- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 1-528-825/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35158-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nukentėjusysis
- K. G., M. G., M. J.
- Kaltinamasis
- L. S., R. P.
dalyvaujant prokurorei L. B., nukentėjusiesiems K. G., M. G., M. J., kaltinamiesiems L. S., R. P.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, darbo biržoje neregistruota, mažamečių vaikų neturinti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2014 m. spalio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. - 4 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 300 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.;
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007 m. liepos 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. - 3 MGL dydžio bauda; 2009 m. rugsėjo 17 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bauda pakeista į 18 valandų viešųjų darbų, atliekant juos per 2 mėnesius,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. kaltinama tuo, kad ji, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su R. P. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015 m. birželio 22 d., apie 14.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarusi dėl buto nuomos, išsinuomojo iš K. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio 24 d., ir pagal žodinę nuomos sutartį neturėjusi teisės šio buto išnuomoti kitam asmeniui, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. birželio 22 d., apie 16.48 val., internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus skelbimą apie išnuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į skelbimą atsiliepus nukentėjusiajam M. J., 2015 m. birželio 22 d., apie 23.00 val., ji kartu su R. P., apsimetę buto savininko tėvais, susitiko su M. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam pateikė 2015 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgytą žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. M. vardu, bei ją panaudojo pateikdama nukentėjusiesiems M. J. ir M. G. kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 22 d. nuomos sutarčiai sudaryti ir pasirašė nuomos sutartį su M. J. laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 22 d., svetimu O. M. vardu, o R. P. paėmė iš nukentėjusiojo M. J. 400 eurų užstatą už šio buto nuomą, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajam M. J., tačiau sukčiavimo neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes į butą atėjo buto šeimininkas K. G., paaiškėjo nusikaltimas, ir įtariamasis R. P. grąžino nukentėjusiajam M. J. 400 eurų;
be to, ji, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su R. P. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015 m. birželio 22 d., apie 14.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarusi dėl buto nuomos, išsinuomojo iš K. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio 24 d., ir pagal žodinę nuomos sutartį neturėjusi teisės šio buto išnuomoti kitam asmeniui, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. birželio 22 d., apie 16.48 val., internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus skelbimą apie išnuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į skelbimą atsiliepus nukentėjusiajai M. G., 2015 m. birželio 22 d. apie 20.00 val. ji kartu su R. P. susitiko su M. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriai pateikė 2015 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgytą žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. M. vardu, kurią panaudojo pateikdama M. G. kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai sudaryti ir pasirašė nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 22 d., svetimu O. M. vardu bei paėmė iš nukentėjusiosios M. G. 600 eurų užstatą už šio buto nuomą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai M. G..
R. P. kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su L. S., 2015 m. birželio 22 d., apie 14.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu susitaręs dėl buto nuomos, išsinuomojo iš K. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio 24 d., ir pagal žodinę nuomos sutartį neturėjęs teisės šio buto išnuomoti kitam asmeniui, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. birželio 22 d., apie 16.48 val., internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus skelbimą apie išnuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į skelbimą atsiliepus nukentėjusiajam M. J., kartu su L. S. apsimetę buto savininko tėvais, 2015 m. birželio 22 d., apie 23.00 val., susitiko su pastaruoju bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam įtariamoji L. S. pateikė 2015 metais birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgytą žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. M. vardu, kurią ji panaudojo pateikdama M. J. kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai sudaryti ir pasirašė nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 22 d., kurią ji pasirašė svetimu O. M. vardu, o jis paėmė iš nukentėjusiojo M. J. 400 eurų užstatą už šio buto nuomą, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajam M. J., tačiau sukčiavimo neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes į butą atėjo buto šeimininkas K. G., paaiškėjo nusikaltimas, ir įtariamasis R. P. grąžino nukentėjusiajam M. J. 400 eurų;
be to, jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su L. S., 2015 m. birželio 22 d., apie 14.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu susitaręs dėl buto nuomos, išsinuomojo iš K. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio 24 d., ir pagal žodinę nuomos sutartį neturėjęs teisės šio buto išnuomoti kitam asmeniui, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. birželio 22 d., apie 16.48 val., internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus skelbimą apie išnuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į skelbimą atsiliepus nukentėjusiajai M. G., 2015 m. birželio 22 d. apie 20.00 val. susitiko su pastarąja bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam įtariamoji L. S. pateikė 2015 metais birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgytą žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. M. vardu, kurią ji panaudojo pateikdama M. G. kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai sudaryti ir pasirašė nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 22 d., kurią ji pasirašė svetimu, O. M. vardu bei paėmė iš nukentėjusiojo M. G. 600 eurų užstatą už šio buto nuomą, o jis padavė M. G. neva išnuomoto buto raktą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai M. G..
Kaltinamoji L. S. dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad Raseinių mieste sutiko vaikiną, kuris pasiūlė užsidirbti pinigų. Vaikino neprisimena. Ji, P. ir vaikinas išvažiavo į Kauną. Vaikinas paskambino buto šeimininkei ir susitarė susitikti. Kai moteris atvažiavo, vaikinas jai (S.) padavė piniginę su pinigais sumokėti už trijų dienų nuomą. Vaikinas šeimininkei sakė sakyti, kad jų sūnus ligoninėje ir, kad jiems reikia trims paroms buto. Sumokėjo 30 eurų. Buvo žodinis susitarimas tarp jos ir buto šeimininkės. Buto adresas - (duomenys neskelbtini). Vaikinas, prisistatęs Manto vardu, į išnuomotą butą atėjo išvažiavus šeimininkei. Atvykęs vaikinas nufotografavo butą ir pasakė laukti skambučio. Vaikinas kalbėjo telefonu su buto savininke. Nuomos sutartį pasirašė ji (S.). Bute jie praleido visą dieną. Tą pačią dieną kai išnuomojo butą atėjo nukentėjusioji su vaikinu, kuri pasakė, kad nori išsinuomoti butą. Tuomet ji (S.), pasirašiusi su nukentėjusiąja sutartį. Jie nukentėjusiajai paaiškino, kad tai jų sūnaus butas. Nukentėjusioji už visą nuomos laikotarpį sumokėjo 600 eurų. Nukentėjusioji pasirašė sutartį ir išėjo, ji visada bendravo su vaikinu pasivadinusiu M. Kai nukentėjusioji išėjo, vaikinas Mantas liepė per balkoną išmesti suvyniojus pinigus. Kai buvo atvažiavusi nukentėjusioji, Mantas nedalyvavo, su nukentėjusiąja jis bendravo telefonu. Sekantis nukentėjusysis pasirodė už valandos vienas, su juo jau buvo sutarta telefonu. Jai (S.) reikėjo pasirašyti sutartį. Ji (S.) paėmė iš jo 400 eurų. Tų pinigų Mantui neperdavė, nes atėjo savininkas ir tuos pinigus jam atidavė. Savininkas iškvietė policiją ir juos sulaikė. 600 eurų civilinį ieškinį pripažįsta. Mantas nepasakė, kiek jie gaus už darbą, jis tik žadėjo, kad duos, bet kiek nesakė. Nuomos sutartis pasirašė prie žmogaus, ne savo pavarde, kokia pavarde nepamena. Ji (S.) naudojo suklastotus dokumentus O. M. vardu. Vieną kartą rodė O. M. kortelę. Kai išsinuomojo butą savininkas neprašė asmens dokumentų. R. P. matė kai Mantas atvežė dokumentą, P. nieko nesakė, kad dokumentai ne jos. P. buvo kartu, kai ji (S.) pasirašinėjo sutartį.
Kaltinamasis R. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad Raseiniuose, pernai metais, susitiko su jaunuoliu vardu Mantas. Vaikinas paklausė ar norėtumėte užsidirbti, nesakė kiek, nei ką dirbti. Su vaikinu susitiko po savaitės toje pačioje vietoje ir važiavo į Kauną, į Gražinos gatvę. Mantas išnuomojo butą ir pasakė, kad eitume ten gyventi. Tuo metu Mantas nieko nesakė, ką ten reikės daryti. Tik tada, kai Laimai atvežė pasą ir pasakė, kad atvažiuos žmonės nuomotis butą, tada ir suprato, kad bus afera. Vėliau atvažiavo mergina, kuri pasakė, kad nori nuomoti butą. Su juo (P.) mergina nieko nesitarė, ji kalbėjo telefonu su Mantu. Mergina padavė jam (P.) 600 eurų. Mantas paprašė pinigus išmesti per balkoną. Buvo 5 aukštas, todėl pinigus sakė susukti į laikraštį ir išmesti. Jis (P.) išmetė per balkoną pinigus. Po kiek laiko kitas žmogus atvažiavo ir sakė, kad nori nuomotis. Tuomet jis sumokėjo 400 eurų, neatsimena kas paėmė pinigus, nes atvažiavo savininkas, kuris iškvietė policiją ir policija juos išsivežė. Civilinį ieškinys dėl 600 eurų pripažįsta.
Kadangi kaltinamieji L. S. ir R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo kaltinamieji sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis K. G. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 24, 25 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. birželio 22 d., apie 22.20 val., jam paskambino mergina, prisistačiusi D. D., ir pasakė, kad, ar jis žino, kad internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt jo butą ilgalaikei nuomai nuomoja kiti žmonės, nors jo skelbimas yra, kad butą nuomoja trumpam terminui. Ši mergina jau buvo susitarusi susitikti su tais žmonėmis, kurie nuomoja ilgam terminui. Mergina paaiškino, kad skelbimas apie buto nuomą įdėtas su naujomis nuotraukomis. Pats su žmona butą buvo išnuomojęs 2015 m. birželio 22 d., apie 14.30 val., O. M., kuri paskambinusi teigė, kad nutiko nelaimė, sūnus ligoninėje, skubiai reikalingas išsinuomoti butas. Po D. D. skambučio jis skubiai nuvyko į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pabeldė į duris. Matė, kad lange buvo šviesa, prie durų kažkas priėjo, bet jų niekas neatidarė. Tuomet jis pabeldė stipriau. Duris atidarė vaikinas, o šalia stovėjo vyriškis, panašus į asocialų asmenį. Pats juos nustūmė į butą, užrakino duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policija, vaikinas paaiškino, kad ką tik išsinuomojo šį butą iš moters ir vyriškio bei parodė buto nuomos sutartį, sudarytą su O. M.. Bute spintelėje dar buvo rastos buto sutartys ir dokumento kopijos.
Nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 34 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. birželio 22 d., apie 21.00 val., internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt su žmona žiūrinėjo skelbimus apie butų nuomą. Vienas skelbimas patiko ir pats paskambino prie skelbimo nurodytu numeriu 860112901. Atsiliepė, kaip atrodė iš balso, apie 30 metų amžiaus jaunuolis, kuris paaiškino, kad nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dabar pats išvykęs, o aprodyti butą gali jo tėvai. Perskambinęs vaikinas pasakė, kad galima bute susitikti su jo tėvais 23.00 val. Nuėjęs į butą rado vyrą ir moterį, panašius į asocialius asmenis. Jie paaiškino, kad butas sūnaus, bet sūnus išvykęs, todėl butą išnuomoja. Butas jam patiko, sutarė išsinuomoti metams laiko, moteris pateikė savo dokumentą ir nuomos sutartį, kurioje jau buvo įrašyti moters duomenys, o jis tik įrašė savo duomenis. Pačiam kilo įtarimas, kai moteris iš spintelės ištraukė daug neužpildytų sutarčių. Tuomet jis paskambino moters sūnui susitarti dėl depozito, šis pasakė paduoti jo tėvams 400 eurų depozitą ir dar 200 eurų už nuomą. Jis moteriai padavė tik 400 eurų, nes tiek teturėjo. Jau norėjo važiuoti namo, tačiau kažkas paskambino į duris. Atidarius duris, į butą įėjo vyriškis, kuris, kaip paaiškėjo, yra buto savininkas, o vyras ir moteris norėjo jį apgauti sudarydami buto nuomos sutartį. Pinigus 400 eurų, sumokėtų už nuomą, jis atsiėmė iš moters.
Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 39 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. birželio 22 d., apie 17.00 val., būdama namuose internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą apie išnuomojamą butą, esantį Žaliakalnyje. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iškart paskambino dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), norėjo jį apžiūrėti. Telefonu atsiliepė vyriškis, maždaug 30 - 40 metų amžiaus, kalbėjo be akcento, jo balsas jokio įtarimo nesukėlė, asmuo pasakė, kad šiuo metu yra išvykęs į komandiruotę, ir butą gali aprodyti jo tėvai. Apie 18.55 val. ji buvo prie buto, duris atidarė vyriškis, už jo šiek tiek toliau stovėjo ir moteris, jie jai vardu neprisistatė, jų ir neklausė. Moters veidas atrodė kaip asocialaus asmens, atrodė, kad ji dažnai vartoja alkoholį, veidas buvo paraudęs ir paburkęs. Vyras atrodė kaip asocialus žmogus. Apžiūrint butą, girdėjo kaip vyriškiui telefonu kažkas paskambino, vyriškis sakė, kad buto galimi nuomininkai atėjo, apsižiūrinėja butą, ir pasakė „gerai, gerai, M., jie jau atėjo, apsižiūrinėja“. Visus jai rūpimus buto nuomos reikalus ji derino telefonu su vyriškiu, su juo ir sutarė, kad ji sumokės 600 eurų depozitą. Apžiūrėjus butą, sutarė butą nuomotis, tačiau tuo metu pinigų su savimi neturėjo, todėl sutarė, jog atvažiuos šiek tiek vėliau dar kartą. Maždaug apie 20.00 val. ji grįžo į butą, moteris jai pateikė buto nuomos sutartį, sutartyje jau buvo užpildytos grafos su jos asmens duomenimis, ji taip pat pateikė ir savo asmens tapatybės kortelę, nieko įtartino nepastebėjo, dokumentas atrodė aptrintas, senas, nuotrauka buvo tamsi, jos veidą su nuotrauka taip pat palygino, jie atitiko, todėl nieko blogo nesitikėjo. Dokumentą moteriškei ji grąžino, ji buvo kartu pateikusi ir asmens tapatybės kortelės kopiją, tačiau kopijos pati neėmė. Abi pasirašė ant buto nuomos sutarties, kuri turėjo galioti iki 2016 m. birželio 26 d. Moteriškei ji perdavė 600 eurų grynaisiais pinigais. Moteris jai pateikė buto nuomos sutarties vieną egzempliorių, kitą pasiliko sau. Pasirašius nuomos sutartį, nieko blogo neįtardama iš buto išėjo. Kitą dieną pažįstamas asmuo jos draugui parodė skelbimą internete apie išnuomojamą butą. Draugas pamatė skelbimo komentarus, komentaruose buvo nurodyta apie apgavystę. Paprašė, kad į skelbimą atsilieptų buto savininkas ir, kad šis nurodytų savo kontaktinį telefoną, kad būtų galima susisiekti telefonu. Su savininku susiskambinus, šis nurodė tyrėjos kontaktinį telefoną. Dėl patirtos turtinės 600 eurų žalos, nes šie pinigai jai yra negrąžinti, reiškia civilinį ieškinį.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (I tomas, 44 – 46, 47 - 49 b. l.) nustatyta, kad nukentėjusioji M. G. iš nuotraukos atpažino L. S. ir R. P. kaip asmenis, išnuomojusius jai butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 28 – 31 b. l.) nustatyta, kad nukentėjusysis K. G. pateikė prie bylos dvi užpildytas nuomos sutartis, šešias neužpildytas nuomos sutartis ir devynias kopijas O. M. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės.
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 50, 51, 53, 54 b. l.) nustatyta, kad nukentėjusioji M. G. pateikė prie bylos buto nuomos sutartį, sudarytą su O. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir buto raktą, kuris apžiūrėtas surašant apžiūros protokolą.
Specialisto išvada Nr. 20-(U-1461)-IS1-1289 (I tomas, 14 b. l.) nustatyta, kad tirti pateikta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 11632521, išduota O. M. vardu, yra atspausdinta ne pagal tokių kortelių spausdinimo (gamybos) reikalavimus, t. y. ji netikra. Kortelė atspausdinta termosublimaciniu spausdintuvu ir trafaretine spauda.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta nusikaltimų darymo schema, patvirtinanti kaltinamuosius L. S. ir R. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį veikiant bendrai darant kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Taigi, L. S. su R. P. išsinuomojo butą laikotarpiui 2015 m. birželio 22 d. – 2015 m. birželio 24 d. iš K. G.. Tuomet, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo patalpino buto nuomos skelbimą internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt. Į skelbimą atsiliepę asmenys išreikšdavo norą išsinuomoti skelbime esantį butą. Kaltinamieji L. S. ir R. P., apsimetę savininko (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens) tėvais, atvykus nukentėjusiesiems, išnuomodavo butą, t. y. L. S., pateikdama kito asmens tapatybės kortelę, pasirašydavo nuomos sutartį ir abu kaltinamieji paimdavo iš nukentėjusiųjų pinigus.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų atlikta bent viena iš nurodytų veikų.
Kaltinamosios L. S. prisipažinimu, jos parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo R. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų K. G., M. J., M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada Nr. 20-(U-1461)IS1-1289 (I tomas, 14 b. l.), nustatyta, kad L. S. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. 11632521, išduotą O. M. vardu. Šią O. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. pateikė kaip savo nukentėjusiesiems M. J. ir M. G., su kuriais sudarė neturint teisės, buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, turint tikslą įgyti svetimą turtą. Pagal L. S. objektyviai atliktus veiksmus, spręstina, kad ji veikė tiesiogine tyčia, panaudodama žinomai netikrą O. M. asmens tapatybės kortelę suvokė savo veiksmus ir padarinius. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, o tikslas dėl netikro dokumento panaudojimo nėra privalomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementas (kasacinė nutartis Nr. 2K-229/2010), todėl nors šioje byloje nustatytas tikslas (svetimo turto įgijimas), jis įtakos baudžiamosios atsakomybės kilimui neturi Taigi, kaltinamosios L. S. nusikalstama veika šiame epizode kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentas laikomas suklastotu tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008). Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str., dalykas yra dokumentas, kuriuo laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str., dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K- 263/2010, 2K-426/2010, 2K–7–175–303/2015). Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir netikro dokumento pagaminimas, ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos, neatitinkančios tikrovės, įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).
Iš kaltinamosios L. S. prisipažinimo, teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kaltinamojo R. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, nukentėjusiojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 28 -31 b. l.), kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad L. S. suklastojo dokumentą – nuomos sutartį, kurią pateikė pasirašyti M. J.. L. S. veiksmai klastojant nuomos sutartį pasireiškė tuo, kad ji, nebūdama buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, neturėdama jokios teisės, pasirašė nuomos sutartį su M. J.. L. S. pasirašė nuomos sutartį ne tik neturint teisės to daryti, tačiau taip pat įrašydama kaip savo O. M. asmens duomenis, su tikslu įgyti svetimą turtą. Pasirašant nuomos sutartį, L. S. suvokė, kad iš nuomos sutarties kylančios teisės ir pareigos tarp šalių nebus įvykdytos. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad butas kaltinamųjų buvo išsinuomotas trims dienoms, o nuomos sutartis su M. J. pasirašyta ilgesniam periodui, taigi suklastojant nuomos sutartį, kilo grėsmė atsirasti žalingiems padariniams buto savininkui K. G., asmens, kurio vardu buvo suklastota nuomos sutartis, t. y. O. M. bei M. J.. Taigi, šioje dalyje kaltinamosios L. S. veiksmai M. J. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.
Teismas, įvertinęs L. S. prisipažinimą ir teisme duotus paaiškinimus, kaltinamojo R. P. teisme duotus paaiškinimus, nukentėjusiųjų K. G., M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus bei kitą byloje surinktą ir ištirtą medžiagą, pripažįsta, jog kaltinamieji L. S. ir R. P. veikė iš esmės turėdami vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, esant bendram sumanymui - įgyti svetimą turtą. Atlikdama minėtus veiksmus, L. S., suvokė, jog pasinaudodama apgaule, kartu su kaltinamuoju R. P., suklaidinę nukentėjusįjį M. J., neteisėtai, L. S. panaudojant O. M. asmens tapatybės kortelę kaip savo bei pasirašant jos vardu buto nuomos sutartį, pasikėsino savo naudai įgyti 400 eurų, kuriuos iš M. J. paėmė R. P.. L. S. to norėjo, siekė, todėl pripažįstama, kad L. S. veikė tiesiogine tyčia. Į butą atėjus buto savininkui K. G. ir paaiškėjus nusikaltimui, 400 eurų buvo grąžinti nukentėjusiajam M. J.. Teismas, įvertinęs kaltinamosios L. S. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog L. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. kaip pasikėsinimas sukčiauti.
L. S. nusikalstama veika, teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 300 str. 2 d., 182 str. 1 d., nes keliais vienas po kito sekančiais neteisėtais veiksmais buvo siekiama vieno tikslo - įgyti svetimą turtą.
Iš kaltinamosios L. S. prisipažinimo, jos duotų parodymų, R. P. parodymų, nukentėjusiųjų K. G., M. G., kitų rašytinių įrodymų – asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (I tomas, 44 – 46, 47 – 49 b. l.), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 28 – 31 b. l.), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 50, 51, 53, 54 b. l.), specialisto išvada (I tomas, 14 b. l.) nustatyta, kad L. S. suklastojo dokumentą – nuomos sutartį, kurią pateikė pasirašyti M. G.. L. S. veiksmai klastojant nuomos sutartį pasireiškė tuo, kad ji, nebūdama buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, neturėdama jokios teisės, pasirašė nuomos sutartį su M. G.. L. S. pasirašė nuomos sutartį ne tik neturint teisės to daryti, tačiau taip pat įrašydama kaip savo O. M. asmens duomenis, su tikslu įgyti svetimą turtą. Pasirašant nuomos sutartį, L. S. suvokė, kad iš nuomos sutarties kylančios teisės ir pareigos tarp šalių nebus įvykdytos. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad butas kaltinamųjų buvo išsinuomotas trims dienoms, o nuomos sutartis su M. G. pasirašyta ilgesniam periodui (metams laiko), taigi suklastojant nuomos sutartį, kilo grėsmė atsirasti žalingiems padariniams buto savininkui K. G., asmens, kurio vardu buvo suklastota nuomos sutartis, t. y. O. M. bei M. G., kuri patyrė 600 eurų turtinę žalą. Taigi, šioje dalyje kaltinamosios L. S. veiksmai M. G. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.
Teismas, įvertinęs L. S. prisipažinimą ir teisme duotus paaiškinimus, kaltinamojo R. P. teisme duotus paaiškinimus, nukentėjusiųjų K. G., M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus bei kitą byloje surinktą ir ištirtą medžiagą, pripažįsta, jog kaltinamieji L. S. ir R. P. veikė iš esmės turėdami vieną tikslą, keliais analogiškais veiksmais, esant bendram sumanymui - įgyti svetimą turtą. Atlikdama minėtus veiksmus, L. S., suvokė, jog pasinaudodama apgaule, kartu su kaltinamuoju R. P., suklaidinę nukentėjusiąją M. G., neteisėtai, L. S. panaudojant O. M. asmens tapatybės kortelę kaip savo bei pasirašant jos vardu buto nuomos sutartį, įgijo 600 eurų, kuriuos paėmė iš M. G.. L. S. to norėjo, siekė, todėl pripažįstama, kad L. S. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs kaltinamosios L. S. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog L. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. kaip sukčiavimas.
L. S. nusikalstama veika, teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., nes keliais vienas po kito sekančiais neteisėtais veiksmais buvo siekiama vieno tikslo - įgyti svetimą turtą.
Vertinant kaltinamojo R. P. veiksmus dėl sukčiavimo M. J. atžvilgiu, veikiant kartu su kaltinamąja L. S., teismas nustatė, kad abu kaltinamieji duodami parodymus nurodė, kad jie turėjo tikslą įgyti svetimą turtą – pinigus, L. S. panaudojant O. M. asmens tapatybės kortelę sudarant nuomos sutartį su nukentėjusiuoju M. J.. Kaip nurodė abu kaltinamieji, jie bendrais veiksmais, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parengė planą sukčiavimo būdu įgyti svetimą turtą – pinigus ir jį realizavo. Kad abu kaltinamieji veikė kaip bendrininkų grupė pagal iš anksto sutartą planą, rodo tai, kad L. S. pasirašydavo nuomos sutartį, panaudojant O. M. asmens tapatybės kortelę kaip savo, o R. P. paėmė iš nukentėjusiojo M. J. 400 eurų už buto nuomą. Abu kaltinamieji suvokė, kad sutartinės prievolės, kylančios iš nuomos sutarties, negalės būti įvykdytos. Nuomos sutarties sudarymas jiems buvo tik priemonė užvaldyti norimą įgyti veltui turtą. Teismas, įvertinęs R. P. atliktus veiksmus, jų pasėkoje kilusius padarinius bei į aplinkybes, kad į butą atėjus buto savininkui K. G. ir paaiškėjus nusikaltimui, 400 eurų buvo grąžinti nukentėjusiajam M. J., pripažįsta, jog R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. kaip pasikėsinimas sukčiauti.
Vertinant kaltinamojo R. P. veiksmus dėl sukčiavimo M. G. atžvilgiu, veikiant kartu su kaltinamąja L. S., teismas nustatė, kad abu kaltinamieji duodami parodymus nurodė, kad jie turėjo tikslą įgyti svetimą turtą – pinigus, L. S. panaudojant O. M. asmens tapatybės kortelę sudarant nuomos sutartį su nukentėjusiąja M. G.. Kaip nurodė abu kaltinamieji, jie bendrais veiksmais, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parengė planą sukčiavimo būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, ir jį realizavo. Kad abu kaltinamieji veikė kaip bendrininkų grupė pagal iš anksto sutartą planą, rodo tai, kad L. S. pasirašė nuomos sutartį, panaudojant O. M. asmens tapatybės kortelę kaip savo bei paėmė iš nukentėjusiosios M. G. 600 eurų už buto nuomą. Abu kaltinamieji suvokė, kad sutartinės prievolės, kylančios iš nuomos sutarties, negalės būti įvykdytos. Nuomos sutarties sudarymas jiems buvo tik priemonė užvaldyti norimą įgyti veltui turtą. Teismas, įvertinęs R. P. atliktus veiksmus (ne tik pinigų iš nukentėjusiosios paėmimas, tačiau ir buto rakto nukentėjusiajai padavimas), jų pasekoje kilusius padarinius, padarytą turtinę žalą (dėl 600 eurų) M. G., pripažįsta, jog R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. kaip sukčiavimas.
Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajai L. S. bausmes, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
L. S. padarė keturis nesunkius nusikaltimus (vienas iš jų nebaigtas) ir vieną apysunkį nusikaltimą, visi padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų – įgyti svetimą turtą. Šiuos nusikaltimus padarė būdama teista (I tomas, 124 - 125 b. l.), turi 10 galiojančių administracinių nuobaudų (I tomas, 117 - 123 b. l.), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąją. Kaltinamoji niekur nedirba (I tomas, 128, 129 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (I tomas, 121 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (I tomas, 133 b. l.).
Kaltinamoji teisme prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama ta, kad nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. S. už visas padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį – areštą.
Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, todėl yra taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji L. S. buvo laikinai sulaikyta 2015 m. birželio 22 d., 23 val. 20 min. (I tomas, 90 b. l.), ir paleista iš laikino sulaikymo 2015 m. birželio 24 d. 10 val. 10 min. (I tomas, 91 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., kaltinamosios L. S. suėmime išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.
Skirdamas kaltinamajam R. P. bausmes, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. P. padarė du nesunkius nusikaltimus (vienas iš jų nebaigtas), visi padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų – įgyti svetimą turtą. Šiuos nusikaltimus padarė būdamas teistas (I tomas, 175 b. l.), turi 18 galiojančių administracinių nuobaudų (I tomas, 163 - 173 b. l.), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis yra nedirbantis (I tomas, 179, 180 b. l.), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre gydėsi nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2003 m. balandžio 11 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį abstinencijos būsena su delyru (I tomas, 184 b. l.), specialisto išvada Nr. 93TPK-665 (I tomas, 186 b. l.) nustatyta, kad R. P. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga.
Kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama ta, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. P. už visas padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį – areštą.
Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl yra taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis R. P. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. birželio 22 d., 23 val. 20 min. (I tomas, 135 b. l.), ir paleistas iš laikino sulaikymo 2015 m. birželio 24 d., 10 val. 15 min. (1 t., 136 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., kaltinamojo R. P. suėmime išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 str. 1 d. numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė M. G. dėl 600 eurų turtinės žalos (I tomas, 42, 43 b. l.), kurią patyrė sumokėdama už buto nuomą ir prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Teismas laiko, kad turtinė žala yra įrodyta, pagrįsta, todėl priteistina.
L. S. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 112 b. l.), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
R. P. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 158, 159 b. l.), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.
Netikra asmens tapatybės kortelė (I tomas, 16 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Piniginė, saugojama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate (I tomas, 21 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
2 vienetai nuomos sutarčių lapų (I tomas, 29, 31 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;
4,21 euro, saugojami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariate (I tomas, 96, 97 b. l.), išimti iš L. S. (I tomas, 89 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. S..
41 eurocentas, paimti iš R. P. ir saugojami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariate (I tomas, 141 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. P..
Raktas ir raktas su pakabuku, saugojami Kauno apskrities Žaliakalnio policijos komisariate (I tomas, 146 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 112 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301str. 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (veika dėl M. J.) ir skirti 40 parų arešto bausmę.
L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. ir skirti 45 parų arešto bausmę.
L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (veika dėl M. J.) ir skirti 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., kadangi šios veikos padarytos idealioje sutaptyje, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti 50 parų arešto bausmę.
L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (veika dėl M. G.) ir skirti 40 parų arešto bausmę.
L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 182 str. 1 d. (veika dėl M. G.) ir skirti 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., kadangi šios veikos padarytos idealioje sutaptyje, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, įskaityti į L. S. paskirtos galutinės bausmės laiką 2 (dvi) paras išbūtas laikinajame sulaikyme.
L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (veika dėl M. J.) ir paskirti 40 parų arešto bausmę.
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (veika dėl M. G.) ir paskirti 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 84 paras arešto bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, įskaityti į R. P. paskirtos galutinės bausmės laiką 2(dvi) paras išbūtas laikinajame sulaikyme.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 600 (šešis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.
Netikrą asmens tapatybės kortelę, piniginę, raktą, raktą su pakabuku, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Piniginę, saugojamą Kauno apskrities Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariate (1 t., 21 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
2 vienetus nuomos sutarčių lapų, palikti baudžiamojoje byloje.
4,21 (keturis eurus 21 eurocentą) grąžinti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
41 (keturiasdešimt vieną) eurocentą grąžinti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.