Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 41 000 Eur skolos ir 5 procentų metines procesines palūkanas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys 2008 m. gegužės 29 d. sudarė žaidėjo atstovavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atstovavo atsakovui (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 1.2 punktą ieškovė įsipareigojo atsakovą konsultuoti, padėti ir atstovauti jam kaip kvalifikuotam krepšininkui santykiuose su krepšinio klubais visame pasaulyje, taip pat atsakovo vardo, atvaizdo, įvaizdžio, atletinių įgūdžių ir asmeninių savybių rinkodaros bei prekybos klausimais, pristatyti atsakovą bet kuriam atsakovo paslaugų pirkimu susidomėjusiam krepšinio klubui, atsakovo vardu derėtis su krepšinio klubu dėl tinkamos sutarties, kurią pasirašys atsakovas, ir vėliau palaikyti ryšį su klubu ginant atsakovo interesus ir sprendžiant visus atsakovui aktualius klausimus, kylančius dėl jo įsipareigojimų klubui. Pagal Sutarties 1.3 punktą atsakovas suteikė ieškovei išskirtines atstovavimo ir konsultavimo teises derinant visas sutartis su krepšinio klubais ir šių sutarčių sąlygas, atsakovas įsipareigojo nesudarinėti sutarčių ar susijusių susitarimų tiesiogiai ar per kitą trečiąją šalį. Sutarties 3 punktas nustato, kad: už bet kurią atstovo parūpintą ir žaidėjo pasirašytą sutartį (išskyrus NBA) žaidėjas sutinka sumokėti atstovui 10 procentų dydžio atstovo honorarą nuo pagrindinio žaidėjo grynojo atlyginimo už atitinkamus metus; derindamas žaidėjo sutartį su klubu, atstovas privalo įtraukti punktą, pagal kurį atstovas gauna jam skirtą honorarą tiesiogiai iš klubo, jis turi būti sumokamas atstovui sutarties su krepšinio klubu pasirašymo dieną; atstovo honoraras yra atlygis už visas pagal šią Sutartį atstovo suteiktas paslaugas; atstovas neturi teisės į jokių išlaidų kompensaciją, nebent šalys raštu susitaria kitaip.2013 metais atsakovas G. O. su VšĮ „Krepšinio Rytas“ (toliau – Klubas) sudarė sportinės veiklos sutartį, kurios 4.2 punkte nustatyta, kad už 2013–2014 metų krepšinio sezoną klubas atsakovui sumoka 110 000 Eur, už 2014–2015 metų sezoną – 135 000 Eur, už 2015–2016 metų sezoną – 165 000 Eur.Byloje pateikti ieškovės UAB „East Players“ direktoriaus Š. B. ir atsakovo G. O. bei Š. B. ir Klubo direktoriaus M. P. susirašinėjimai socialiniame tinkle „Facebook“ elektroniniais laiškais bei SMS žinutėmis įrodo, kad ieškovė teikė atsakovui atstovavimo paslaugas, derėjosi su Klubu dėl atsakovo sportinės veiklos sutarties su Klubu sudarymo, derino sutarties sąlygas, organizavo jos pasirašymą. Tai įrodo, kad atsakovo sutartis su Klubu buvo pasirašyta dėl ieškovės, teikusios atstovavimo paslaugas pagal Sutartį, pareigų vykdymo, ieškovė derėjosi ir su kitais klubais, be to, ir pasirašius sutartį su Klubu ieškovė toliau atstovavo atsakovo interesams, derėjosi dėl jo žaidimo ir galimybių perkelti jį į kitą klubą.Teismas sprendė, kad sportinės veiklos sutarties su Klubu sudarymo momentu ieškovė buvo atsakovo atstovė ir tinkamai vykdė savo pareigas, ši sutartis su Klubu buvo sudaryta ieškovei teikiant savo paslaugas pagal Sutartį. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė. Nors į atsakovo su Klubu pasirašytą sportinės veiklos sutartį neįtrauktas punktas, kad ieškovei priklausantį honorarą išmoka Klubas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad šalių sudaryta Sutartis tapo neatlygintinė. Projektiniame pasiūlyme Klubo pasiūlytas atlyginimas atsakovui 2013–2014 m. buvo 100 000 Eur, 2014–2015 m. – 125 000 Eur, 2015–2016 m. – 150 000 Eur. Tai įrodo, kad ieškovė, derindama atsakovo atlyginimą, į jį įtraukė pagal Sutartį sulygtą honorarą, t. y. 10 procentų nuo atsakovo grynojo atlyginimo (Sutarties 3 punktas). Iš byloje pateikto ieškovės direktoriaus Š. B. ir Klubo direktoriaus M. P. susirašinėjimo nustatyta, kad aplinkybė, jog ieškovei honorarą moka ne Klubas, o tiesiogiai žaidėjas, yra ne vienkartinė praktika. Teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju atlyginimą agentui privalo sumokėti pats žaidėjas, o ne Klubas. Jeigu į sportinės veiklos sutartį būtų įtraukta sąlyga dėl atsiskaitymo su ieškove, bet kokiu atveju jam honoraras būtų mokamas iš atsakovui priklausančio atlyginimo.Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų nurodęs ieškovei, jog sutinka sudaryti sutartį su Klubu tik tuo atveju, jeigu nebus nurodyti agentiniai, t. y. atlyginimas ieškovei. Apskritai nenustatyta, kad atsakovas būtų išreiškęs savo valią dėl kokių nors sutarties su Klubu sąlygų. Visas derybas tiesiogiai vykdė ieškovė, įskaitant ir atlyginimo atsakovui klausimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad po sutarties su Klubu sudarymo atsakovas neginčijo savo prievolės atsiskaityti su ieškove, žadėdamas sumokėti jai priklausantį honorarą, tačiau šios prievolės neįvykdė.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, papildomai pažymėjo, kad atsakovas deklaratyviai teigia, jog atlyginimas agentui yra mokamas ne iš žaidėjo atlyginimo, o atskirai Klubo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žaidėjo agentė neturėjo jokių teisinių santykių su Klubu, ji veikė kaip žaidėjo (atsakovo) atstovė ir jo vardu, t. y. teisinius santykius ji turėjo tik su žaidėju ir galėjo gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas tik pagal sutartį su žaidėju ir iš žaidėjui priklausančio honoraro, nesvarbu, ar agentei priklausantis atlyginimas būtų atskirai apskaičiuotas ir nurodytas Klubo sutartyje su žaidėju, ar ne.