- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-87-1007/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38834-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Domeikienė, Gintarė Bunikienė, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- E. D.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. paskirta bausmė –laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta E. D. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
E. D. pripažintas recidyvistu.
Nuosprendžiu išspręstas kardomosios priemonės panaikinimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. D. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, t. y. 2025 m. lapkričio 2 d., apie 22.20 val., namo miegamajame kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis suėmė savo sutuoktinei M. D. už kaklo ir jį spaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti, kadangi nori pradėti normaliai gyventi ir būti padoriu piliečiu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo E. D. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistojo E. D. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas netenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir E. D. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl paskirtos bausmės
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir BK 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam E. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
9. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. D. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis nusikaltimą padarė prieš artimoje aplinkoje gyvenantį asmenį, atsižvelgė, kad E. D. pažeidė priemonę, įpareigojančią jam nesiartinti prie nukentėjusiosios, ir prieš ją fiziškai smurtavo, fiziškai veikė gyvybiškai jautrią žmogaus kūno dalį – kaklą, į kambarį įėjo tyčia išlauždamas užraktą. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir E. D. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už smurtinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, E. D. baustas administracine tvarka, pažeidimus daro nuolat. Be to, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena nuteistojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, nuteistajam E. D. tinkamai parinko bausmės rūšį bei jos dydį, ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pagrįstai paskyrė bausmę šio straipsnio sankcijoje numatytose ribose, t. y. už minėtos nusikalstamos veikos padarymą skirdamas sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus dydis, be to, paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti įgyvendinti E. D. paskyrus švelnesnę bausmę nei galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
12. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie asmenį duomenų, E. D. nusikalto būdamas teistas (teistumas neišnykęs) 4 kartus, iš kurių paskutinius 2 kartus teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarytas jam būnant pilnamečiu, realia subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią jis atliko 2023 m. vasario 1 d. (b. l. 67–73). Administracine tvarka E. D. per pastaruosius vienerius metus už įvairius administracinius nusižengimus taip pat baustas ne kartą, paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 86–91). Šie duomenys suponuoja išvadą, jog E. D. yra linkęs nusikalsti, savo poelgių kritiškai nevertina, o ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos tiek švelnesnė bausmė (laisvės apribojimas), bei tokios pat rūšies – laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymo atidėjimas taip pat neturėjo teigiamos įtakos jo elgesiui, nes vos atlikęs paskirtas bausmes, jis ir vėl nusikalsta.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik apelianto interesus ar pageidavimus atitinkančios švelnesnės bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad E. D. ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Dėl to nuteistajam paskirtos bausmės mažinti ar paskirti kitą bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. D. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
14. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuteistojo E. D. gynėjas advokatas prašė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį nuteistojo gynėjo advokato prašymą nėra pagrindo.
15. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. E. D. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo E. D. atžvilgiu, įvertino tai, jog apeliantas nuolat daro pažeidimus ir savo elgesio nekeičia, todėl teismas konstatavo, kad anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kadangi, kaip matyti iš apeliantą charakterizuojančių duomenų, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką jis padarė, kai jam buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tai padarė pakartotinai, kadangi ir 2025 m. birželio 24 d. bei 2025 m. rugpjūčio 9 d., abu kartus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, E. D. lankėsi PPA (pavojų patiriančio asmens) gyvenamojoje vietoje, kai E. D. buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad E. D. nėra linkęs laikytis įpareigojimų bei draudimų, todėl atidedant bausmės vykdymą teisingumas nebūtų įgyvendintas, nebūtų pasiekti nei bendrosios, nei specialios prevencijos tikslai, nei tinkamai vyktų nuteistojo resocializacija.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
19. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. D.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistąjį E. D. gynė gynėjas advokatas Modestas Švažas.
20. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. vasario 5 d. (po teismo posėdžio, 9.49 val.) gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punktu, prašoma iš E. D. valstybės naudai priteisti 62,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
21. Aptariama pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta po teismo posėdžio, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl to nepasisakė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už E. D. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme palikti nenagrinėtą.