Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-115-309/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25704-2016-0

1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.9.; 1.1.8.11.; 1.2.3.2.3.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.3.4.6.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5.

2016 m. gruodžio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. vasario 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2016 m. gegužės 30 d., laiko tarpe nuo 18.00 val. iki 19.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus stūmė savo tėvą A. J. į malkų krūvą, nuo to jis ant malkų nugriuvo, toliau smurtaudamas tyčia spyrė gulinčiam tėvui į kairįjį šoną ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 10 kartų, tuo padarydamas tėvui A. J. kairiojo plaučio apatinės skilties plyšimus, kairės krūtinės ląstos pusės VIII-X šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, to pasekoje A. J. 2016 m. birželio 1 d. nuo kairės krūtinės ląstos pusės VIII-X šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės bei kairiojo plaučio apatinės skilties sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, sukėlusiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą, mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – tėvą A. J..

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. J., jo tėvas, gyveno kartu, adresu: (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir tėvo iki 2016 m. gegužės 30 d. jokių, nei fizinių, nei žodinių konfliktų nebuvo, tai buvo pirmas kartas. Alkoholį su tėvu vartodavo dažnai. 2016 m. gegužės 30 d., vakare, namuose, prie malkų krūvos, su tėvu gėrė alų. Tėvas jam kažką pasakė, ką pasakė, neprisimena, nes buvo per daug išgėręs. Mama sakė, kad jie lyg dėl šuns susipyko. Kilo konfliktas ir jie susistumdė. Jis tėvą pastūmė ir nuėjo toliau nuo malkų krūvos gerti alaus. Tėvas taip pat atėjo, toliau girtavo, jis neatsimena, kas vyko toliau. Atsimena, kad tėvą du kartus nustūmė ant malkų krūvos, kad būtų tėvą spardęs ar sudavęs smūgius rankomis, neprisimena, nes buvo labai girtas. Ryte mama pasakė „pažiūrėk, ką padarei tėvui“. Tėvui buvo ištinęs veidas, mėlynių nematė. Tėvas sakė, kad ir jis buvo kaltas, kad jam nereikėjo taip sakyti, abu buvo išgėrę. Greitosios pagalbos nekvietė, tėvas neleido kviesti, sakė „nesikiškit“, nesiskundė, kad jam kas skaudėtų. Mama ir sesuo taip pat norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau tėvas neleido to daryti, pasakydavo: „Nesikiškit, gal mano kaltė“. Kaimynė atnešė tepalo nuo sumušimo, tėvas sakė, kad jam geriau. Jis po konflikto dvi dienas namuose nebuvo, eidavo dirbti, pas kaimyną. Po darbo tėvas grįždavo namo, jis matė, kad tėvas vaikščiojo, kad jam geriau. Malkos buvo suskaldytos, po to jis malkas sunešė į daržinę. Mano, kad girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tėvo sužaloti ar užmušti nenorėjo, kad gali įvykti mirtis, negalvojo.

Nukentėjusioji J. J. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai.

2016 m. birželio 30 d. J. J., kaip liudytoja apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos (1 t., b. l. 47–48), parodė, kad ji ir A. J. yra brolis ir sesuo. Jie iki nelaimės gyveno kartu su mama S. V. ir tėvu A. J. (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvas mirė 2016-06-01, ryte, apie 10.00 val., kai ji buvo išėjusi pas kaimynę, jai apie tai pasakė mama. Jai parėjus į namus, tėvas jau buvo miręs, jo veidas buvo ištinęs, ant kairiojo šono buvo matyti mėlynės. Prieš dvi dienas iki mirties tėvą buvo sumušęs jos brolis A. J.. Konflikto dieną ji, mama ir tėvas buvo lauke, kai apie 18.00–19.00 val. į namus išgėręs grįžo jos brolis A. ir susipyko su tėvu. Mama nuėjo į namus, o A. su tėvu pradžioje ginčijosi, paskui A. paėmęs už kaklo jį smaugė ir, kai tėvas atsikėlė nuo kaladės, ant kurios sėdėjo, stūmė jį. Po pirmojo pastūmimo tėvas nenugriuvo, bet kai stūmė antrą kartą, tėvas griuvo ant kaladžių. Stūmė paėmęs už krūtinės abiem rankomis, tėvas taip pat gindamasis pastūmė A., bet jis nebuvo nuvirtęs. Susistumdymas neilgai tetruko, o kai tėvas nukrito ant kaladžių, A. jį ėmė spardyti ir mušti rankomis. Ji matė, kad spyrė apie 10 kartų ir dar rankomis sudavė į galvą. Tėvas šaukė, kad A. jo nebemuštų. Ji labai išsigando, pasimetė, nežinojo ką daryti, iš karto pagalbos nekvietė. Po mušimo tėvas pats atsistojo ir nuėjo į savo kambarį. A. tėvo atsiprašė ir išėjo į kaimą girtauti. Ji siūlė tėvui iškvieti medikus, bet jis kategoriškai atsisakė, sakė, kad jam viskas gerai, praeis savaime. Po to tėvas skundėsi skausmais kūne, kitą dieną matėsi, kad jo veidas ir šonas yra sutinę, kai pareigūnai jį mirusį fotografavo, matė mėlynes kairiajame šone. Iki sumušimo tėvas buvo darbingas, jokiais skausmais nesiskundė, o po sumušimo iki pat mirties tik gulėjo lovoje, nesikėlė, dirbti negalėjo, skundėsi skausmu šone. Ji ne kartą siūlė iškviesti jam medikus, bet tėvas nenorėjo, sakė, kad niekur nevažiuos.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. J., atsakydama į užduotą klausimą, atsakė, kad tėvas po sumušimo sėdėdavo ir gulėdavo lovoje, taip pat nueidavo į tualetą.

Nukentėjusioji S. V. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2016-06-01, 2016-06-07, 2016-08-02 ikiteisminio tyrimo metu S. V. apklausiama kaip liudytoja (1 t., b. l. 20–22, 24–25, 26–27) parodė, kad ji su A. J. gyveno kartu nesusituokusi apie 32 metus laiko. 2016-06-01, apie 10.10 val., ji A. J. rado negyvą gulintį lovoje. Atvykę medikai konstatavo jo mirtį. Pažymėjo, kad prieš 2–3 dienas iki jo mirties su A. konfliktavo sūnus A. J., kuris gyvena kartu su jais. Konflikto priežastis – šuns priežiūra. Žino, kad A. J. konflikto metu sumušė savo tėvą A. J., suduodamas jam į veidą 3–4 smūgius. Ji pati to konflikto nematė, tačiau matė, kad po konflikto A. veidas buvo ištinęs. S. V. apklausiama papildomai nurodė, kad kartu su ja ir jos sugyventiniu A. J. gyvena A. sūnus A. J. ir dukra J. J.. 2016-05-30, po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, būdama namo viduje išgirdo, kad lauke tarp A. ir A. vyksta žodinis konfliktas. Suprato, kad konfliktas vyko dėl šuns. A. šaukė „kodėl tampai tą šunį“, o A. pasakė: „Ateik, gausi“. Matė, kad tuo metu lauke taip pat buvo J. J.. Po to pro langą matė, kaip A. pastūmė tėvą A. Pirmą kartą pastūmus A. tik susvirduliavo, tačiau ant žemės nenugriuvo. Tuomet A. dar kartą stūmė tėvą ir šis nugriuvo ant šalia buvusios malkų krūvos. Ji labai išsigando ir daugiau nebežiūrėjo, išbėgo į kitą kambarį, tad įvykių lauke nebematė. Netrukus į namus parėjusi J. pasakė, kad skambins į policiją, nes A. sumušė tėvą A. Tuomet ji pamatė, kad A. sėdi ant suoliuko, su juo kalbėtis nuėjo J. A. sakė, kad nereikia jokios policijos ir greitosios, nurodydamas, kad dėl konflikto gal ir jis pats yra kiek kaltas. Kitos dienos rytą ji pamatė, kad A. ištinęs, buvo sutinęs veidas ir akys. J. vėl siūlė jam iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau A. atsisakė. Po dviejų dienų A. mirė. Pažymėjo, kad anksčiau A. taip pat buvo apstumdęs tėvą. Apklausos metu nurodė, kad to, kaip A. kojomis spardė tėvą, ji nematė, matė tik tai, kaip A. stūmė tėvą ir to pasekoje A. nukrito. Iki šio konflikto A. nebuvo niekur susižalojęs, niekur nebuvo nukritęs ir nesiskundė jokiais skausmais. Buvo darbingas ir stiprus, o po įvykusio konflikto su sūnumi A. jai A. sakė, kad jam skauda visą kūną. Apie tai su ja jis kalbėdavo tik tuo metu, kai sūnaus nebūdavo namie. A. jis skausmais nesiskundė. Jos su dukra J. siūlėsi jam iškviesti medikus, tačiau tam prieštaravo pats A., nurodydamas, kad dėl įvykusio konflikto jis ir pats yra kaltas. Teigė, kad jam skausmai praeis savaime, sakė, kad jis niekur nevažiuos, jam jokios pagalbos nereikia.

2016-06-01 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 7–11) užfiksuota, kad apžiūrimas vyro lavonas, kuris yra namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje. Ant vyro lavono veido matyti patinimas, akys sutinusios, veidas pamėlynavęs. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nesurasta ir nepaimta.

2016-06-07 surašytame įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 12–18) užfiksuota, kad apžiūrimas gyvenamojo namo kiemas, adresu: (duomenys neskelbtini). Namo kieme matyti sumestos į krūvą sukapotos malkos. Krūvos dydis 4 m x 4 m x 1,5 m. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nesurasta ir nepaimta.

2016-06-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72–73) konstatuota, kad A. J. mirtis įvyko nuo kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės bei kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, sukėlusiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą. Į tai nurodo kairėje krūtinės ląstos pusėje lūžę VIII–X šonkauliai, kurių kraštai pažeidžia pasieninę krūtinplėvę, plyšimai kairio plaučio apatinėje skiltyje, kairėje krūtinės ląstos pusėje rasta 700 ml skysto kraujo ir krešulių. A. J. mirtis įvyko prieš 1–2 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2016-06-02, 9.00 val. A. J. kūne rasti sužalojimai: kairiojo plaučio apatinės skilties plyšimai, kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais dviejų parų laikotarpyje iki mirties. Kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės bei kairio plaučio apatinės skilties sužalojimas, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2016-07-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75–76) konstatuota, kad kairio plaučio apatinės skilties plyšimai, kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės bei kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikymu. Poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje, imant atskirai, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiajame dilbyje galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi mirusiojo A. J. kūne rasti sužalojimai galėjo gautis po pastūmimo griūvant ir kaire kūno puse kontaktuojant su kietais bukais paviršiais – malkų krūva. Mirusiojo A. J. kakle sužalojimų nėra. Mirusiojo A. J. rasti sužalojimai – kairio plaučio apatinės skilties plyšimai, kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje – galėjo gautis kairę krūtinės ląstos pusę tiesiogiai paveikus kietu buku daiktu – spiriant. Visi sužalojimai padaryti dviejų parų laikotarpiu iki mirties. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, A. J. būtų išgyvenęs.

Ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sužalojimai A. J. galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ir paviršiais, sužalojimai yra kairėje kūno pusėje. Išoriniai sužalojimai: nubrozdinimai kairiame dilbyje ir kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, poodinė kraujosruva nusileidžianti žemyn būdingi griuviminei traumai. Šone yra lūžę trys šonkauliai įstrižai kairiame šone. Šonkauliai lūžę spyrimo metu. Kaip buvo spirta, t. y. šonu ar priekiu, negalima pasakyti, nes neprisimena kaltinamasis. Šonkaulių kraštai pasiekė pasieninę krūtinplėvę, taigi turėjo būti stiprus smūgis. Griūnant tokio sužalojimo atsiradimas nėra būdingas. Šiuo atveju šonkaulių kraštai sulindo į konkrečią vietą, į plautį, kurį pažeidė. Prasidėjo kraujavimas, kraujavimas buvo neintensyvus. Esant palaipsniniam kraujavimui, plaučių funkcija triko. Skausmą turėjo jausti didelį, tačiau vaikščioti galėjo, kadangi tai ne galvos trauma ar sąmonės praradimas. Laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, tikėtina, buvo galima išgelbėti gyvybę. Kuo greičiau būtų buvusi suteikta medicininė pagalba, tuo pasekmės būtų buvusios švelnesnės. Tai nebuvo toks sužalojimas, kuris iškart sukeltų mirtį. Mirusiojo kūne alkoholio nerasta, taigi prieš mirtį jis alkoholio nevartojo. Jeigu jis alkoholį vartojo gegužės 30 d., o po to nevartojo, tuomet alkoholis buvo išsisklaidęs. Mirtis įvyko dėl to, kad šonkaulių kraštai pasiekė pasieninę krūtinplėvę, įlindo į krūtinės ląstą ir pažeidė kairįjį plautį, to pasekoje sukėlė kraujavimą į krūtinplėvės ertmę ir sukėlė kvėpavimo funkcijų bei širdies veiklos nepakankamumą.

2016-08-22 bendrojo pagalbos centro išreikalautų pagalbos skambučių garso įrašuose (įrašų data 2016-06-01 10 val. 09 min. 55 sek.) (1 t., b. l. 63–66) užfiksuoti 2016-06-01 pagalbos skambučiai numeriu 112. Atliekant garso įrašų apžiūrą ir jų stenogramą, nustatyta, kad 2016-06-01 dėl A. J. mirties skambinta du kartus: 2016-06-01, 10.09 val. BPC skambina moteris, prisistačiusi kaimyne, nurodo, kad reikalinga greitoji med. pagalba, adresu: (duomenys neskelbtini), nes A. J. guli be gyvybės požymių. Po to, 2016-06-01 10.24 val., skambina atvykę medikai, informuodami policijos įstaigą apie konstatuotą A. J. mirtį.

2016-06-08 parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 127–130) užfiksuota, kad įtariamasis A. J. parodė vietą namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur, jo teigimu, kilus konfliktui tarp jo ir tėvo A. J., sėdėjo tėvas ir jis. Nurodė vietą, kurioje, jo teigimu, buvo malkų krūva (malkų parodymų patikrinimo vietoje metu nebėra) ir, panaudojant manekeną, parodė, kaip jis stūmė savo tėvą, nuo to tėvas griuvo ant malkų krūvos. Parodo, kad neprisimena, kas vyko toliau.

2016-07-17 parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiąja J. J. protokole (1 t., b. l. 127–130) užfiksuota, kad ji namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme parodė vietą, kur, jos teigimu, prieš konfliktą sėdėjo tėvas, kur sėdėjo ji pati, bei, panaudojant manekeną, parodė, kaip jos brolis A., stovėdamas priešais sėdintį tėvą, paėmęs ranka už kaklo jį smaugė, ir kaip, tėvui atsistojus, jį du kartus stūmė, nuo to tėvas griuvo ant malkų krūvos (malkų parodymų patikrinimo vietoje metu nebėra). Po to ant manekeno parodė vietas, į kurias gulinčiam tėvui A. J. spyrė ir jį mušė.

Dėl A. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo A. J., nukentėjusios J. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, liudytojos (nukentėjusiąja ji patraukta po jos, kaip liudytojos, apklausos) J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, liudytojos S. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nes nukentėjusioji (nukentėjusiąja ji patraukta po jos, kaip liudytojos, apklausų) atsisakė duoti parodymus), vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvadomis, eksperto paaiškinimu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d., apie 18–19 val., gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), kieme tarp kaltinamojo A. J. ir nukentėjusiojo A. J. kyla konfliktas. Jie tarpusavyje susistumdo. Kaltinamasis A. J. du kartus rankomis stumia nukentėjusį A. J. į krūtinę, po antro pastūmimo nukentėjusysis nukrenta ant malkų krūvos. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, „A. J. stūmė tėvą smūgiuodamas abiem rankomis į krūtinę“, nes nenustatyta, jog jis būtų tėvui sudavęs smūgius į krūtinę, o pastūmimas negali būti laikomas smūgių sudavimu. Nukentėjusiajam A. J. nukritus ant malkų krūvos, kaltinamasis A. J. jam suduoda smūgius rankomis ir kojomis. Kur nukrito nukentėjusysis ir kaip jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje parodė nukentėjusioji J. J.. Po suduotų smūgių nukentėjusysis A. J. pakyla nuo žemės, nueina į namo vidų ir atsigula. Kitą rytą matosi, kad sutinęs jo veidas, skundžiasi skausmais, guli ir sėdi lovoje, vaikšto tik verčiamas aplinkybių. 2016 m. birželio 1 d., ryte, S. V. lovoje randa mirusį A. J., apie tai pranešama greitajai pagalbai, atvykę medikai konstatuoja A. J. mirtį ir apie tai praneša policijai. 2016-06-01 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 7–11) užfiksuota, kad ant apžiūrimo vyro lavono veido matyti patinimas, akys sutinusios, veidas pamėlynavęs. 2016-06-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72–73) konstatuota, kad A. J. mirtis įvyko nuo kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės bei kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, sukėlusiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą. 2016-07-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75–76) konstatuota, kad kairio plaučio apatinės skilties plyšimai, kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Visi mirusiojo A. J. kūne rasti sužalojimai galėjo gautis po pastūmimo griūvant ir kaire kūno puse kontaktuojant su kietais bukais paviršiais – malkų krūva. Mirusiojo A. J. kakle sužalojimų nėra. Mirusiojo A. J. rasti sužalojimai – kairio plaučio apatinės skilties plyšimai, kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje – galėjo gautis kairę krūtinės ląstos pusę tiesiogiai paveikus kietu buku daiktu – spiriant. Ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sužalojimai A. J. galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ir paviršiais, sužalojimai yra kairėje kūno pusėje. Išoriniai sužalojimai: nubrozdinimai kairiame dilbyje ir kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, poodinė kraujosruva nusileidžianti žemyn būdingi griuviminei traumai. Šone yra lūžę trys šonkauliai įstrižai kairiame šone. Šonkauliai lūžę spyrimo metu. Griūnant toks sužalojimas nėra būdingas. Šiuo atveju šonkaulių kraštai sulindo į konkrečią vietą, į plautį, kurį pažeidė. Prasidėjo kraujavimas, kraujavimas buvo neintensyvus. Esant palaipsniniam kraujavimui, plaučių funkcija triko. Skausmą turėjo jausti didelį, tačiau vaikščioti galėjo, nes tai ne galvos trauma ar sąmonės praradimas. Laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, tikėtina, kad buvo galima išgelbėti gyvybę. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011, 2K-276-976/2015).

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo A. J. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. J. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. J. mirtis – tiesioginis kaltinamojo A. J. veikos rezultatas: kaltinamasis A. J. 2016 m. gegužės 30 d., laiko tarpe nuo 18.00 val. iki 19.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, konflikto su nukentėjusiuoju A. J. metu, spirdamas kojomis gulinčiam ant žemės A. J. į šoną ir krūtinę, tuo padarydamas tėvui A. J. kairiojo plaučio apatinės skilties plyšimus, kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, to pasekoje A. J. 2016 m. birželio 1 d. nuo kairės krūtinės ląstos pusės VIII–X šonkaulių lūžių su pasieninės krūtinplėvės bei kairiojo plaučio apatinės skilties sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, sukėlusiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą, mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – tėvą A. J., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tai, kad A. J. mirė praėjus dviem paroms po sužalojimų padarymo, atsižvelgiant į tai, kad po sužalojimų padarymo A. J. iš namų nebuvo išėjęs, gulėjo ir sėdėjo lovoje, vaikščiojo tik aplinkybių verčiamas, jokie kiti asmenys jo namuose nesilankė, nėra pagrindo manyti, jog A. J. galėjo būti sužalotas kitų asmenų ar kitomis, nei nustatė teismas, aplinkybėmis. Atmetama galimybė, kad tarp A. J. suduotų smūgių ir A. J. mirties būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos kilusiems padariniams.

BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-511/2016, 2K-292-489/2015, 2K-302/2010, 2K-446//2010, 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005).

Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).

Kaltinamasis A. J. neigia turėjęs tyčią nužudyti A. J., tačiau teismas mano, kad jo kaltės forma neturėtų būti vertintina kaip neatsargumas (nusikalstamas nerūpestingumas), nes kaltinamojo tyčios turinys atskleidžiamas ne tik pagal jo parodymus, bet ir pagal objektyvias bylos aplinkybes (kaltinamojo elgesį, smurtinių veiksmų pobūdį, intensyvumą, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą ir kt.). Teismas nustatė, kad A. J. pastūmė A. J., o šiam nukritus ant malkų krūvos, spardė jį kojomis, sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Byloje nustatyta, kad šiais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam sulaužyti trys šonkauliai, padaryti kiti sužalojimai. Tai rodo, kad smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, smūgiuota į gyvybiškai svarbias kūno dalis. A. J., nukentėjusiajam suduodamas smūgius, suvokė, kad tokiais veiksmais vykdo veiką, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Mirtis nukentėjusįjį ištiko ne iš karto po sužalojimo, nukentėjusysis blogai jautėsi, tačiau kaltinamasis nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė. Tai, kad nukentėjusysis nesutiko, jog būtų kviečiama greitoji pagalba, neatleidžia kaltinamojo A. J. nuo atsakomybės, nes jis suprato, jog nukentėjusysis dėl jo veiksmų negalėjo laisvai vaikščioti, gulėjo ar sėdėjo lovoje, tačiau nesiėmė jokių veiksmų suteikti nukentėjusiajam pagalbą. Kaltinamasis A. J. atėmė nukentėjusiajam A. J. gyvybę sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą, numatydamas galimą mirtinų padarinių atsiradimą ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Konstatuotina, kad kaltinamojo kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma (BK 15 straipsnio 2 dalis) ir negali būti vertinama kaip neatsargumas.

Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių – neigia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291/2011).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. nuosekliai nurodė, jog jis su A. J. vartojo alkoholį, vėliau tarp jų kilo konfliktas, A. J. jam priekaištavo, todėl jie susistumdė, ar naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, negali pasakyti, nes dėl suvartoto didelio kiekio alkoholio negali tiksliai atsiminti įvykių eigos, parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė.

Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamojo A. J. prisipažinimu, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes. Dėl kitų aplinkybių, esant jam apsvaigus nuo alkoholio ir neatsimenant tolesnių įvykių eigos, jis galėjo sąžiningai klysti.

Teismas kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-584/2014 ir kt.).

Kaltinamasis A. J. parodė, kad su nukentėjusiuoju – tėvu A. J. iki įvykio dažnai kartu vartodavo alkoholį, tačiau tarp jokių konfliktų nekildavo. Įvykio dieną kartu su nukentėjusiuoju vartojant alkoholį, tarp jų kilo žodinis konfliktas, konkrečiai dėl ko nežino, kuris peraugo į fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį. Mano, kad fizinio konflikto kilimo pagrindinė priežastis buvo jo girtumas, būdamas blaivus, prieš nukentėjusįjį – tėvą – fizinio smurto jis nebūtų panaudojęs. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. J. teistas 2016 m. vasario 10 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Naują tyčinę nusikalstamą veiką, kaltinamasis padarė 2016 m. gegužės 30 d., t. y. neišnykus teistumui už pirmiau padarytą tyčinę nusikalstamą veiką (fizinio smurto panaudojimą prieš šeimos narį). Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Žmogaus gyvybės vertė ir svarba demokratinės santvarkos visuomenėse pripažįstama didžiausia vertybe ir jos apsauga yra įtvirtinta pamatiniuose įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I skyriaus 2 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 1 punkte yra išaiškinta, jog vienodas įstatymų dėl kėsinimosi į žmogaus gyvybę taikymas, teisingų bausmių paskyrimas yra viena svarbiausių teisėtumo ir teisingumo įgyvendinimo garantijų, užtikrinant prigimtinę žmogaus teisę į gyvybę.

Pagal teismų praktiką nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, vertindami kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, teismai atsižvelgia į jo pasiryžimą bei atkaklumą įgyvendinti sumanymą nužudyti (smurto naudojimo intensyvumą prieš nukentėjusįjį, šiuo tikslu naudotus įrankius bei priemones, kt.).

Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, mano, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, tačiau padarytas netiesiogine tyčia, sukėlęs nepataisomus padarinius – kito žmogaus mirtį, kaltinamasis anksčiau teistas už smurto panaudojimą prieš šeimos narį, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų: baustas 2015-11-06 pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, 128 straipsnio 1 dalį 350 EUR bauda, 2016-03-28 pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį įspėjimu, 2016-06-07 pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį 14 EUR bauda. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 93), priklausomybės ligų kabinete nėra. Psichiatro pacientų registre neįrašytas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog. A. J. pas psichiatrus ambulatoriškai lankėsi 2003-09-24 – 2004-12-08 laikotarpyje. Diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant lakias medžiagas, priklausomybės sindromas, žalingas vartojimas (F18.2), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (F 10.1), A. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 104).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis dažnai girtauja ir už tai yra baustas administracine tvarka, naudoja smurtą prieš šeimos narius, už ką jam yra taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis pats girtaudavo su kaltinamuoju, po smurto panaudojimo draudė kviesti medicinos pagalbą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Skiriant bausmę kaltinamajam A. J. nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnį, nes tam nėra pagrindų ir sąlygų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios leistų skiriant bausmę kaltinamajam A. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra. Iki teismui išeinant priimti sprendimą, prašymų dėl proceso išlaidų išieškojimo nepareikšta.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinė plokštelė su garso įrašais, perduota Šiaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-25704-16 medžiaga (vokas prisegtas prie bylos viršelio), paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsniu, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktą 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2016 m. gruodžio 20 d.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-06-07 iki 2016-06-09.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – panaikinti ir paskirti A. J. kardomąją priemonę – suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

A. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Migracijos skyriaus 2008-08-20, perduotą Šiaulių apygardos teismui kartu su bylos Nr. 01-1-25704-16 medžiaga (vokas prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti pataisos namų įstaigos, kurioje A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktiniai įrodymai – kompaktinė plokštelė su garso įrašais, perduota Šiaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-25704-16 medžiaga, (vokas prisegtas prie bylos viršelio), paliktini prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam A. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.