Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovo S. A. atstovui advokato padėjėjui Sauliui Gabniui, atsakovės D. B. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovei Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. A. patikslintą ieškinį atsakovėms D. B., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., tretieji asmenys M. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo ½ dalyje negaliojančiu, nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo į ½ dalį palikimo išdavimo, atsakovės 2012-09-05 įsipareigojimo, notarinio registro Nr. K1AK-7120, įvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo M. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2012-03-20 mirė ieškovo S. A. ir atsakovės D. B. tėvas A. A., o 2012-05-05 mirė jų motina A. A. (t.1, b.l. 28, 29). Po tėvų mirties likusį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., - paveldėjo atsakovė D. B., 2012-09-05 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. jai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. K1AK-7121 (t.1, b.l. 33-34, 51-53). Atsakovė D. B. pateikė Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui pareiškimą, kuriuo ji įsipareigoja atlyginti S. A. tenkančią paveldimo turto dalį paveldėto turto vertės ribose tuo atveju, jeigu jam įstatymų nustatyta tvarka bus atstatytas terminas palikimui priimti (t.1, b.l. 64). Atsakovė D. B. 2012-09-06 įregistravo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre. 2012-09-19 atsakovė D. B. ir tretysis asmuo M. Š. sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią D. B. pardavė, o M. Š. nupirko butą už 117000 Lt, tačiau pirkėjo M. Š. nuosavybės teisės į ginčo butą viešame registre dar nėra įregistruotos (t.1, b.l. 33-34, 102-104).

Ieškovas prašo pratęsti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovo darbo Jungtinėje Karalystėje.

Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga.<...> Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog ieškovas apie tėvų mirtį žinojo. Ieškovas teigia, jog dėl pamaininio darbo kartono fabrike, griežtų darbo drausmės reikalavimų, negalėjo pasiimti atostogų tam, kad atvyktų į Lietuvą ir laiku priimtų mirusių tėvų palikimą, tačiau ieškovas nepateikia jokių šias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovo pateiktos pažymos iš darbovietės (t.1, b.l. 84-85, 105-106) tik patvirtina, kad ieškovas nuo 2005-11-29 dirba gamybos operatoriaus pareigose (duomenys neskelbtini) įmonėje Didžiojoje Britanijoje ir kad, norėdamas gauti atostogas, S. A. privalo apie tai pranešti įmonei ne mažiau kaip prieš 2 savaites, tačiau jokių duomenų, kad ieškovas kreipėsi į darbdavį dėl atostogų suteikimo ir jam buvo atsisakyta jas suteikti, byloje nėra pateikta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas bandė kitomis ryšių priemonėmis informuoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurą apie savo ketinimus priimti tėvų palikimą. Notarė A. K. patvirtino, kad ieškovas į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą neskambino, nerašė jokių paklausimų elektroniniu paštu jam rūpimu klausimu bei nebandė išsiaiškinti galimybių priimti atsiradusio palikimo neišvykstant iš Anglijos. Ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, ieškovas nedėjo pastangų priimti palikimą, kadangi pasitikėjo seserimi, atsakove D. B.. Nustačius tokias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių, turimą išsilavinimą (spec. vidurinis) ir gyvenimišką patirtį, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo, o aplinkybė, kad ieškovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, negali būti traktuojama kaip objektyvi priežastis, sutrukdžiusi jam atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. Be to, ieškovas galėjo priimti palikimą ir per įgaliotą asmenį – savo atstovą, tačiau ir šia galimybe ieškovas nepasinaudojo.

Ieškovo patikslintuose ieškiniuose ir ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kuriais remdamasis ieškovas ginčija paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. KlAK-7121, yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini.

Pirmiausia ieškovas nurodė, kad atsakovė D. B. nesąžiningai, savanaudiškai, neatsižvelgdama į ieškovo interesus, neteisėtai priėmė visą tėvų palikimą, o notarė, neatsižvelgusi į visų paveldėtojų valią, neteisėtai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę juo labiau neturi paveldėjimo bylą vedantis notaras.

Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą. Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str. 1 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad notarė, išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė kokias nors įstatymų nuostatas. Ieškovo deklaratyvūs teiginiai dėl Notarų garbės kodekso 6, 10, 21 straipsnių, Notariato įstatymo 1, 2 straipsnių pažeidimo, nepateikiant konkrečių įrodymų, nėra pagrindas pripažinti, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas neteisėtai ir dėl to dalyje pripažintinas negaliojančiu.

Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad atsakovė D. B. priėmė palikimą su sąlyga, kadangi, ieškovo manymu, ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas yra neatsiejamai susietas su atsakovės D. B. 2012-09-05 įsipareigojimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. K1AK-7120. Iš paveldėjimo teisės liudijimo turinio akivaizdu, kad jame jokių sąlyginių nuostatų nėra. O ieškovo traktavimas, kad ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas yra neatsiejamai susijęs su minėtu atsakovės D. B. įsipareigojimu, tėra subjektyvi ieškovo nuomonė. Ieškovo nuomone, atsakovė D. B. galėjo priimti tik ½ tėvų palikimo dalį, tačiau LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies. Nagrinėjamu bylos atveju, atsakovei D. B. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą ir neatsiradus kitų įpėdinių, pareiškusių valią priimti mirusių A. ir A. A. palikimą, notarė A. K., vadovaujantis minėta CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata, visiškai pagrįstai išdavė D. B. paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldimą turtą.

Visiškai nesuprantami ir nepagrįsti ieškovo nurodomi argumentai dėl kitų eilių įpėdinių, tarp jų ir valstybės, galimai pažeistų interesų. LR CK 5.11 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.). Šiuo atveju pirmos eilės įpėdinei pagal įstatymą atsakovei D. B. priėmus mirusių tėvų palikimą, kitų eilių įpėdinių, taip pat valstybės, paveldėjimo teisė net neatsirado.

Nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas išduoti jam A. A., mirusio 2012-03-20, ½ palikto turto dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Be jau aukščiau išdėstytų motyvų, papildomai pažymėtina tai, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas ir teismas neturi įgaliojimų atlikti išimtinai notarų kompetencijai priskirtų veiksmų.

Ieškovas taip pat prašo ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti iš dalies negaliojančiu, nurodant paveldėto turto ½ dalies įpėdiniu sūnų S. A., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neginčija 2012-09-19 buto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl darytina išvada, kad ieškovas nebeturi reikalavimo teisės į trečiajam asmeniui M. Š. perleistą turtą.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir pripažinus, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei D. B. išduotas teisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę D. B. įvykdyti 2012-09-05 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure patvirtintą įsipareigojimą, notarinio registro Nr. K1AK-7120.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus byloje, ieškovo reikalavimai, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, atmestini.

Atmetus ieškinį, atsakovei D. B. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 1755 Lt dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas (CPK 96 str. 2 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2012-09-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. A. 3630 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei D. B..

Priteisti iš ieškovo S. A. 1755 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašo viešame registre dėl D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto – buto, adresu Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – nuosavybės teisės perleidimo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) draudimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.