Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. S., ieškovės atstovei advokatei Elenai Gylienei, atsakovui E. A., atsakovo atstovei advokatei Eglei Grucytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui E. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko L. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko. Institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas. Sprendimo priėmimo metu byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus, tokiu atveju nesikeistų vaikui įprasta aplinka, jis būtų su motina, prie kurios prisirišę, kuri vaiku rūpinosi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas – nepilnamečio L. A. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove V. S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.3 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas siekia bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime maksimaliai, prašo nustatyti bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis ir t.t. Teismo posėdyje ieškovei ir jos atstovei išreiškus sutikimą su atsakovo siūloma nustatyti atsakovo ir nepilnamečio L. A. bendravimo tvarka, išvadą teikiančiai institucijai tokiai bendravimo tvarkai neprieštaraujant, teismo vertinimu, atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka užtikrina nepilnamečio vaiko galimybes su tėvu bendrauti maksimaliai ir atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnis, CPK 178, 185 straipsnis).

Atkreiptinas šalių dėmesys, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi ieškovei tenka didesnė šalių sūnaus auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, atsiranda ir nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo daug didesnį išlaikymą (perkelti daug didesnę išlaikymo naštą).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 180,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio poreikiams per metus reikalinga 4 340,00 Eur suma, kurią detalizavo ieškinyje. Teismui atlikus paskaičiavimą, nustatyta, kad ieškovės nurodymu nepilnamečio poreikiams per mėnesį reikalinga 360,82 Eur suma, kuriuos sudaro: 180,00 Eur maistas, 48,33 Eur apranga, 15,00 Eur laisvalaikis, 8,33 Eur higiena, 8,33 Eur vaistai, vitaminai, 30,83 Eur darželis, 70,00 Eur būstas. Uždarosios akcinės bendrovės „Marių klinika“ pažyma patvirtina, kad nepilnametis sveikatos sutrikimų neturi. Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad nepilnametis vaikas lanko darželį, paslaugos mokamos (22,51 Eur, 38,02 Eur, 44,82 Eur – 2019 m. paskutinįjį ketvirtį). Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomu išlaikymo dydžiu kaip nepagrįstai dideliu, sutinka teikti 80,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad vaiko poreikiams mėnesiui reikalinga suma yra 125,00 Eur, kurią sudaro: maistas 50,00 Eur, rūbai iki 30,00 Eur, laisvalaikis 5,00 Eur, higiena 5,00 Eur, sveikatos priežiūra, vaistai, vitaminai 5,00 Eur, darželiui 0,58 Eur už vieną lankytą dieną, komunaliniams mokesčiams 30,00 Eur.

Teismas išklausęs šalių paaiškinimus dėl jų sūnaus poreikių ir jiems tenkinti reikalingų lėšų dydžio, pažymi, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan., šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad su sūnumi buvo kelis kartus kino teatre, o daugiausia laiko sūnus praleidžia lauke, išeina pasivaikščioti į mišką, tačiau tai nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo atstovės argumentais dėl per didelių ieškovės nurodomų išlaidų laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, kad sūnui nepatinka vartoti vitaminus (nes neskanūs), tačiau tai nereiškia, kad vaikui nėra reikalingi vitaminai ir kad nereikia skirti lėšų jų ir kitų medicininės paskirties priemonių įsigijimui. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad dalis ieškovės nurodytų lėšų yra šiek tiek išdidintos, pvz. lėšos maistui namuose, išlaidos gyvenamojo ploto išlaikymui.

Vertinant šalių turtinę padėtį valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis jos vardu transporto priemonių neregistruota. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (2 metų vaiko auginimo atostogos baigėsi 2019 m. rugsėjo 28 d.), pajamos 2019 m. paskutinįjį ketvirtinį vidutiniškai 627,26 Eur (su mokesčiais). Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinės apskaitos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovei buvo skiriama socialinė pašalpa iki įsidarbinant. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką S. S.. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota; valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovas turi dvi transporto priemones. Bylos duomenimis, atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, atsakovo pajamos 2019 m. paskutinį ketvirtį neatskaičius mokesčių 1486,90 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius vidutiniškai pajamų gaunama apie 1140,00 Eur per mėnesį), 2020 m. sausio mėnesį atsakovui priskaičiuota 1393,66 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad su darbo santykiais susijusios aplinkybės nėra pasikeitusios. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus D. A. ir G. A., abu vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, gyvena kartu su atsakovu ir kurių išlaikymui, atsakovo paaiškinimu, skiriama po 150,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas vertina, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi kilnojamojo turto, gauna du kartus didesnes pajamas nei ieškovė, tačiau atsakovas turi vienu išlaikytiniu daugiau nei ieškovė, o abiejų šalių turtinė padėtis nesudaro nei vienai iš šalių galimybės skirti 218,00 Eur per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui, todėl teismas nukrypsta nuo orientacinio išlaikymo dydžio kriterijaus.

Įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, išklausęs ieškovės žodinius paaiškinimus apie sūnaus poreikius ir patiriamas išlaidas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko amžių, fizinius ir socialinius poreikius, į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus L. A. poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga skirti ne mažesnę nei 360,00 Eur sumą (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, skirstant lėšas visoms nepilnamečio vaiko išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, minėtų 360,00 Eur turi pilnai pakakti. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, jog kas mėnesį gauna išmoką iš valstybės Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo pagrindu, kuri skirta vaiko poreikių tenkinimui, todėl vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Šiuo metu išmokos dydis yra 60,00 Eur, todėl vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina iki 300,00 Eur. Tokiu būdu nustatytina 150,00 Eur suma per mėnesį, tenkanti atsakovui skirti šalių sūnaus L. A. išlaikymui. Teismas vertina, kad atsakovas teikiamu išlaikymu prisidės prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo užtikrinimo, išlaikymo dydis nepažeidžia šalių turtinių interesų bei abiejų šalių galimybių teikti vienodo dydžio išlaikymą pusiausvyros (CPK 178, 185 straipsniai). Šių argumentų pagrindu ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas sūnui L. A. išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko motina V. S., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Pagal CPK 178 straipsnį šalį turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo 4 490,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., mokant kas mėnesį po 150,00 Eur. Ieškovė, teismo posėdyje sutikslinusi šį reikalavimą (atsisakiusi įsiskolinimo už 3 mėn. (kai sūnus gyveno pas atsakovą) x 150 Eur = 450 Eur), prašo priteisti iš atsakovo 4 040,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro: 2 900,00 Eur suma už visiškai neteiktą išlaikymą sūnui, t. y. už 19 mėn. 10 dienų, priteisiant iš atsakovo po 150,00 Eur per mėnesį (19 mėn. 10 dienų x 150,00 Eur = 2 900,00 Eur) ir 1 140,00 Eur suma už nepilnai 11 mėnesių teiktą išlaikymą (2 900,00 Eur + 1 140,00 Eur = 4 040,00 Eur).

Atsakovas posėdyje teigė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. teikė sūnui išlaikymą pirkdamas mišinukus ir sauskelnes (kiekvieną mėnesį buvo išleidžiama apie 50,00 Eur), rašytinių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Atsakovas teismo posėdyje nurodęs, kad mišinukus ir sauskelnes vaikui pirkęs daug kartų, patikslinęs nurodė 4-5 kartus. Ieškovė pripažino, kad atsakovas nupirkęs vaikui sauskelnių ir mišinukų, bet tik kartą. Teismas posėdyje išklausęs ieškovę, atsakovą, liudytojų D. S., R. A. paaiškinimus, laiko atsakovo neįrodytu, jog kiekvieną mėnesį išleisdamas po 50,00 Eur pirko ir ieškovei perdavė vaikui skirtus mišinukus ir sauskelnes už bendrą 1000,00 Eur sumą (CPK 183, 185 straipsniai). Atsakovas tai pat nurodė nupirkęs vaikui lovytę už 80,00 Eur, vežimą Zyppi už 100,00 Eur, vaikštynę už 25,00 Eur, sūpynes už 45,00 Eur, dviratuką už 15,00 Eur, atvežė vaikui rūbelių, ieškovei per jos tėvą atsakovas perdavęs 15,00 Eur. Šių aplinkybių ir daiktų bei pinigų perdavimo ieškovei faktą patvirtino pati ieškovė bei liudytojos D. S., R. A., tačiau ieškovė nurodė, kad daiktai buvo padėvėti, beverčiai.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei pateikė sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovas yra suteikęs 510,00 Eur išlaikymą vaikui (2018 m. lapkritį – 40,00 Eur, 2018 m. gruodžio mėn. – 50,00 Eur, 2019 m. vasario mėn. – 40,00 Eur, 2019 m. kovo mėn. – 40,00 Eur, 2019 m. balandžio mėn. – 45,00 Eur, 2019 m. gegužės mėn. – 40,00 Eur, 2019 m. birželio mėn. – 45,00 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 45,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 45,00 Eur, 2019 m. spalio mėn. – 45,00 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. – 70,00 Eur). Taigi byloje nėra ginčo, jog atsakovas aukščiau nurodytais laikotarpiais (viso 11 mėnesių) yra suteikęs 510,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Teismas byloje laiko įrodytu, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. prisidėjo prie šalių sūnaus išlaikymo bendra 840,00 Eur (50 Eur mišinukai ir sauskelnės + 15 Eur grynais + 265 Eur daiktų vertė + 510 Eur mokėjimo pavedimais) suma, kuri, teismo vertinimu, nelaikytina pakankama visų būtinų vaiko poreikių patenkinimui. Dėl to nusprendus iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomos po 150,00 Eur per mėnesį, ieškovei neprašant priteisti išlaikymo įsiskolinimo už 3 mėnesius (450,00 Eur), nustačius vaiko išlaikymui atsakovo skirtą pinigų sumą (840,00 Eur), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteisiamas 3 710,00 Eur (150 Eur x 33 mėn. 10 d. = 5000,00 Eur – 450,00 Eur – 840,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui L. A. už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikta, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje teikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistinas 199,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 Eur x 12 = 1 800 Eur x 3 proc. x 75 proc.), 83 Eur už reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo). Valstybė byloje patyrė 208,98 Eur išlaidas teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą. Ieškovės ieškinį patenkinus 69 proc. visų reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteisiama 144,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas šioje byloje turėjo 9,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš kurių 6,54 Eur valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Viso valstybei iš atsakovo priteistina 349,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 710 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Paskirti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Ieškovė neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

2. Nepilnametis vaikas turi teisę laisvu laiku visada bendrauti su atsakovu telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis, o taip pat susitikti su atsakovu ne ilgesniam kaip valandos laikotarpiui, jeigu tai netrukdo jo mokslui, būreliams ar kitai suplanuotai veiklai. Atsakovas prieš susitikimą su nepilnamečiu vaiku, privalo SMS žinute ar telefonu informuoti kitą tėvą apie numatomą susitikimo vietą ir laiką, ne vėliau nei likus 1 dienai iki numatomo susitikimo laiko.

3. Atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų kalendorinių metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant nepilnametį iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos nuo atitinkamos savaitės penktadienio 18.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 20.00 val.

4. Atsakovas turi teisę praleisti kartu su nepilnamečiu vaiku 14 dienų vasaros atostogų metu, šias dienas skirstant po 7 dienas. Atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos, pirmą atostogų dieną 10.00 val. ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18.00 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę atsakovas, įsipareigoja pranešti ieškovei skambučiu ar trumpąja žinute, ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos.

5. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama atsakovo gimimo diena, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku nesilaikant eiliškumo. Jei tai yra nedarbo diena, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Jei tai yra darbo diena, E. A. pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos atitinkamos dienos 16.00 val. jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.

6. Dieną, kada yra švenčiama nepilnamečio vaiko gimimo diena, neporiniais metais, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku nesilaikant eiliškumo. Jei tai yra nedarbo diena, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 10.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Jei tai yra darbo diena, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos atitinkamos dienos 16.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.

7. Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku neporiniais metais Kalėdų, Velykų, Vėlinių dienomis, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmą švenčių dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną ne vėliau kaip 20.00 val.

8. E. A. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku poriniais metais Naujųjų metų dieną, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. antrą švenčių dieną ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val. antrą švenčių dieną.

9. E. A. negalėdamas nepilnamečio vaiko paimti šioje bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei skambučiu ar sms trumpąja žinute, arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatyto susitikimo.

10. Jeigu nepilnamečio vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas su nepilnamečiu vaiku nėra perkeliamas į artimiausią savaitę ar kitai dienai.

11. Aukščiau nurodyta bendravimo tvarka gali būti keičiama pagal nepilnamečio vaiko norus bei kiekvieno iš tėvų galimybes ir užimtumą, šalims iš anksto suderinus.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 349,54 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 54 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. vasario 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.