Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

1.Ieškovai V. L. ir E. L., patikslinę ieškinio reikalavimus, teismo prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalimi, konstatuoti, jog suėjus skolos išieškojimo senaties terminams, ieškovų piniginė prievolė atsakovui pagal 1991 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 32) ir 2001 m. kovo 27 d. turto pasidalijimo sutartį (registro Nr. 1190) yra visiškai įvykdyta/pasibaigusi.

2.Ieškovai nurodė, jog E. L. ir Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis, atstovaujamas pirmininko V. N., 1991 m. birželio 18 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 32 dėl sodybinio tipo gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pirkimo-pardavimo. Pagal šią sutartį jis įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius pastatui Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarymo data 1991 m. rugpjūčio 10 d., adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis pardavė, o ūkio darbuotojas E. L. pirko 38 375 rublių vertės namą su pastatais ant 2777 kv.m. dydžio pasodybinio žemės sklypo už 50 proc. balansinę (likutinę) gyvenamojo namo vertę, kas sudarė 19 187 rublius, nurodytos sumos išmokėjimą atliekant per 25 metų laikotarpį, kiekvieną mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 1/12 metinio mokėjimo sumos, nurodytos sumokėjime, pradedant mokėjimą sekančiu mėnesiu po gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo, su galimybe prieš laiką atlyginti (sumokėti) savo skolą ūkiui.

3.Nurodė, jog pirkėjas visą sumą už namą su pastatais, nurodytą pirkimo-pardavimo sutartyje, apmokėjo vienos savaitės bėgyje po sutarties pasirašymo. Pinigai už namą su pastatais buvo apmokėti bendrovės pajais. Kadangi pirkėjas su sutuoktine neturėjo pakankamo skaičiaus pajų, siekiant apmokėti visą namo kainą, trūkstamą dalį pajų padovanojo sutuoktinių tėvai. Tuomet pajai buvo konvertuoti į pinigus ir pervesti į kolūkio sąskaitą už įgytą namą su pastatais. Tačiau tai pagrindžiantys dokumentais neišliko. 2021 m. kovo 12 d. E. L. pateikė prašymą Šiaulių regiono Valstybės archyvo Panevėžio filialui dėl duomenų suteikimo apie mokėtas įmokas už 1991 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 32 Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkiui. Iš filialo gautas atsakymas, jog tokių duomenų pateikti negali, nes buhalteriniai apskaitos dokumentai, išskyrus apyskaitą, buvo laikinojo saugojimo ir į šį filialą nebuvo perduoti saugoti. Iš Panevėžio savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus sužinojo, jog reikalingi duomenys ten taipogi nėra saugomi ir nėra išlikę. Kadangi Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis nebeegzistuoja nuo 1991 m. gruodžio mėnesio pabaigos, paskutinė E. L. įmoka buvo padaryta prieš 29 metus, o žyma Registrų centre apie įsiskolinimą už įsigytą turtą pagal 1991 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 32 (galioja nuo 2001 m. balandžio 4 d.), dėl skolos priteisimo ar išieškojimo iki šiol nebuvo kreiptasi į kompetentingas institucijas, vykdant pardavėjo reorganizavimą ar likviduojant, išregistruojant, tiek į E. L., tiek kartu ir į jo sutuoktinę nesikreipė nei kolūkis, nei kolūkio turtėtų turtinių teisių perėmėjas/perėmėjai, į ieškovus ar jų turtą nėra nukreiptas skolos išieškojimas, nebuvo pareikštos pretenzijos dėl skolos, nebuvo atliekami kiti veiksmai, kuriais būtų siekiama priteisti skolą už įgytą turtą. O tai patvirtina ieškovų teiginius, kad skola už įgytą turtą buvo pilnai sumokėta, todėl žyma apie esamą įsiskolinimą yra nepagrįsta ir privalo būti panaikinta.

4.Pažymėjo, jog nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pradėjo daugiau kaip 29 metai, todėl yra suėję visi senaties terminai, numatyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, galimam skolos išieškojimui. Paties pardavėjo, taip pat teisių perėmėjo neliko kaip teisinių subjektų. Apie tai, kad nėra vykdomi skolos išieškojimai ieškovų atžvilgiu patvirtina Lietuvos Antstolių rūmų pažymos: 2021 m. kovo 30 d. Nr. S-28433-38921, išduota V. L.; 2021 m. kovo 30 d. Nr. S-28434-38922, išduota E. L..

7.Teisme atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, neatvykimo priežastis nežinoma, byla nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

10.Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. L. (78/100 dalys) ir E. L. (22/100 dalys); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. L.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis/registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 8.1 papunktyje įregistruota žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ 78/100 dalims gyvenamo namo, viralinei, tvartui, garažui, ūkiniam pastatui, 78/100 dalims kiemo statinių. Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 8.2 papunktyje įregistruota žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ 22/100 dalims gyvenamo namo, 22/100 dalims kiemo statinių. Įregistravimo pagrindas – 1991 m. birželio 18 d. Pirkimo- pardavimo sutartis, registro Nr. 32, ir 2001 m. kovo 27 d. Turto pasidalijimo sutartis, registro Nr. 1190.

11.1991 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 32, 2 punkte nurodyta, kad: „Gyvenamojo namo pirkimas pardavimas atliekamas šiomis sąlygomis: darbuotojas apmoka 50 % balansinės (likusios) gyvenamojo namo vertės, kas sudaro 19187,00 rub. (devyniolika tūkstančių šimtas aštuoniasdešimt septyni rub.) rublių nurodytos sumos išmokėjimas atliekamas per 25 metų laikotarpį kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip po 1/12 metinio mokėjimo sumos, nurodytos įsipareigojime, pradedant sekančiu mėnesiu, po gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo. Darbuotojas nupirkęs gyvenamąjį namą, gali prieš laiką atlyginti savo skolą ūkiui. Gyvenamojo namo perleidimas gali būti atliktas, tik nustatyta tvarka panaikinus uždėtus notarinius draudimus.“

13.Ieškovų teigimu, visą sumą už namą su pastatais, nurodytą pirkimo-pardavimo sutartyje, apmokėjo vienos savaitės laikotarpiu po sutarties pasirašymo, tačiau tai pagrindžiantys dokumentai neišliko. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis, kaip juridinis asmuo, nebeegzistuoja nuo 1991 m. gruodžio mėn. pabaigos. Dėl skolos priteisimo, skolos išieškojimo iki šiol nesikreipta į jokias kompetentingas institucijas, vykdant pardavėjo reorganizavimą, jį likviduojant ar išregistruojant į ieškovus nesikreipė nei Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis, nei kolūkio turėtų turtinių teisių perėmėjas ar perėmėjai, į ieškovus ar jų turtą nėra nukreiptas joks skolos išieškojimas, nereikštos pretenzijos, nėra atliekami kiti veiksmai siekiant priteisti ar išieškoti skolą už įgytą turtą. Ieškovai mano, jog jie nėra skolingi už gyvenamąjį namą ir pastatus, įgytus pagal 1991 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 32, todėl tokia žyma viešajame registre apie esamą įsiskolinimą yra naikintina.

14.Panevėžio rajono savivaldybės administracija mano, kad šioje civilinėje byloje ji yra nepagrįstai įtraukta atsakovu, nes gyvenamasis namas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), jai nebuvo perduoti ir jos balanse nėra įregistruotas, šiuo turtu savivaldybė nedisponuoja, teisių ir pareigų, susijusių su nurodytu turtu, nėra perėmusi.

15.Ieškovai (jų vardu atstovas) 2022 m. sausio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovai ėmėsi visų priemonių siekiant išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) kolūkio teisių perėmėją: kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu nurodyti, kas perėmė juridinio asmens Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio teises ir pareigas po reorganizacijos, ir gavo atsakymą – 2022 m. sausio 5 d. raštą, kad informacijos ir duomenų apie iki Registro įsteigimo veikusio Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio registravimą, perregistravimą ar reorganizavimą bei šio ūkio subjekto teisių, pareigų bei dokumentų perdavimą kitiems juridiniams asmenims JAR nėra; kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu nurodyti, kas perėmė kolūkio, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas po reorganizacijos ir gavo atsakymą, jog ministerijoje nėra saugomi tokie duomenys; kreipėsi į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą ir aukščiau nurodytų duomenų negavo. Ieškovai padarė išvadą apie (duomenys neskelbtini) kolūkio įvykusį likvidavimą ir apie tai, jog šio kolūkio teisių ir pareigų niekas neperėmė. Panevėžio rajono savivaldybės administraciją ieškovai laiko tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi sutinkamai su Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsniu (1993 m. balandžio 7 d. įstatymo Nr. I-123 redakcija, galiojo nuo 1993 m. gegužės 3 d.), taipogi 13 straipsniu (1991 m. liepos 30 d. įstatymo Nr. I-1624 redakcija, galiojo iki 1993 m. gegužės 2 d.), privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

16.Dėl aukščiau pasakyto, atsižvelgiant į tai, jog viešais duomenimis bei papildomais ieškovų užklausimais, gautais atsakymais iš institucijų, susijusiems duomenims kaupti, nepavyko nustatyto (duomenys neskelbtini) kolūkio teisių perėmėjo, daroma išvada, jog tokio subjekto po (duomenys neskelbtini) kolūkio likvidavimo ir nėra, o pagal aukščiau nurodytą įstatymą vietos savivaldybės administracijai esant atsakingai už privatizavimo procesą, jo metu nenupirktą turtą, manytina, jog šioje civilinėje byloje ieškovai teisingai nurodė atsakovą Panevėžio rajono savivaldybės administraciją, kuri tokiu būdu, įgavo teisę pareikšti turtines pretenzijas ieškovams, t.y. atsikirtimus į ieškovų teismui pateiktą patikslintą ieškinį dėl piniginės prievolės pagal 1991 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 32) ir 2001 m. kovo 27 d. turto pasidalijimo sutartį (registro Nr. 1190) pasibaigimo/įvykdymo.

17.Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).