- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2-1288-294/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Paulius Bružas, Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui A. T., jo atstovui advokatui Pauliui Bružui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 475,32 Eur žalą, 97,01 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2019-11-14 buvo sugadintas jo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): sugadintas pastato fasado dekoratyvinis tinkas, numontuoti lietvamzdžiai, dažais aptaškytos langų palangės, aptaškytos kiemo trinkelės, nugriautas laiptelis. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad remonto kaina sudaro 1 475,32 Eur ir šią išmoką išmokėjo draudėjui. Ieškovo apdraustas būstas buvo apgadintas atsakovo, todėl jis turi pareigą atlyginti atsiradusią žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su prašoma priteisti žala nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Pažymi, kad ieškinyje ieškovas nurodo, jog jo apdraustas turtas buvo sugadintas, t.y. sugadintas pastato fasado dekoratyvinis tinkas, numontuoti lietvamzdžiai, dažais aptaškytos langų palangės, aptaškytos kiemo trinkelės, nugriautas laiptelis. Ieškovas gyvenamojo namo savininkei (nukentėjusiajai) išmokėjo draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovas nėra įrodęs savo teiginių apie atsakovo kaltę dėl įvykio, kurio metu buvo sugadintas turtas, nepagrindė reikalavimo dėl jo deliktinės atsakomybės. Byloje nėra duomenų ne tik apie patį įvykį, bet ir apie atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus, atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimus ar neatsargumą, tikrąjį įvykio kaltininką ir paties įvykio eigą bei pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad apdraustajam buvo sutvarkyta dažais aplieta palangė, įstatytas nugriautas laiptelis ir atlikti kiti remonto darbai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2019-11-14 buvo sugadintas ieškovo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): sugadintas pastato fasado dekoratyvinis tinkas, numontuoti lietvamzdžiai, dažais aptaškytos langų palangės, aptaškytos kiemo trinkelės, nugriautas laiptelis.
CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Susipažinus su šalių paaiškinimais bei surinktais rašytiniais įrodymais matyti, kad ginčas yra kilęs dėl žalos, kuri atsirado dėl atsakovo atliekamų remonto darbų.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-417/2014, 3K-3-130/2016 ir kt.).
Ieškovas reiškia ieškinį atsakovui, kuris, jo nuomone, buvo teisėtas patalpų savininkas įvykio metu.
Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui) arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).
Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).
Atsakovas su reiškiamu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė kaltės dėl patalpų turto apgadinimo.
Įvykis, kurio metu apgadinta pastato dalis, priklausanti ieškovo apdraustajam, įvyko 2019-11-14. Net iš atsakovo teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad apgadintas tinkas nebuvo sutvarkytas iki šiol, kaip ir palangės visiškai nuvalytos (nes dar dažų likučiai matosi ant palangės bei trinkelių). Iš nuotraukų matyti, kad antrame namo aukšte atliekami remonto darbai, dėl kurių tiesiogiai nukentėjo (buvo apgadintas) ieškovo apdraustojo turtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai apgadinimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad atsakovo atliekami remonto darbai, neuždengiant ieškovo apdraustojo turto nuo dažų (palangių, trinkelių) yra tiesioginė atsakovo veiksmų pasekmė). Veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpilti dažai ar apgadintas tinkas, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad būsto apgadinimo židinys yra viršuje esantis atsakovo turtas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.
Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, t. y., ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.
Aptariamu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui, ieškinio pagrįstumą įrodinėja defektiniu aktu, lokaline sąmata, pretenzija dėl įvykio, draudimo išmokos apskaičiavimais, išsamiomis nuotraukomis. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas atliko įvykio tyrimą, nustatinėjo patalpų apgadinimo priežastis, informavo atsakovą apie apdrausto būsto apgadinimo apliejimo faktą.
CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).
CK 6.263 straipsnis numato pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Kadangi nustatyta dėl kurių patalpų savininko apgadintas ieškovo apdraustojo turtas, atsakovui nenuginčijus žalos padarymo fakto bei dydžio laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti žalą tenkintinas visiškai.
Atskirai pasakytina, kad atsakovas įrodinėjo, jog faktiškai sutvarkė ieškovui turtą, tačiau iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad tinkas vis dar neužtaisytas, ant palangių bei trinkelių yra dažų likučiai. Be to, jeigu, atsakovo nuomone, jis faktiškai atliko remonto darbus, jis turi teisę kreiptis į ieškovo apdraustąjį dėl šių sumų sumokėjimo iš pastarojo (kad nebūtų dvigubo žalos atlyginimo). Šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad ieškovas įrodė žalos faktą, atsakingą asmenį bei žalos dydį pateiktais dokumentais, žala laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovo pilna apimtimi.
Dėl palūkanų priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 97,01 Eur kompensacines palūkanas. Kadangi teismo sprendimu priteistinas žalos dydis buvo priteistas visiškai, iš atsakovo priteistina 97,01 Eur suma.
Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas sumokėjo 35 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovo. Ieškovo atstovė prašo atlyginti jo patirtas 37,78 Eur kuro išlaidas. Teismo nuomone, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje pateiktas 455,58 Eur mokėjimas advokatų profesinei bendrijai už ieškinio parengimą, mokėjimo nurodyme taip pat detalizuotas numeris išrašytoje sąskaitoje faktūroje, todėl ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, teisinės pagalbos išlaidos 455,58 Eur sumai priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: 6,16 Eur sumai (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinį atsakovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo 1 572,33 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 33 ct) žalos atlyginimą kartu su kompensacinėmis palūkanomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 572,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 528,36 Eur (penki šimtai dvidešimt aštuoni eurai 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,16 Eur (šešis eurus 16 centų) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.