Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo teismo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 30), dėl atsakovo kaltės, o po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3).Santuokinis gyvenimas buvo nesekmingas nuo pradžių, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktuodavo, nepridėjo prie šeimos ir bendro ūkio kūrimo, gyveno atskirą gyvenimą. Tokiu savo elgesiu atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Santuokoje įgyto nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, kuri būtų dalintinas nutraukiant santuoką, šalys neturi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl yra nedalintini.Kreditorių šalys neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Nutraukus santuoką, ieškovė nori pasilikti santuokinę pavardę.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Kreditorių neturi. Sutinka, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 30). Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau nei metus laiko. Šalys sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktuodavo, neprisidėjo prie šeimos ir bendro ūkio kūrimo, gyveno atkirą gyvenimą. Teismas mano, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos išširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose). Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (šiuo atveju ieškovė), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismas mano, kad atsakovė neįrodė, kad gyvenant santuokoje atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų registruotas priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės ligų ar baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje neblaivus (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra kitų išimtinai jo kaltę pagrindžiančių dokumentų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas iš esmės neprieštaravo dėl abipusės kaltės.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys kreditorių neturi. Vedybų sutarties šalys nėra sudarę. Šalys savo vardu nėra įregistravusios transporto priemonių (b. l. 6, 16). Atsakovo vardu registruotino nekilnojamojo turto nėra (b. l. 7). Ieškovės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9).Iš Nekilnojamojo turto registro centirnio duomenų banko išrašų matyti, kad šis turtas ieškovės buvo įgytas iki santuokos sudarymo, t. y. butas įgytas 1996 m. sausio 16 d. dovanojimo sutarties Nr. 8LY-1-143 pagrindu, o garažas–1997 m. balandžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4VJ-1-8188 pagrindu, todėl šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir yra nedalintinas.Teismas, priėmęs teismo sprendimą dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį (šiuo atveju nekilnojamojo turto), apie tai praneša viešo registro tvarkytojui (šiuo atveju valstybės įmonei Registrų centrui), kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį (CPK 275 straipsnis).

Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas tam neprieštarauja (b. l. 35), todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės K. ir K..Šalys sau išlaikymo iš vienas kito nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinys buvo patekintas iš dalies, t. y. ieškinys patenkintas 50,00 proc., t. y. ieškovė reiškė 1 savarankišką reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kuris buvo patenkintas 50 proc. (netenkinta dėl kaltės, tačiau tenkinta dėl santuokos nutraukimo). Ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 41,00 Eur žyminį mokestį, tačiau remiantis Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-15-T-30-51, ieškovė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b. l. 11–12). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteisiamas 20,50 Eur žyminis mokestis (41 Eur x 50 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straispnio 2 dalis, 96 straispnio 1 dalis). Teismas šioje byloje turėjo 9,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2). Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybei iš atsakovo priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo priteisiama 4,99 Eur (9,97 Eur x 50,00 proc. / 100 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteisiami 25,49 Eur (20,50 Eur + 4,99 Eur).Byloje nėra pateikta įrodymų apie išlaidas, patirtas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (15.1 punktas), todėl iš atsakovo, teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei jos nėra priteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. (buvusi A.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2014 m. kovo 1 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 30), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. K. palikti santuokinę pavardę – K., D. K. – prigimtinę pavardę – K..

Priteisti valstybei iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,49 (dvidešimt penkių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, Vedybų sutarčių registrui ir valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.