kuris ieškovo atstovui buvo perduotas tik po karantino atšaukimo. Ieškovas rūpinasi savo teisių gynimu, elgiasi sąžiningai ir terminą ieškiniui paduoti praleido ne dėl savo kaltės, terminas praleistas nežymiai, 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis)). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

5. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti ir šiuo pagrindu atsisakė priimti ieškinį.

7. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo A. G. prašymą ir jo naudai iš atsakovo ŽŪK „Dobilas“ priteisė 65,37 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2019 m. spalio mėn., 872,97 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą už 2019 m. spalio – gruodžio mėn. (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 465 Eur dienpinigius už komandiruotes 2019 m. liepos – rugpjūčio mėn. (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 1873,75 Eur netesybas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

8. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso DK 231 straipsnio 1 dalimi, vieno mėnesio terminas ieškiniui pateikti, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, suėjo 2020 m. birželio 12 d.

9. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas. Jis yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisė į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo. Tuo tarpu nustatęs, kad pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 42 punktas).

12. DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmoje dalyje nustatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017-06-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas).

13. Viena vertus, teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, tenka aktyvus vaidmuo, o toks vaidmuo pasireiškia, be kitų, tuo aspektu, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, tokio vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad šalims tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jos yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo naštos vykdymo. Priešingai, pirmiausia būtent šaliai tenka procesinė našta įrodinėti, įskaitant ir CPK numatyta teise teikti prašymus dėl termino atnaujinimo (CPK 13 straipsnis, 78 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnis).

14. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008, 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors teismui pateiktame ieškinyje jo parengimo diena nurodyta 2020 m. birželio 19 d., iš ant ieškinio byloje esančio antspaudo matyti, kad jis teisme buvo gautas 2020 m. birželio 22 d. Kitų duomenų nėra, todėl būtent ši data (2020 m. birželio 22 d.) ir laikytina ieškinio pateikimo teismui diena. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas terminą apskųsti Darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą praleido 10 dienų. Byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ginčijamo Darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo turinio matyti, kad apie darbo ginčų komisijos posėdį (vietą ir laiką) šalys buvo informuotos tinkamai, todėl ieškovui ŽŪK „Dobilas“ buvo tinkamai pranešta apie darbo ginčų komisijos posėdį. Ieškovas teigia, kad dėl ginčo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka jis nežinojo, kada bus priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien Darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendime nurodyta aplinkybe dėl šalių informavimo, tačiau nevertino duomenų, kiek posėdžių buvo, kokiu konkrečiai būdu šalims buvo apie jį pranešta, taip pat nėra duomenų, ar nebuvo atidėtas Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimas. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ieškovas žinojo, todėl pats turėjo pareigą domėtis bylos eiga, tačiau kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino bylos duomenis. Pažymėtina, kad darbo ginčuose teismas yra aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad reikia įvertinti ir aplinkybę dėl COVID-19 viruso plitimo šalyje paskeltos pandemijos, lėmusios, kad bylos buvo nagrinėjamos rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad terminas praleistas nežymiai (10 d.).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, turi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas per formaliai išsprendė minėta klausimą, todėl spręstina nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti, nenustatęs visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimui dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartis panaikintina ir ieškovo prašymas dėl termino ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti atnaujinimo bei ieškinio priėmimo klausimas perduotininas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl termino ieškiniui dėl darbo ginčo paduoti atnaujinimo bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė