- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-719-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00018-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balticum Transport“
- Atsakovas
- SIA „Alliance Cargo LV“
- Advokatai
- Aurelija Vingrienė-Šimkūnienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticum Transport“ atskirąjį skundą, atstovaujamos advokatės Aurelijos Vingrienės-Šimkūnienės, dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-326-570/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Balticum Transport“ ieškinį atsakovei SIA „Alliance Cargo LV“ dėl įsiskolinimo už krovinių pervežimo paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5950 EUR skolą už pervežimo paslaugas, 117,16 EUR palūkanas, 8,75 proc. procesines metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatsiskaitė už ieškovės atliktas krovinių pervežimo paslaugas, todėl privalo sumokėti likusį įsiskolinimą ir priskaičiuotas komercines palūkanas. Teigia, kad buvo vykdomos žodinės sutartys, o atsakovės užsakymas dėl krovinių pervežimo ieškovės yra nepasirašytas, todėl juo vadovautis negalima. Kaip ir negalima vadovautis arbitražine išlyga, nes užsakymai ieškovės yra nepasirašyti, todėl ši išlyga negaliojanti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Balticum Transport“ ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Marijampolės rajono apylinkės teisme ir išaiškino ieškovei, kad ji dėl kilusio ginčo turėtų kreiptis į Jūrininkystės ir komercinio arbitražo teismą pagal arbitražo procedūras, teismo adresas – Brivibas 226, Ryga LV-1039.
Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš tarptautinių krovinių pervežimo santykių, todėl teismo vertinimu, nors ieškovė ir nepasirašė atsakovės pateiktų užsakymų, tačiau juos vykdė, jais vadovaujantis paskaičiavo mokėtiną atlygį už suteiktas paslaugas, užsakymų pagrindu išrašė sąskaitas faktūras, paskaičiavo komercines palūkanas, laikydamasi užsakymuose nustatytų atsiskaitymo terminų. Duomenų, kad ieškovė, gavusi užsakymus, būtų prieštaravusi jų sąlygoms ir nedelsiant apie tai informavusi atsakovę, byloje nėra, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė priėmė sutarties (užsakymų) sąlygas be jokių išlygų ir jas turi vykdyti, kaip ir vykdyti susitarimą dėl ginčų sprendimo arbitraže. Arbitražinis susitarimas nėra pripažintas negaliojančiu, todėl teismo nuomone, bylos teismingumui CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismingumo taisyklė negali būti taikoma.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovės atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti ir nagrinėti jį civilinėje byloje Nr. 2-326-570/2014.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nebuvo pakankamai atsižvelgta į ieškinyje pateiktus argumentus ir paaiškinimus, kurie, apeliantės nuomone, yra pakankami pripažinti, jog šalys arbitražinio susitarimo nesudarė.
2. Vadovaujantis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, yra akivaizdu, kad arbitražinis susitarimas turi būti sudaromas raštu, t. y. toks sandoris turi būti patvirtintas šalių parašais. Šiuo atveju, užsakymai nebuvo patvirtinti abiejų šalių parašais, todėl laikytina, jog užsakymuose – sutartyse įforminta arbitražinė išlyga yra negaliojanti. Nei 2013 m. rugpjūčio 12 d. užsakymo Nr. LV 1789/0813, nei 2013 m. rugpjūčio 30 d. užsakymo Nr. LV 1850/0913 ieškovė nepasirašė. Teismas, vertindamas teismingumo klausimą, turėjo pripažinti, jog arbitražinis susitarimas nebuvo sudarytas, kadangi nebuvo laikomasi tokiam susitarimui privalomos sandorio formos.
3. Apeliantės nuomone, tarp šalių krovinio pervežimo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji nebuvo sudaryta sąlygomis, kurios yra įtvirtintos užsakymuose, išskyrus tas sąlygas, kurios atitinka CMR važtaraščiuose esančius duomenis. Užsakymai ieškovei buvo pateikti po to, kai tarp šalių jau buvo atsiradę krovinių pervežimo teisiniai santykiai, o krovinio pervežimo sutartis jau buvo pradėta vykdyti, taip pat dėl to, kad ieškovei pateiktų užsakymų ji nepasirašė (nepatvirtino), pripažintina, kad užsakymai nėra vežimo sutarties sąlygas patvirtinantys dokumentai, o pačių šalių buvo traktuojami kaip dokumentai, skirti formaliems atsiskaitymo tikslams.
4. Tuo atveju, jeigu pateikti užsakymai būtų pripažinti priimti ir ieškovę įpareigojantys, šalių sudarytuose užsakymuose įtvirtintos arbitražinės išlygos turėtų būti laikomos negaliojančiomis, kadangi jos neatitinka imperatyvių reikalavimų, numatytų CMR konvencijoje. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog užsakyme nurodytoje išlygoje nėra nuorodos į CMR konvenciją, turėjo priimti ieškinį ir nagrinėti bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną Marijampolės rajono apylinkės teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.
Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė UAB ,,Balticum Transport“ kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei SIA „Alliance Cargo LV“ dėl tarptautinių krovinių pervežimo sutarčių (užsakymų) vykdymo. Pagal krovinių pervežimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. užsakymą Nr. LV 1789/0813 ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. užsakymą Nr. LV 1850/0913 šalys yra susitarę, kad tuo atveju, jei abi šalys nesusitaria tarpusavyje, ginčus spręs jūrininkystės ir komercinio arbitražo teismas, vienas teisėjas, raštu. Visos kitos nuostatos – pagal arbitražo procedūras. Ginčai teisme sprendžiami latvių kalba, su galimybe pateikti papildomus dokumentus rusų kalba. Teismo adresas nurodytas Brivibas 226, Ryga LV-1039.
Arbitražinio susitarimo sudarymo tvarką ir galiojimo klausimus reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10-12 straipsniai. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitraže, o ne teismine tvarka. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Sudarytas arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Taigi arbitražo procesas yra teismo proceso alternatyva. Ginčo sprendimo arbitražu būdo pasirinkimas reiškia, kad šalys susitaria nesikreipti dėl ginčo sprendimo į valstybės teismą ir paveda jų ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams. Arbitražinis susitarimas, viena vertus, panaikina teismo jurisdikciją, antra vertus, sukuria alternatyviąją jurisdikciją – arbitražo jurisdikciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010).
Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus. Aiškindamas, kaip turi būti suprantamas niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai; teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba, kitaip tariant, gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012).
Šalies teisė ginčyti arbitražinį susitarimą teisme netiesiogiai yra pripažįstama 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalyje, tokią galimybę patvirtina ir Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio nuostatos, pagal kurias arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra nurodęs, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio mėn. 7 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-470/2012). Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu nustačius, jog yra pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai.
CPK 23 straipsnyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškininį pareiškimą dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai šalys susitaria tarpusavio ginčą spręsti arbitraže, jos bylos nagrinėjimą perduoda arbitražui, todėl nesant šalių reikalavimo pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia, ir apeliantei sprendžiant, jog ginčas yra teismingas išskirtinai teismui, yra užkertama galimybė bylos nagrinėjimui šalių pasirinktu būdu – ginčą spręsti ne teisme. Taigi, tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas įpareigoja teismą atsisakyti priimti ieškinį, jeigu teismui pateikiami duomenys apie šalių susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui ir nėra akivaizdu, jog arbitražinis susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ar imperatyviai įstatymo normai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai arbitražinė išlyga tenkina reikalavimus, keliamus sutarčiai, ir bylą dėl arbitražinio susitarimo galiojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nagrinėjantis teismas gali nustatyti arbitražinio susitarimo prasmę, remdamasis bendraisiais sutarčių aiškinimo principais, toks arbitražinis susitarimas galioja ir jį įmanoma įvykdyti tol, kol arbitražiniame susitarime nustatytos sąlygos yra tenkinamos.
Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių yra kilęs iš tarptautinių krovinių pervežimo santykių. Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kokia turi būti arbitražinio susitarimo forma. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu esant tokioms sąlygoms: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais (kurie gali būti siunčiami elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) šalys apsikeičia ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena šalis tvirtina, o kita šalis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimą; arba 5) yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė nepasirašė atsakovės pateiktų užsakymų, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji atsakovės užsakymus vykdė, jais vadovaujantis paskaičiavo mokėtiną atlygį už suteiktas paslaugas, užsakymų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras, paskaičiavo komercines palūkanas laikydamasis užsakymuose nustatytų atsiskaitymo terminų. Kaip jau minėta, arbitražinį susitarimą šalys gali sudaryti nebūtinai abi pasirašydamos bendrą dokumentą, tačiau ir kitomis sąlygomis, nurodytomis Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje. Tam, kad teismas ex officio pripažintų arbitražinį susitarimą negaliojančiu, turi nekilti jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančiu šalių susitarimo, nesant papildomai nurodytoms aplinkybėms ir nesant pakankamiems įrodymams, kadangi šalys galėjo patvirtinti susitarimą spręsti ginčus arbitraže ne tik pasirašydamos užsakymus, bet ir kitais Komercinio arbitražo įstatyme numatytais būdais, kaip apsikeičiant raštais ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas arba susitarimas sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais. CK 6.162 straipsnyje numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, duomenų apie tai, kad ieškovė, gavusi užsakymus, būtų prieštaravusi užsakymo sąlygoms ir nedelsiant apie tai informavusi atsakovę, ieškovė teismui nepateikė, todėl pagrįstai sprendė, kad ji priėmė sutarties (užsakymų) sąlygas be jokių išlygų ir jas turi vykdyti, kaip ir vykdyti susitarimą dėl ginčų sprendimo arbitraže. Duomenų, kad šalių susitarimas būtų pripažintas negaliojančiu, ar kad ieškovė būtų kreipusis į teismą dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, apeliantė nepateikė, todėl bylos teismingumui CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismingumo taisyklė negali būti taikoma.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.