Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-143-609/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-21
Bylos Nr.: eI3-143-609/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00349-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas: D. G., Šimkų kaimo bendruomenė
Trečiasis asmuo: „Raguvilė“
Atsakovas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Advokatai: Mantas Baigys, Jonas Zaronskis, Dalius Vaitekūnas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-143-609-2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00349-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 16.4; 57.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjams D. G., asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė atstovams advokatams advokatui Daliui Vaitekūnui, Ingai Mickėnienei,

atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Matulaitytei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Raguvilė atstovui advokatui Jonui Zaronskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. G. ir asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Raguvilė dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė (toliau – ir pareiškėja, pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ (toliau – ir Ginčijami įsakymai).

Skunde, kurį patikslino ir 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. kovo 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2020 m. kovo 6 d. į pareiškėjai D. G. gretutinį žemės sklypą atvežus žvyro ir druskos mišinį bei jį išpylus ties pareiškėjos sklypo riba, Šimkų kaimo gyventojai ėmė aiškintis susidariusią situaciją dėl buvusio aerodromo sklypo (teritorijos) ir su skundais kreipėsi į kompetentingas institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės merą bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių). Apie tai, kad pareiškėjai D. G. gretutiniame žemės sklype buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, pareiškėjams pirmą kartą tapo žinoma iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 1 d. rašto, kuriame, išnagrinėjęs Šimkų kaimo gyventojų skundą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad „specialistai 2020 m. kovo 25 d. atliko apžiūrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad 2,3451 ha žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, savininke yra uždaroji akcinė bendrovė Raguvilė (toliau – ir UAB Raguvilė). Žemės sklypui specialiosiose naudojimo sąlygose aplinkosauginių reikalavimų nenustatyta“. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 10 d. pareiškėjams atsiuntė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“. Pažymi, kad atsakydama į 2020 m. kovo 6 d. Šimkų kaimo gyventojų skundą dėl buvusio aerodromo sklype pradėtos veiklos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 16 d. rašte nurodė tik žemės sklypą, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir neužsiminė, kad buvusio aerodromo teritoriją sudaro ne vienas, o du žemės sklypai, neatskleidė, kad žemės naudoji būdas yra pakeistas ir antrajam aerodromo teritoriją sudariusiam žemės sklypui, kad tą pačią dieną, t.y. 2020 m. vasario 20 d., buvo priimti du identiško turinio įsakymai dėl dviejų žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimo.

Teigiama, kad Ginčijamais įsakymais akivaizdžiai pažeidžiamos pareiškėjos D. G. teisės ir teisėti interesai, t.y. pareiškėjos subjektinė teisė į saugią, sveiką ir švarią aplinką, prigimtinė teisė į kuo geresnę sveikatą. Pareiškėjos D. G. žemės sklypas ribojasi su UAB Raguvilė priklausančiu žemės sklypu, kuriame Ginčijamais įsakymais buvo pakeistas žemės naudojimo būdas, Ginčijamų įsakymų priėmimas lėmė tai, kad UAB Raguvilė galėjo pradėti verstis pramonės ir sandėliavimo veikla. Nurodyta, kad pareiškėjos Šimkų kaimo bendruomenės teisinė forma yra asociacija. Cituojami Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktas. Pažymėta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki skundo teismui padavimo pareiškėja asociacija Šimkų kaimo bendruomenė realiai vykdė aplinkos apsaugą skatinančią veiklą, kurią tęsia iki šiol.

Teigiama, kad Ginčijamuose įsakymuose nėra nurodytos pagrindinės žemės naudojimo būdo keitimo sąlygos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.4 punktas. Nors Ginčijamuose įsakymuose, kaip teisinis jų pagrindas, nurodytas Aprašo 10 punktas, duodantis nuorodą į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, tačiau tiek Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos posėdžio protokole, tiek atsakovės atsiliepime į skundą, tiek trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė atsiliepime į skundą remiamasi ne Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, bet Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, klaidingai nurodant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pareiškėjai vertina, kad Ginčijami įsakymai priimti, vadovaujantis Aprašo 17 punktu, t.y. nesant teisinio pagrindo. Pažymi, kad byloje nėra pateikto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuris patvirtintų, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas yra Klaipėdos rajono bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T11-111 (toliau – ir Bendrasis planas), sudedamąja dalimi. Teigia, kad nėra įrodyta Ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimo galimybė pagal Bendrąjį planą. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų brėžinyje nurodyta pastaba, kad už saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų fizinės bei vizualinės apsaugos zonų ribų gali būti statomi smulkaus ir vidutinio verslo gamybiniai, sandėliavimo ir komerciniai objektai, mano, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas su ginčo žemės sklypais ir Ginčijamais įsakymais neturi jokio ryšio. Cituoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Teigia, kad iš Teritorijų planavimo normų 1 lentelės aiškiai matyti, kad gyventojų kasdieninių poreikių aptarnavimui skirti prekybos, paslaugų (išskyrus autoservisus, plovyklas, laidojimo namus, krematoriumus), maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai) nurodyti kaip galintys būti vyraujančiais būtent komercinės paskirties objektų teritorijos (bet ne pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) naudojimo būdo žemėje. Pažymi, kad pagal Bendrąjį planą tiek ginčo žemės sklypai, tiek Šimkų kaimas patenka į teritoriją, kuri iš esmės yra gyvenvietė (konkrečiai „gyvenviečių ar jų dalių sklypai“), kurioje užsiimama intensyviu tradiciniu ūkininkavimu. Atkreipiamas dėmesys, kad Bendrajame plane pramonei skirtos trys kitos (atskiros, savarankiškos) teritorijos tvarkymo zonos: K (P) – kitos paskirties žemė, pramonės, sandėliavimo teritorijos; K(T),(P) – kitos paskirties žemės, inžinerinių komunikacijų aptarnavimo ir pramonės, sandėliavimo teritorijos; Z,K(P) – žemės ūkio paskirties žemė, kitos paskirties žemės, pramonės, sandėliavimo objektų sklypai. Teigiama, kad teritorijos tvarkymo zona „Z-K“, į kurią patenka ne tik ginčo žemės sklypai, bet ir Šimkų kaimas, numato, kad joje galimi „Ūkinių agrarinių teritorijų sklypai“(t.y. reglamentų indeksas Ž4.1) ir „Gyvenviečių ar jų dalių sklypai“ (konkrečiai, „Bendrojo tvarkymo gyvenviečių ar jų dalių sklypai“) (t. y. reglamentų indeksas U4.1) ir nenumato, kad joje galėtų būti „Pramonės, sandėliavimo objektų sklypai“ (reglamentų indeksas P.) T. y. reglamentų indeksas „P“ teritorijos tvarkymo zonoje „Z-K“, į kurią patenka ginčo žemės sklypai ir Šimkų kaimas, nėra numatytas, dėl ko ir pramonės bei sandėliavimo veikla šioje teritorijoje (šioje teritorijos tvarkymo zonoje) nėra galima. Pažymima, kad tie Bendrojo plano, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentų aprašyme prie ekstensyvaus dispersinio užstatymo numatyta ne tik tai, kad „leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose“, bet ir tai, kad „skatinama gyvenamosios funkcijos konversija į rekreacinę-turistinę funkciją“. Teigiama, jog akivaizdu, kad Ginčijamų įsakymų priėmimas įr ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimas į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, kuri skirta gamybai, sandėliavimui, logistikai ir kitokiai panašaus pobūdžio veiklai, prieštarauja reglamentuose nustatytiems tikslams ir siekiams – gyvenamosios funkcijos konversijai į rekreacinę-turistinę funkciją. Pažymima, kad smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba šiame kontekste reiškia tai, kad šioje teritorijoje gali būti gyventojų (taip pat turistų, poilsiautojų) kasdieninių ir periodinių poreikių aptarnavimui skirti prekybos ir paslaugų pastatai, tačiau ne pramonės objektai ir vykdoma pramonės veikla. Atkreipiamas dėmesys, kad pramonės ir sandėliavimo veikla ginčo žemės sklypuose negalima ir pagal šiuo metu galiojantį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-333 pakoreguotą Bendrąjį planą, pagal kurio sprendinius Šimkų kaimas priskirtas 29 funkcinei zonai, nurodytas baigtinis sąrašas joje galimų žemės naudojimo būdų, tarp kurių žemės naudojimo būdo P ( pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) nėra. Pareiškėjų teigimu, nei Ginčijamuose įsakymuose nei kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose nėra nurodytos Bendrojo plano nuostatos, suteikusios galimybę atlikti nagrinėjamus pakeitimus, todėl ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimas prieštarauja tiek Bendrojo plano, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendiniams, todėl jie yra neteisėti ir naikintini.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. G., pareiškėjos asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė skundo ir patikslinto skundo reikalavimus palaiko ir prašo juos patenkinti skunde, patikslintame skunde, rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo, patikslinto skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijoje, sudarytoje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. AV-2591 (toliau – ir Komisija), 2020 m. vasario 17 d. buvo svarstomi UAB Raguvilė prašymai pakeisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo teritorijos. Komisijai pritarus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Aprašo 10 ir 17 punktais pakeitė UAB Raguvilė nuosavybės teise valdomo kitos paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo teritorijos, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ – žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo teritorijos. Cituoja Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Aprašo 10 punktą, mano, kad pareiškėjai netinkamai vertina Bendrojo plano ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sprendinius, jų nevertindami kompleksiškai. Teigia, kad žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra teritorijoje, kurioje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, kuris yra Bendrojo plano sudėtinė dalis. Pažymi, kad pagal Bendrojo plano 8 skyriaus „Kraštovaizdžio tvarkymo funkcinių zonų sistema“, „Pastabos“ 21 punkte nurodyta, kad „Sprendinių tekstinėje dalyje dėl kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų brėžinyje pateikiami reglamentai yra nedalomi, vienas kitą papildo ir skaitomi drauge“. Bendrojo plano tekstinės dalies 8.10 skyriaus „Urbanistinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio sprendiniai“ 3 punkte pažymėta, kad „Nustatytos urbanistinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio ribos ir naudojimo būdas, kuris pateiktas „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų“ brėžinyje ir 3.10 lentelėje Urbanistinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentai. Šiais Specialiojo plano sprendiniais privalo vadovautis kitų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengėjai“. Pagal Bendrojo plano sprendinius Ginčo žemės sklypai patenka į ŽŪGK2.2/UKK4.2 kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kur ŽŪGK2.2 – ūkinio (gamybinio) prioriteto gamtinis kraštovaizdis, intensyvaus tradicinio ūkininkavimo. Ūkinės paskirties miškingas ir agrarinis su vyraujančiais gamtiniais komponentais kraštovaizdžio tipas. Intensyvaus tradicinio ūkininkavimo, statyba galima tik esamų sodybų ribose; UKK4.2 – urbanistinio prioriteto kaimiškas kraštovaizdis kaimiškųjų gyvenviečių agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio tipas, kuriame užstatymo pobūdis dispersiškas (nesudaro kompaktiško užstatymo). Galima nauja tik vienkieminė gyvenamoji statyba, neformuojant gyvenamųjų kvartalų. Ūkininkų sodybų kūrimas galimas tik turint ūkininko pažymėjimą ir žemės ūkio paskirties teritorijose. Leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio versto ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose. Bendrojo plano grafinės dalies brėžinyje Kraštovaizdžio zonų reglamentų lentelėje nurodyta, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu (aktuali redakcija), kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais“ – „Už saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų fizinės bei vizualinės apsaugos zonų ribų gali būti statomi smulkaus ir vidutinio verslo gamybiniai, sandėliavimo ir komerciniai objektai“. Teigiama, kad pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypų teritorijoje gali būti statomi smulkaus ir vidutinio verslo gamybiniai ir sandėliavimo pastatai. Pageidaujamas pakeiti žemės naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, atitinka Bendrojo plano sprendinius.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundo netenkinti atsiliepimuose į skundus ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Raguvilė atsiliepime į patikslintą skundą nurodo, kad su patikslinto skundo argumentais nesutinka. Mano, jog pareiškėjai praleido terminą ginčyti prašomus panaikinti atsakovės priimtus administracinius aktus. Teigia, jog Ginčijai įsakymai buvo skelbiami viešai, juose buvo nurodytas jų apskundimo terminas, tačiau dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo pareiškėjai į teismą kreipėsi daugiau nei po 2 mėnesių, t. y. 2020 m. balandžio 28 d., o dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo – daugiau nei po 10 mėnesių, t.y. 2020 m. gruodžio 28 d.. Pažymi, kad patikslintą skundą pateikė tik pareiškėja asociacija Šimkų kaimo bendruomenė. Nors pareiškėjai teigia, kad apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ sužinojo tik 2020 m. balandžio 10 d., kada jį gavo iš atsakovės, o apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ – po to, kai 2020 m. balandžio 28 d. su skundu kreipėsi į teismą, trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė teigimu, apie Ginčijamus įsakymus pareiškėjai turėjo sužinoti po to, kai jie buvo paskelbti viešai. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė vertinimu, patikslintame skunde nėra nurodytos sužinojimo apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ aplinkybės.

Cituoja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 dalį ir teigia, kad pareiškėja asociacija Šimkų kaimo bendruomenė neatitinka cituotuose teisės aktuose įtvirtinto suinteresuotos visuomenės vieno iš kriterijų – jos įstatuose nėra įtvirtinta, jog ji skatina aplinkos apsaugą ir teritorijų vystymą. Kadangi nėra pateikti tokią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai, nėra jokių pagrindų spręsti, jog kreipimosi į teismą metu pareiškėja asociacija Šimkų kaimo bendruomenė realiai veikė aplinkos apsaugos ir teritorijų vystymo srityse. Trečiojo asmens UAB Raguvilė teigimu, pareiškėja asociacija Šimkų kaimo bendruomenė nepagrindė, jog Ginčijami įsakymai pažeidė Šimkų kaimo gyventojų interesus (keliamas abejones dėl aplinkosauginių reikalavimų), neįrodė, kad keliamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja D. G. neturi materialinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes nenurodė, kokios jos subjektinės teisės buvo pažeistos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Raguvilė tvirtina, kad priešingai, nei teigia pareiškėjai, Bendrojo plano grafinės dalies Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų lentelės turinys patvirtina, jog egzistavo objektyvus pagrindas žemės naudojimo būdo iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas pakeitimui, kadangi yra įtvirtinta, jog nurodyta veikla yra galima. Jo teigimu, pareiškėjai nepagrindė, kokius kitus sprendinius konkretizavo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas. Tai, kad ginčo teritorijoje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, ginčo nėra. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Raguvilė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pramonės objektų statyba ginčo teritorijoje yra negalima. Teigia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane yra numatyta, kad yra galima ne tik sandėliavimo, bet ir komercinių objektų statyba. Nurodo, kad viena komercinės veiklos rūšių yra pramonė. Teigia, jog pareiškėjų teiginys, jog ginčo teritorijoje galėjo būti numatyta tik „<...> kasdieninių ir periodinių poreikių aptarnavimui skirti prekybos ir paslaugų pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai palinkai (pavyzdžiui, kaimiška maisto prekių ar pramoninių prekių krautuvė, vaistinė, privatus gydytojo kabinetas, kavinė ir pan.) <...>, yra nemotyvuotas, abstraktus, neįvardinta, kokiomis teisės normomis grindžiamas. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė vertinimu, egzistavo objektyvus pagrindas žemės naudojimo būdui pakeisti. Tai pagrindžia Bendrojo ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano sisteminis aiškinimas, kas patvirtina, jog pramonės ir sandėliavimo veikla galima. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė teigimu, atsakovė įvykdė pareigą ir Ginčijamuose įsakymuose nurodė pagrindines ginčo žemės sklypų naudojimo būdo keitimo sąlygas, t.y. tai, kad privaloma išsaugoti melioracijos įrenginius. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė vertinimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo riboti jo ūkinės veiklos vykdymo, juolab, to nenumato Aprašo nuostatos. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė teigimu, atsakovė įvykdė jai tenkančią pareigą ir Ginčijamuose įsakymuose nurodė visas privalomas dalis, kurios yra įtvirtintos Aprašo 17 punkte. Pažymima, kad Aprašo nuostatos nenumato, kad atsakovei priimant Ginčijamus įsakymus, jai tenka pareiga nurodyti aplinkybes, susijusias su planuojama vykdyti veikla, ar ta veikla nesukels neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai, ar bus suderinama su gretutinių ir aplinkinių žemės sklypų savininkų interesais, nepažeis jų teisių. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Raguvilė nepagrįsta laiko pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad tarp jos ir atsakovės sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis galimai reiškia, kad atsakovė buvo suinteresuota tenkinti jos prašymą, mano, jog toks argumentas grindžiamas tik prielaidomis.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą iš teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Administracinės bylos dalis nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Skundo dalis netenkintina.

Nagrinėjamo ginčo dalyką sudaro pareiškėjų D. G. ir asociacijos (viešojo juridinio asmens, Šimkų kaimo bendruomenės) teisė kreiptis į teismą dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, susijusių su aplinkosauga ir teritorijų planavimu.

Pareiškėjai D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė ginčija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ ir teigia, kad šie administraciniai aktai yra neteisėti, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimti pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, be to, ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimas iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektams priskirtą naudojimo būdą sudarė sąlygas juose vykdyti veiklą, kuri nesuderinama su gretutiniuose ir aplinkiniuose žemės sklypuose esančia gyvenamąja aplinka ir ūkininkavimo veikla.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009).

Kita vertus, pastebėtina, kad tokiu atveju, kai teismui yra skundžiamas atitinkamas priimtas individualus administracinis aktas, kurio paskelbimas viešai nėra privalomas, tokio individualaus teisės akto paskelbimo, taigi ir jo apskundimo teismui termino eigos pradžia paprastai negali būti siejama su jo paskelbimu viešai atitinkamame leidinyje, o sprendžiant, ar paduodant skundą nebuvo praleistas skundo padavimo terminas, turi būti vertinama, kada pareiškėjas sužinojo, kas ir kada priėmė skundžiamą aktą ir koks yra šio akto turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Ginčijamų įsakymų turinys patvirtina, jog jie yra individualūs administraciniai teisės aktai, priimti ne teritorijų planavimo srityje, todėl neprivalėjo būti skelbiami viešai ir neturėjo būti įteikti pareiškėjams, todėl jų apskundimo teismui termino eigos pradžia nėra sietina su šių administracinių aktų viešu paskelbimu internetiniame tinklapyje. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar paduodant skundą nebuvo praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas, turi būti vertinama, kada pareiškėjai sužinojo, kas ir kada priėmė Ginčijamus įsakymus ir koks yra šių aktų turinys.

Iš asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė įstatų matyti, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre asociacija Šimkų kaimo bendruomenė įregistruota 2020 m. balandžio 20 d. ir D. G. yra asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė vadovė.

Bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ D. G. buvo atsiųstas 2020 m. balandžio 10 d. elektroniniu paštu.

Kadangi su skundu į teismą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo pareiškėjai D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė kreipėsi 2020 m. balandžio 28 d., darytina išvada, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Su patikslintu skundu, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ pareiškėjai kreipėsi 2020 m. gruodžio 28 d. Patikslintame skunde nurodyta, kad apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ pareiškėjai sužinojo tik po to, kai 2020 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo. Nors patikslintame skunde nenurodyta tiksli pareiškėjų sužinojimo apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ data, iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. kovo 9 d. E. P. Šimkų kaimo gyventojų vardu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą Bronių Markauską su skundu, prašydama pateikti informaciją skunde nurodytais klausimais ir imtis priemonių, kad veikla ir statybos, kurias planuoja UAB Raguvilė, būtų sustabdytos. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 16 d. atsakymo Nr. (5.1.22E) A5-2398 „Dėl Šimkų kaimo gyventojų gyvenimo kokybės bloginimo“ į E. P. 2020 m. kovo 9 d. skundą turinio matyti, jog jame buvo pateikta informacija tik apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ priėmimą, todėl tikėtina, jog 2020 m. balandžio 28 d. paduodant skundą teismui dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo, pareiškėjai galėjo nežinoti apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“.

Nežiūrint į tai, iš kartu su 2020 m. gegužės 20 d. atsakovės atsiliepimu į skundą buvo pateikto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdžio protokolas, iš kurio turinio matyti, kad išnagrinėjus UAB Raguvilės prašymus pakeisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą, buvo nutarta parengti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą.

Pagal 2020 m. balandžio 27 d. atstovavimo sutartį pareiškėjus atstovavo kvalifikuotas teisininkas, todėl vertintina, jog susipažinęs su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdžio protokolu, jis turėjo suprasti jo esmę, kreiptis dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdas iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos išreikalavimo, o susipažinus su jo turiniu, per ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą su patikslintu skundu dėl jo panaikinimo. Tai nubuvo padaryta, todėl darytina išvada, jog terminas patikslintam skundui paduoti yra praleistas. Kadangi neparašoma jo atnaujinti, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, jog skundą dalyje dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo pareiškėja D. G. pasirašė asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė vardu. Esant konstatuotai aplinkybei, jog šioje dalyje skundas paduotas, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nevertintina, jog šioje dalyje pareiškėjos D. G. skundas gali būti paliktas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal suformuotą teismų praktiką (ABTĮ 13 str.) išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą remiantis savo subjektyviu suvokimu apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nurodytos įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Nagrinėjamai bylai aktualiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013 buvo išskirti kriterijai, kuriais remiantis nustatytina, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuota visuomene pagal Aplinkos apsaugos įstatymą bei teritorijų planavimo įstatymą, turinčia teisę kreiptis į teismą: 1) asociacija (nevyriausybinė organizacija) įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus; 2) ji skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas. Taip pat išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija atitinka antrąjį kriterijų, t. y. skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninės organizacijos veiklą, įrodymai, patvirtinantys realią visuomeninės organizacijos veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių būtų galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų.

Kad pripažinti subjektą realiai veikiančiu aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje, jo veiklos realumas aplinkos apsaugos srityje turi būti kiekvienu atveju vertinamas individualiai, reikšmingu gali būti tiek ginčų inicijavimas teisme siekiant apginti ir / ar atstovauti tam tikrus visuomenės interesus aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje, tiek bet kuri kita aktyvi veikla šioje srityje.

Pareiškėja D. G. yra žemės sklypo, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėjos D. G. teigimu, jos subjektinė teisė į sveiką ir švarią aplinką, prigimtinę teisę į kuo geresnę sveikatą pažeidžiama žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektams priskirtą naudojimo būdą pakeitimu.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta – kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos aiškinamos taip, kad, jei būtina atlikti žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo pakeitimą, reikalinga: 1) laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2) keitimą įforminti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, 3) kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Aptartas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (bylai reikšminga akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d.) patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas. Pagal šio Aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą priimti yra įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja D. G. nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, todėl jos subjektinių teisių pažeidimą būtų galima konstatuoti tik įrodžius galimo pažeidimo neigiamą poveikį jos gyvenimo kokybei ar nuosavybei.

Vertinant tai, ar keisdama žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, atsakovė tinkamai įvertino neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms buvimą (nebuvimą), atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus, kad neigiamas poveikis bus, nes ruošiamasi vykdyti veiklą, kuri nesuderinama su saugiu ir sveiku gyvenimu, planuojama statyti UAB Raguvilė skirtus ofisus, sandėliuoti biokurą, kelių valymui ir priežiūrai skirtas birias medžiagas, laikyti sunkiąją techniką ir t.t., pažymėtina, kad galimas UAB Raguvilė planuojamos vykdyti veiklos neigiamas poveikis aplinkai bus vertinamas, atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018 aiškinant teisę, aktualią nagrinėjamoje byloje, nurodyta, kad, ginčijant administracinį aktą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, suinteresuota visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje, turi teisę dalyvauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atrankos dėl poveikio vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo aplinkai vertinimo procese, gauti informaciją, kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka (6 str. 6 d., 9 str., 15 str. 2 d.).

Pareiškėjos D. G. teisė dalyvauti teritorijų planavimo procedūrose negali būti pažeista, nes tokių procedūrų (detaliojo plano rengimo) ginčijamo sprendimo priėmimui teisės aktai nenumato.

Kadangi pareiškėja D. G. neįrodė galimo viešosios teisės pažeidimo įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, todėl skundo reikalavimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo, grindžiamas šiuo pažeidimu, atmetamas kaip nepagrįstas.

Vertinant pareiškėjos asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė veiklos realumą aplinkos apsaugos ir teritorijų vystymo srityse pažymėtina tai, kad asociacija Šimkų kaimo bendruomenė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. balandžio 20 d., t.y. po to, kai pareiškėjai D. G. elektroniniu paštu buvo atsiųstas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“, tarp asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė veiklos tikslų nėra numatyta veikla, skatinanti aplinkos apsaugą ar padedanti spręsti kraštotvarkos problemas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog iki šio ginčo inicijavimo teisme pareiškėja asociacija Šimkų kaimo bendruomenė iš esmės jokios kitos veiklos aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje realiai nevykdė.

Darytina išvada, kad pareiškėja asociacija Šimkų kaimo bendruomenė neatitinka vieno iš teismų praktikoje pripažįstamų kriterijų, kad būtų laikoma suinteresuota visuomene, turinčia teisę kreiptis į teismą dėl viešųjų interesų gynimo aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje.

Konstatavus, jog pareiškėja asociacija Šimkų kaimo bendruomenė neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl Ginčijamų įsakymų panaikinimo, šios pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė prašo iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos jiems priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas netenkintas, pareiškėjai neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą, todėl jų prašymai netenkintini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Raguvilė prašo iš pareiškėjų jai priteisti 7 123,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra AVC 21-075, 2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra AVC 21-125, 2021 m. vasario 15 d. mokėjimu į sąskaitą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir 2021 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 63878 banke Swedbank.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi administracinės bylos dalis nutraukta, o kitoje dalyje skundas netenkintas, vertintina, jog sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė naudai, todėl jis įgijo teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Iš byloje esančios 2020 m. spalio 20 d. atstovavimo sutarties matyti, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB Raguvilė atstovavo advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato padėjėjas Mantas Baigys ir advokatas Jonas Zaronskis.

2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. kovo 5 d. darbų ataskaitose nurodyta, kad prašomas priteisti 7 123,88 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro kliento atsiųstos bylos medžiagos įvertinimas, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas, dokumentų, patvirtinančių dalyvavimą teismo posėdyje parengimas ir pateikimas teismui, susipažinimas su kliento pateikta bylos medžiaga, susipažinimas su pateiktu patikslintu skundu, bylos garso įrašų perklausymas, atsiliepimų į patikslintą skundą parengimas ir pateikimas teismui, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, kliento atstovavimas 2020 m. kovo 24 d. teismo posėdyje, lydraščio dėl asmens dokumentų ir bylinėjimosi išlaidų pateikimo parengimas ir pateikimas teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė atsiliepimas į patikslintą skundą pateiktas 2021 m. sausio 18 d. (2021 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1454,8 Eur. Taigi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 3637 Eur (1454,8 * 2.5).

2021 m. kovo 22 d. prašyme Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktame paaiškinime nurodyta, kad advokato 1 valandos teisinių paslaugų įkainis sudaro 150 EUR (be PVM). Iš 2021 m. vasario 5 d. darbų ataskaitos matyti, kad 2021 m. sausio 14 d. atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas užėmė 8 val., todėl vertintina, kad už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą prašoma priteisti suma sudaro 1200 Eur (150 Eur * 8 val.). Kadangi matyti, jog už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Raguvilė priteistina iš pareiškėjų.

Kadangi kliento atsiųstos bylos medžiagos įvertinimas, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas, susipažinimas su kliento pateikta bylos medžiaga, susipažinimas su pateiktu patikslintu skundu, bylos garso įrašų perklausymas laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalimi, šios išlaidos trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Raguvilė nepriteistinos.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas.

Iš 2021 m. kovo 24 d. informacinės pažymos matyti, jog 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB Raguvilė interesus atstovavo advokatas Jonas Zaronskis, posėdžio pradžia - 9.05 val., posėdžio pabaiga - 10.40 val.

Įvertinus tai, jog 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdis truko 1 val. 35 min., trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 290,96 Eur atstovavimo išlaidų suma.

Kadangi dokumentų, patvirtinančių dalyvavimą teismo posėdyje parengimas ir pateikimas, vykdant Regionų apygardos administracinio teismo pavedimą, laikytinas pasirengimo teismo posėdžiui veiksmu, šios išlaidos trečiajam suinteresuotam asmeniui Raguvilė nepriteistinos.

Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB UAB Raguvilė iš pareiškėjų priteistina 1490,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma, neišskiriant PVM.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš D. G. 745,48 (septynis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB Raguvilė.

Priteisti iš asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė 745,48 (septynis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB Raguvilė.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė