Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-379-806/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
1-379-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00502-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-379-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00502-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui,kaltinamajam L. J.,civilinio ieškovo įgaliotam atstovui R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. siekdamas išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM ir pelno mokesčio sumokėjimo, vykdė tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, vykdė žinomai neteisingų duomenų apie juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

jis, nuo 1999 m. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vadovaudamas visai įmonei bei turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - juridinio asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti turtinių prievolių - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčių sumokėjimo, 2012 m. laikotarpyje, bet ne vėliau kaip iki 2012-08-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su kito asmens suburtos ir valdomos organizuotos nusikalstamos grupės nariais, kurių atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, kad jo, tai yra L. J. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. K. realiai valdomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiks elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugas, už kurias L. J. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. K. realiai valdomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašys ir pateiks PVM sąskaitas faktūras, kuriose melagingai nurodys 20 procentų mažesnę suteiktos paslaugos kainą nei ji yra iš tikrųjų, po ko, likusią 20 procentų PVM sąskaitose faktūrose melagingai sumažintą sumą už suteiktas elektronikos ir buitinės technikos pervežimo paslaugas L. K. jam, tai yra L. J. sumokės grynaisiais pinigais, kurių L. J. savo vadovaujamos įmonės apskaitoje neapskaitys ir nuo tokiu būdu gautos pinigų sumos nesumokės privalomų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Po ko jis, L. J. už L. K. realiai valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteiktas elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugas, veikdamas pagal aukščiau minėtą išankstinį susitarimą, pagal L. K. pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų pagamino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2012-08-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0118; 2012-08-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0121; 2012-09-03 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0122; 2012-09-17 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0123; 2012-10-01 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0124; 2012-10-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0125; 2012-10-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0126; 2012-11-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0127; 2012-11-26 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0129; 2012-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0130; 2012-12-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0132; 2013-01-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0133; 2013-01-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0135; 2013-02-04 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0136; 2013-02-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0139; 2013-03-04 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0141; 2013-03-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0142; 2013-04-02 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0143; 2013-05-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0145; 2013-04-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0146; 2013-05-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0149; 2013-06-03 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0153; 2013-06-17 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0157; 2013-07-01 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0160; 2013-07-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0164; 2013-07-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0166; 2013-08-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0169; 2013-08-26 PVM sąskaitą – faktūrą serija KLAU Nr. 0172, kuriose įrašydamas melagingus duomenis nurodė 20 procentų mažesnes elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugų kainas nei jos buvo iš tikrųjų, tai yra aukščiau minėtose sąskaitose faktūrose nurodė bendrą suteiktų paslaugų kainą 203 015, 95 Lt, nors reali tokių paslaugų kaina buvo 253 769, 70 Lt, tai yra 50 753, 75 Lt didesnė, po ko šiuos dokumentus atspausdino dviem egzemplioriais ir juos patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais ir tokiu būdu jis, tai yra L. J. suklastojo tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo, tai yra tuo pačiu laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų perdavė kito asmens organizuotos grupės nariui, kurių atžvilgiu atliekamas atskiras tyrimas, taip pat nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai E. S. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, po ko, tuo pačiu laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose A. M., taip pat nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusi E. S. pagal kito asmens nurodymus jam, tai yra L. J., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų perdavė 50 753, 75 Lt sumą, tai yra 20 procentų sumos, kuri buvo melagingai nenurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose, aukščiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kurios L. J. neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje,

taip pat jis, L. J. pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 nuostatą - 21 straipsnio 1 dalį, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31, veikdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaityti tik dalį pajamų, gautų už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išvengti prievolės apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti PVM ir pelno mokestį nuo gautos 50 753, 75 Lt sumos, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, sąmoningai siekė nusikalstamų padarinių, tai yra tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 nuostatas: 4 str. - „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. 2 d. – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“;12 str. 1 d. – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“; 12 str. 2 d. – „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“;12 str. 4 d. - ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“ 16 str. 1 d. – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, sąmoningai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukdamas 50 753, 75 Lt pajamų, tai yra 20 procentų sumos, kuri melagingai buvo nenurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose faktūrose, pateikė šių PVM sąskaitų – faktūrų, tai yra: 2012-08-07 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0118; 2012-08-21 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0121; 2012-09-03 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0122; 2012-09-17 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0123; 2012-10-01 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0124; 2012-10-15 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0125; 2012-10-29 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0126; 2012-11-12 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0127; 2012-11-26 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0129; 2012-12-10 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0130; 2012-12-21 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0132; 2013-01-07 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0133; 2013-01-21 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0135; 2013-02-04 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0136; 2013-02-18 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0139; 2013-03-04 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0141; 2013-03-18 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0142; 2013-04-02 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0143; 2013-05-15 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0145; 2013-04-29 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0146; 2013-05-20 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0149; 2013-06-03 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0153; 2013-06-17 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0157; 2013-07-01 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0160; 2013-07-15 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0164; 2013-07-29 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0166; 2013-08-12 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0169; 2013-08-26 PVM sąskaitos – faktūros serija KLAU Nr. 0172 antruosius egzempliorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalteriai R. B. bei nurodė šiuos dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, ir pastarajai nieko nežinant, kad jo, tai yra L. J. pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose pateikti melagingi duomenys apie suteiktų elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugų kainas, įtraukus visus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės - komercinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31.

Taip pat jis, L. J., žinodamas, kad privalo deklaruoti ir teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, ir turėdamas tikslą išvengti prievolės apskaičiuoti PVM, pelno mokesčių nuo gautos 50 753, 75 Lt sumos, ir prievolės nuo šios sumos sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą PVM, pelno mokesčių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaityti tik dalį pajamų, gautų už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčia pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. nuostatą „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, o 15 str. 1 d. nustatą „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas <...>“ laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2014-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bei nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalterei R. B. davė nurodymus pagal jo, tai yra L. J. pateiktus ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktus, aukščiau minėtus suklastotus dokumentus, paruošti už atitinkamą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas forma FR0600 ir pelno mokesčio deklaracijas forma (duomenys neskelbtini), ir pastarajai paruošus šios įmonės PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas jis, tai yra L. J., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės paslaugų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sumas ir, kad 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. rugpjūčio mėnesinėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nepagrįstai 50 753, 75 Lt suma sumažinta pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamoji vertė ir, kad tuo pagrindu nepagrįstai bus sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. – 2013 m. apmokestinamasis pelnas, šias PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, elektroniniu parašu bei atitinkamai 2012-09-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugpjūčio mėnesį), 2012-10-24 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugsėjo mėnesį), 2012-11-26 (PVM deklaraciją už 2012 metų spalio mėnesį), 2012-12-27 (PVM deklaraciją už 2012 metų lapkričio mėnesį), 2013-01-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų gruodžio mėnesį), 2013-02-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų sausio mėnesį), 2013-03-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų vasario mėnesį), 2013-04-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų kovo mėnesį), 2013-05-23 (PVM deklaraciją už 2013 metų balandžio mėnesį), 2013-06-17 (PVM deklaraciją už 2012 metų gegužės mėnesį), 2013-07-24 (PVM deklaraciją už 2012 metų birželio mėnesį), 2013-08-23 (PVM deklaraciją už 2012 metų liepos mėnesį), 2013-09-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugpjūčio mėnesį), 2013-05-29 (pelno mokesčio deklaraciją už 2012 metus), 2014-06-17 (pelno mokesčio deklaraciją už 2013 metus) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir tokiu būdu jis, tai yra L. J. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino 8 808, 51 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 795 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 9 603, 51 Lt (2 781,36 eurų) žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis L. J. parodė, kad sutinka su kaltinimais. Kai susipažino su K. viskas vyko pagal taisykles kaip turi būti, praėjus tam tikram laikui, įgavus pasitikėjimą K. pradėjo nesumokėti, jis sakydavo, kad reikia įsivažiuoti, buvo krizės laikotarpis, jis buvo vienintelis klientas, nebuvo kitos išeities, šoko pagal jo dūdelę. Prasidėjo netiesioginis spaudimas. Paprašė, kad jis, L. J. išrašytų pusę sumos, o kitą sumos pusę sumokėtų grynais. L. J. bijojo padaryti kažką, kad prarasti klientą. Pasakė pagalvos, kol galvojo nutraukė ir mokėjimus, ir važiavimus. Jis, L. J. negavo pinigų, pasielgė kaip bet kas būtų pasielgęs. Toliau vyko spaudimas kiekvieną dieną. Spausdavo jis ne tiesiogiai, per kitus žmones. Pabijojo kreiptis į teisėsaugą, buvo paimtos paskolos. Kai viskas baigėsi liko su skolomis. Jis, L. J. reikalavo, kad pasirašytų pervežimų sutartį. Aplinkybes dėl deklaracijų ir faktūrų suklastojimo, to dalyko realiai paskaičiuoti negalima, sutarė procentą. Tos sumos visos negavo. Kai sužinojo sumą kiek padarė žalos, davė nurodymą patikslinti deklaracijas. Tyrimo eigoje pateikė patikslintas deklaracijas, jau baigia išsimokėti už tuos dalykus. Sutartis buvo pasirašyta su VMI, kuri kas mėnesį išdėliojo mokėjimus. Nesutinka su gyventojų pajamų mokesčio priteisimu. Jis, L. J. tų pinigų nepasisavino, jų savo reikmėms nenaudojo. Netikslinga būtų apmokestinti to ko negavo, pinigus dėjo į įmonės verslą. Neskaitė ar jie juodi, ar ne. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė susitarimą su VMI. Iš tos sutartos sumos gal kokį 1500 eurų apmokėta. Kaip fizinis asmuo nesutinka su žala.

Kaltinamajam L. J. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. (LR BPK 273 str.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. J. parodė, kad su L. K., A. M. bei E. S. susipažino 2011 m. pabaigoje. L. J. vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teikti nuo 2012 m. sausio mėn. ir teikė iki 2013 m. spalio mėn. Minėtu laikotarpiu jis vežiojo buitinę ir elektronikos techniką iš Lenkijos į Lietuvą, minėtos prekės taip pat buvo vežiojamos ir Lietuvoje. Visus klausimus dėl prekių gabenimo iš Lenkijos jis derino su A. M., o klausimus susijusius su prekių gabenimu Lietuvoje, jis derindavo su minėta E. 2012 m. liepos mėn. susitikus su L. K. bei A. M., jie jam pasiūlė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas, konkrečiai už prekių atgabenimą iš Lenkijos į Lietuvą, išrašinėti mažesnes sąskaitas faktūras, jose nurodant 20 procentų mažesnes paslaugų teikimo kainas. Esmė buvo ta, kad jis sąskaitose faktūrose nurodytų 80 procentų paslaugų teikimo kainos, o likusius 20 procentų gautų „juodais“, kurių niekur nepaskaitytų. Susitarus veikti aukščiau nurodytu principu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis išrašinėjo 20 proc. dirbtinai sumažintas kainas, t.y. nurodydavo tik 80 proc. paslaugų sumos. Visą jo neteisėtą veiklą jis vykdė tokiu principu: jis gaudavo užsakymą iš A. M., o vėliau ir iš M. G. vykti į Lenkiją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į Lietuvą atgabenti buitinės ir elektronikos technikos prekes. Atvežus prekes jas iškraudavo Ukmergės g., Vilniuje esančiame sandėlyje, o vėliau, maždaug nuo 2013 m. pradžios ir kitame sandėlyje, esančiame Šimkūnaitės g., taip pat Vilniuje. Iškrovus prekes, ant krovinio vežimo dokumentų, patvirtinančių krovinio gavimą, pasirašydavo arba L. S., arba Š. Z.. Iškrovus krovinį jis išrašydavo aukščiau minėto pobūdžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras, kurias periodiškai pristatydavo A. M., o vėliau ir M. G.. Oficialūs pinigai už sąskaitoje faktūroje nurodytas sumas jo įmonei būdavo išmokami bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais. Grynieji pinigai būdavo išmokami pagal kasos pajamų orderius. Grynuosius pinigus jam išmokėdavo minėta E. ir pats A. M.. Kas liečia nepaskaitytus pinigus, dėl jų išmokėjimo jis teiraudavosi A. M.. Kiek jam yra žinoma nepaskaitytų pinigų išmokėjimo klausimus A. M. nuolatos derindavo su L. K., ir tik gavus jo leidimą minėti pinigai jam būdavo išmokami. Minėtus neapskaitytus pinigus, pagal A. M. nurodymą jis pasiimdavo iš šių įmonių sandėlių, t.y. pradžioje iš Ukmergės g., Vilniuje buvusio sandėlio, o paskui, maždaug nuo 2013 m. pradžios, ir iš Šimkūnaitės g. esančio sandėlio. L. J. paaiškino, kad neapskaitytus pinigus jis pasiimdavo savo reikmėms, jų niekur nedeklaruodavo ir nuo jų nesumokėdavo jokių mokesčių. Kokią tiksliai sumą tokiu būdu jis galėjo gauti, nuo minėtų sandorių, pasakyti negali, tačiau tai buvo ne mažiau kaip 20 proc. visos pinigų sumos, gautos laikotarpiu nuo 2012- 08-01 iki 2013-08-31 išrašant sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokio pobūdžio neteisėti sandoriai vyko iki 2013-08-31, t.y. nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31. 2013 m. laikotarpyje susidarė didelė skola, nes L. K. atstovaujamos įmonės pradėjo vėluoti su atsiskaitymais, t.y. jo įmonės pradėjo nebemokėti pinigų už suteikiamas paslaugas. Esant šiai situacijai nuo 2013-09-01 už suteikiamas paslaugas jis pradėjo išrašinėti pilnas sąskaitas faktūras, jose nurodant visą paslaugų teikimo sumą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo, L. J. paaiškino, kad visas aukščiau minėtas sąskaitas faktūras išrašinėdavo jis pats, niekas be jo to nedarė, kad minėtos sąskaitos faktūros buvo suklastotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaita tvarkiusi buhalterė nieko nežinojo. (t. 3, b.l. 147-149).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai L. J. parodė, kad visiškai pripažįsta jam 2016-06-03 pranešime apie įtarimą inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, tai yra dokumentų klastojimą, apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ar turtą pateikimą, ko pasėkoje valstybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala, tai yra 8 808, 51 Lt PVM ir 795 Lt pelno mokesčio. Grynieji pinigai, kuriuos gavo iš įtarime minimos veiklos, tai yra 50 753, 75 Lt, kurių nedeklaravo ir neapskaičiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir nuo kurių nesumokėjo visų privalomų mokesčių, buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Būtent už šią pinigų sumą jis be jokių apskaitos dokumentų 2012 - 2013 m. laikotarpiu, įvairiose vietose (tikslių adresų ir asmenų vardų bei pavardžių nepamena) įsigydavo įvairias automobilines detales, automobilinius dažus ir kims daiktus, kuriuos panaudodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remontui, automobilių perdažymui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių priežiūrai. Kadangi visi aukščiau minėti daiktai būdavo perkami neoficialiai, jokių šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų jis neturi. Visas šių daiktų įsigijimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktas nebuvo. Dėl įtarime minimų UABB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimo, paaiškino, kad visas šias sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. jis paruošė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo asmeniniu kompiuteriu. Visos minėtos sąskaitos faktūros tuo pačiu laikotarpiu būdavo pristatomos į pranešime apie įtarimą minimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius ir paliekamos. Po kažkurio laiko jis minėtas sąskaitas faktūras pasiimdavo jau patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ar atstovų parašais, po ko šias sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2012 m. m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. jis nurodydavo buhalterei R. B. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. R. B. visiškai nieko nežinojo, kad minėtos sąskaitos faktūros yra suklastotos, ji tiesiog dirbo buhalterės darbą ir apskaitydavo tai, kas jai būdavo pateikiama bei pagal pateiktus duomenis teikdavo mėnesines PVM deklaracijas bei metines pelno deklaracijas, ko pasėkoje ir buvo išvengta pranešime apie įtarimą minimų mokesčių. Taip pat L. J. nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi ir yra pasiruošęs atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą. (t. 3, b.l. 160-161)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialiąja liudytoja E. S. parodė, kad maždaug nuo 2012 m. pavasario pabaigos, galimai jau vasaros pradžios, jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, į šios įmonės sandėlį, kuris tuomet buvo adresu (duomenys neskelbtini), vežėjai, t.y. A. D. personalinė įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vežėjas, dirbantis pagal verslo liudijimą, R. K. atveždavo elektronikos ir buitinės technikos prekes iš Lenkijos Respublikos. E. S. nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes pristatydavo vairuotojas bei šios įmonės direktorius L. J.. Vairuotojai pristatydami prekes taip pat sandėlyje palikdavo minėtų įmonių vardu išrašytas sąskaitas faktūras už atliktas prekių vežimo paslaugas, minėtas sąskaitas faktūras ji perduodavo A. M. arba jo darbuotojai V. Č.. Kaip vyko minėti oficialūs atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šios įmonės vardu išrašytas sąskaitas faktūras ji nežino. E. S. taip pat paaiškino, kad jai yra žinoma, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi būdavo atsiskaitoma ir neoficialiais pinigais. Viskas vyko sekančiu principu, t.y. laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario pabaigos - vasaros pradžios, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė atveždavo prekes ir palikdavo išrašytas sąskaitas faktūras, kurias ji paduodavo minėtiems asmenims, po kažkurio laiko su ja susisiekdavo tas pats A. M. ir teiraudavosi ar sandėlyje yra grynųjų pinigų, kuriuos į sandėlį atveždavo kiti vežėjai, kurie minėtus pinigus surinkdavo iš L. K. įmonių klientų, kurie už įsigytas elektronikos ir buitinės technikos prekes atsiskaitydavo grynaisiais. E. S. paaiškino, kad jei sandėlyje grynųjų pinigų būdavo, ji apie tai informuodavo A. M. ir patį L. K.. Po kažkurio laiko su ja susisiekdavo L. K. ir paaiškindavo, kad kuomet į minėtą sandėlį atvyks UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. J., ji jam turės paduoti tam tikras grynųjų pinigų sumas. Kuomet ji gaudavo iš L. K. tokius nurodymus, iš minėtų grynųjų pinigų, kuriuos jai atveždavo kiti vežėjai, ji paimdavo L. K. nurodytas pinigų sumas ir jas perduodavo taip pat ir L. J.. E. S. paaiškino, kad tai buvo įvairios pinigų sumos, maždaug nuo 2000 Lt iki 5000 Lt (tikslių sumų nepamena). Tokio pobūdžio pinigų išmokėjimo periodiškumas buvo maždaug kartą ar kelis kartus į mėnesį. Būdavo ir tokių atvejų, kuomet į minėtą sandėlį pinigus atveždavo ir pats L. K., jis jai paduodavo grynuosius pinigus ir paaiškindavo, kad minėtus pinigus ji turės paduoti minėtiems vežėjams, kuomet jie atvyks į sandėlį. Tokio pobūdžio grynųjų pinigų perdavimai vyko neišrašant jokių apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepateikdavo jokių dokumentų, pagal kuriuos jis paimdavo minėtus grynuosius pinigus. Tokio pobūdžio grynųjų pinigų išmokėjimai vairuotojams ir tame tarpe L. J. vyko iki 2013 m. spalio mėn. E. S. paaiškino, kad jai buvo žinomas faktas, kad tarp L. K., A. M. bei minėtų vežėjų buvo kažkoks susitarimas už jų suteikiamas paslaugas atsiskaityti oficialiai tik iš dalies, o kitą dalį sumokant nepaskaitytais pinigais, tačiau kokios buvo minėto susitarimo sąlygos ji nežino. (t. 3, b.l. 96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. K. parodė, kad 2012 m. vasaros viduryje, galimai liepos mėn. jis kartu su A. M. pasitarę nusprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. J. reikia pateikti pasiūlymą, kad už jo suteikiamas prekių pervežimo paslaugas jis jiems išrašinėtų dalinai mažesnes PVM sąskaitas faktūras, jose nenurodant visos paslaugų suteikimo sumos, o nenurodytą dalį jie savo ruožtu galėtų jam sumokėti grynaisiais pinigais. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu, tai yra 2012 m. vasaros viduryje, galimai liepos mėn., susitikimo metu su L. J. jis bei A. M. pasiūlė jam aukščiau minėtą sandorį, kurio metu jie susitarė, kad L. J. už suteikiamas paslaugas jiems išrašinės jo įmonės vardu PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus fiktyviai, 20 procentų, nurodytos mažesnės paslaugų kainos, o minėti 20 procentų nenurodytos sumos L. J. bus išmokama grynaisiais pinigais, kurių išmokėjimas niekaip nebus įformintas jo vadovaujamos įmonės apskaitoje. L. K. paaiškino, kad L. J. sutikus su aukščiau nurodytu pasiūlymu, maždaug nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2013 m. spalio mėn. vidurio, kuomet jie visi buvo sulaikyti FNTT pareigūnų, jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo melagingai išrašinėjo 25 procentais mažesnes PVM sąskaitas faktūras, o likusią, sąskaitose faktūrose nenurodytą pinigų sumą tuo pačiu laikotarpiu gaudavo grynaisiais pinigais. Dėl grynųjų pinigų perdavimo L. K. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtas prekes iš Lenkijos Respublikos pristatydavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini) ir dar vėliau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, buvusį (duomenys neskelbtini). Pats L. J. arbo jo vairuotojai laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. vidurio, pristatydami minėtas prekes į minėtus sandėlius, juose palikdavo aukščiau minėtas, fiktyviai 20 procentais sumažintas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas. Minėtose sąskaitose faktūrose nurodytos pinigų sumos būdavo pervedamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės banko sąskaitą. Dėl neoficialių, tai yra sąskaitose faktūrose fiktyviai nenurodytų sumų išmokėjimo, L. K. paaiškino, kad su L. J. būdavo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, juos išmokant minėtuose sandėliuose. Po to, kai jis arba jo įmonės vairuotojai pateikdavo minėtas PVM sąskaitas faktūras, jas savo ruožtu paimdavo A. M., kuris jį informuodavo kokios pinigų sumos juose nurodytos ir jam pasakydavo kokią neoficialią pinigų dalį reikia išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. J.. L. K. savo ruoštu susisiekdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja E. S. ir jai nurodydavo kokią pinigų sumą reikia perduoti L. J.. Pinigus E. S. L. J. perduodavo minėtuose sandėliuose. Minėti pinigai būdavo paimami iš tų grynųjų pinigų sumų, kurias į minėtus sandėlius atveždavo kiti vežėjai, kurie šiuos pinigus už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes paimdavo iš klientų. L. J. pinigai buvo išmokami periodiškai, kiekvieną mėnesį. (t. 3, b.l. 105-107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. M. parodė, kad jam veikiant L. K. sukurtoje elektronikos ir buitinės technikos prekių pirkimo - pardavimo sandorių schemoje, nuo 2011 m. jis buvo atsakingas už prekių atgabenimą iš Lenkijos Respublikos. L. K. pavedimu maždaug nuo 2011 rugsėjo mėn. jis pradėjo kuruoti vairuotojus, kurie L. K. įmonių grupei vežiojo prekes iš Lenkijos Respublikos. Pradžioje pagrindinis vežėjas buvo A. D. personalinė įmonė, kuriai vadovavo A. D., o vėliau, galimai tais pačiais 2011 m., o gal jau ir 2012 metų pradžioje prekes pradėjo vežioti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo L. J.. A. M. paaiškino, kad minėtus vežėjus surado L. K., o jis savo ruožtu juos tik kuruodavo, duodamas jiems nurodymus iš Lenkijos Respublikos atgabenti elektronikos ir buitinės technikos prekes, kurios buvo įsigytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini)“, galimai dar ir kitų įmonių vardu. A. M. paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku L. J. tų pačių 2011 m. pabaigoje jį supažindino L. K.. Kiek pamena UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos Respublikos laikotarpiu nuo 2011 m. pabaigos, o gal jau ir 2012 m. pradžios iki 2013 metu spalio mėn. gabendavo prekes taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. A. M. paaiškino, kad prasidėjus aukščiau minėtų prekių vežimo sandoriams pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteikiamas paslaugas išrašinėjo normalias sąskaitas faktūras, jose nurodydama visą paslaugų suteikimo kainą. Vėliau, galimai nuo 2012 metu vasaros, tikslaus laiko nepamena, pagal L. K. sumanymą, jis L. K. bei L. J. susitarė, kad jo įmonė už suteikiamas paslaugas pradės išrašinėti maždaug 20 proc. mažesnes sąskaitas faktūras, o šiuos 20 proc. gaus grynaisiais, kurie nebus apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. A. M. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo mažiau prekių vežimų iš Lenkijos nei A. D. personalinė įmonė, todėl šios įmonės sąskaitos buvo fiktyviai mažinamos mažesne dalimi, t.y. 20 proc. Tokio pobūdžio sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė maždaug nuo 2012 metu antros vasaros pusės, galimai rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. Grynuosius, niekur neapskaitytus, pinigus L. J. analogišku būdu kaip ir A. D., pasiimdavo iš minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlių, prieš tai suskambindavęs su juo, po ko jis paskambindavo L. K. ir susitardavo dėl pinigų perdavimo. L. J. pinigus išmokėdavo ta pati E. S.. (t. 3, b.l. 114-116).

2013-10-17 atlikus kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (t. 2, b.l. 89-90).

Pagal FNTT prie LR VRM 2015-05-21 reikalavimą pateikti dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti šios įmonės apskaitos ir veikos dokumentai už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-10-31 (t. 2, b.l. 91-94).

Tyrimo metu dokumentai apžiūrėti bei pridėti prie bylos (suklastotos faktūros byloje, o kiti dokumentai saugomi FNTT) (t. 2, b.1. 95-127).

2016 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/37 dėl „DĖL UAB (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, konstatuota, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu (2012-08-01 - 2013-08-31) ėjo L. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 50 753,75 Lt/14 699,30EUR gautų apmokestinamųjų pajamų (su PVM) ir nesumokėjo viso 17 216,58 Lt/4 986,23 EUR mokesčių:

laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31 neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 8 808,51 Lt/2 551,12 EUR pardavimo PVM ir šia suma nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;

už 2012 m. 15 897 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną ir į biudžetą nesumokėjo 795 Lt/230,24 EUR pelno mokesčio;

už 2013 m. 25 014 Lt/7 244,55 EUR suma padidino mokestinio laikotarpio nuostolio sumą;

laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 7 613,07 Lt/2 204,87 EUR GPM nuo L. J. gautų, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytų, 50 753,75 Lt pinigų.

Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra duomenų ir nėra dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinius santykius su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31.

Įvertinus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus pateiktų informaciją, nurodytų 2015-09-10 užduotyje, kad L. K. realiai veikiančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigijo elektronikos ir buitinės technikos prekes iš Europos ekonominės bendrijos šalyse registruotų ir veikiančių įmonių, kurias į Lietuvos Respublikų atgabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. J. savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė to paties L. K. valdomoms, realiai jokios veiklos nevykdančioms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)““ PVM sąskaitas faktūras, kuriose pagal išankstinį susitarimų su L. K. fiktyviai nurodė nemažiau kaip 20 procentais mažesnę suteiktos paslaugos kainų nei realiai ji yra, po ko likusius nemažiau kaip 20 procentus sąskaitose faktūrose fiktyviai sumažintos sumos už suteiktas prekių atgabenimo paslaugas L. K. sumokėjo L. J. grynais, o L. J. tokiu būdu gautų pinigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė ir nuo tokiu būdu gautos pinigų sumos nesumokėjo privalomų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetų.

Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)““ apskaitoje neapskaitė 50 753,75 Lt/14 699,30EUR gautų apmokestinamųjų pajamų (su PVM) ir nesumokėjo viso 17 216,58 Lt/4 986,23 EUR mokesčių:

- laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31 neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 8 808,51 Lt/2 551,12 EUR pardavimo PVM ir šia suma nepagrįstai sumažino mokėtinų i biudžetų PVM;

- už 2012 m. 15 897 Lt sumažino apmokestinamąjį pelnų ir į biudžetų nesumokėjo 795 Lt/230,24 EUR pelno mokesčio;

- už 2013 m. 25 014 Lt/7 244,55 EUR suma padidino mokestinio laikotarpio nuostolio sumų;

- laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetų nesumokėjo 7 613,07 Lt/2 204,87 EUR GPM nuo L. J. gautų, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytų, 50 753,75 Lt pinigų. (t. 2, b.l. 137-146).

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą, nurodoma, kad L. J. veikė bendrai su kitais asmenimis, organizuotos grupės nariais. L. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pasisakoma tik dėl kaltinamojo L. J. nusikalstamų veiksmų, niekaip nevertinant ir nepasisakant dėl kitų asmenų, dėl kurių byla nenagrinėtina, veiksmų, kaltinime patikslinant aplinkybes, kad kitų asmenų nurodytų kaltinime atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. J. pagal kito asmens L. K. pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, kaltinime nurodytu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų pagamino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, t.y. kaltinime nurodytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose įrašydamas melagingus duomenis nurodė 20 procentų mažesnes elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugų kainas nei jos buvo iš tikrųjų, tai yra aukščiau minėtose sąskaitose faktūrose nurodė bendrą suteiktų paslaugų kainą 203 015, 95 Lt, nors reali tokių paslaugų kaina buvo 253 769, 70 Lt, tai yra 50 753, 75 Lt didesnė. Po ko šiuos dokumentus atspausdino dviem egzemplioriais ir juos patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais ir tokiu būdu jis, tai yra L. J. suklastojo tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo, tai yra tuo pačiu laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų perdavė kitam asmeniui, taip pat nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai E. S. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, po ko, tuo pačiu laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose kitas asmuo, taip pat nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusi E. S. pagal kito asmens nurodymus jam, tai yra L. J., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų perdavė 50 753, 75 Lt sumą, tai yra 20 procentų sumos, kuri buvo melagingai nenurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose, aukščiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kurios L. J. neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Kaltinamasis L. J. pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, be pastarojo parodymų, nusikalstamą veiką patvirtina ir šioje byloje liudytojų L. K., A. M., E. S. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Tokiu būdu L. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Jo veika kvalifikuotina kaip BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. J. pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 nuostatą - 21 straipsnio 1 dalį, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31, veikdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaityti tik dalį pajamų, gautų už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išvengti prievolės apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti PVM ir pelno mokestį nuo gautos 50753,75 Lt sumos, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, sąmoningai siekė nusikalstamų padarinių, tai yra tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 nuostatas: 4 str. - „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. 2 d. – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“;12 str. 1 d. – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“; 12 str. 2 d. – „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“;12 str. 4 d. - ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“ 16 str. 1 d. – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, sąmoningai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukdamas 50 753, 75 Lt pajamų, tai yra 20 procentų sumos, kuri melagingai buvo nenurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose faktūrose, pateikė PVM sąskaitų – faktūrų, nurodytų kaltinime antruosius egzempliorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalterei R. B. bei nurodė šiuos dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, ir pastarajai nieko nežinant, kad jo, tai yra L. J. pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose pateikti melagingi duomenys apie suteiktų elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugų kainas, įtraukus visus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės - komercinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31. Kaltinamasis L. J. pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Be pastarojo parodymų nusikalstamą veiką patvirtina ir 2016 m. balandžio 22 d. specialisto išvada dėl „DĖL UAB (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)““ apskaitoje neapskaitė 50 753,75 Lt/14 699,30EUR gautų apmokestinamųjų pajamų (su PVM) ir nesumokėjo viso 17 216,58 Lt/4 986,23 EUR mokesčių. Kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Tokiais savo veiksmais L. J. padarė BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. J., žinodamas, kad privalo deklaruoti ir teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, ir turėdamas tikslą išvengti prievolės apskaičiuoti PVM, pelno nuo gautos 50 753, 75 Lt sumos, ir prievolės nuo šios sumos sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą PVM, pelno mokesčius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaityti tik dalį pajamų, gautų už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčia pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. nuostatą „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, o 15 str. 1 d. nustatą „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas <...>“ laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2014-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bei nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalterei R. B. davė nurodymus pagal jo, tai yra L. J. pateiktus ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktus suklastotus dokumentus, paruošti už atitinkamą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas forma FR0600 ir pelno mokesčio deklaracijas forma (duomenys neskelbtini), ir pastarajai paruošus šios įmonės PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas jis, tai yra L. J., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės paslaugų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sumas ir, kad 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. rugpjūčio mėnesinėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose nepagrįstai 50 753, 75 Lt suma sumažinta pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamoji vertė ir, kad tuo pagrindu nepagrįstai bus sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. – 2013 m. apmokestinamasis pelnas, šias PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, elektroniniu parašu bei atitinkamai 2012-09-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugpjūčio mėnesį), 2012-10-24 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugsėjo mėnesį), 2012-11-26 (PVM deklaraciją už 2012 metų spalio mėnesį), 2012-12-27 (PVM deklaraciją už 2012 metų lapkričio mėnesį), 2013-01-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų gruodžio mėnesį), 2013-02-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų sausio mėnesį), 2013-03-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų vasario mėnesį), 2013-04-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų kovo mėnesį), 2013-05-23 (PVM deklaraciją už 2013 metų balandžio mėnesį), 2013-06-17 (PVM deklaraciją už 2012 metų gegužės mėnesį), 2013-07-24 (PVM deklaraciją už 2012 metų birželio mėnesį), 2013-08-23 (PVM deklaraciją už 2012 metų liepos mėnesį), 2013-09-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugpjūčio mėnesį), 2013-05-29 (pelno mokesčio deklaraciją už 2012 metus), 2014-06-17 (pelno mokesčio deklaraciją už 2013 metus) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir tokiu būdu jis, tai yra L. J. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino 8 808, 51 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 795 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 9 603, 51 Lt (2 781,36 eurų) žalą. Kaltinamasis L. J. šiame epizode pilnai pripažino savo kaltę. Pastarojo parodymus patvirtina minėta 2016 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/37 dėl „DĖL UAB (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)““ apskaitoje neapskaitė 50 753,75 Lt/14 699,30EUR gautų apmokestinamųjų pajamų (su PVM); laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31 neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 8 808,51 Lt/2 551,12 EUR pardavimo PVM ir šia suma nepagrįstai sumažino mokėtinų i biudžetų PVM; už 2012 m. 15 897 Lt sumažino apmokestinamąjį pelnų ir į biudžetų nesumokėjo 795 Lt/230,24 EUR pelno mokesčio, kita rašytinė bylos medžiaga. Veika kvalifikuotina pagal BK 220 str. 1 d. Šiame epizode iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad L. J. turėjo tikslą išvengti GPM nuo gautos sumos apskaičiavimo ir sumokėjimo, kadangi byloje kaltinimas L. J. pasisavinus minėtus neapskaitytus pinigus nepareikštas.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo L. J. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, veikos kvalifikuotinos pagal BK 220 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad L. J. aktualiu kaltinime laikotarpiu būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vadovaudamas visai įmonei bei turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikė vieninga išankstine tiesiogine tyčia, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - juridinio asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti turtinių prievolių - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčių sumokėjimo, kaltinime nurodytu laikotarpiu susitaręs su kitais asmenimis, kad jo, tai yra L. J. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiks elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugas, už kurias L. J. valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašys ir pateiks PVM sąskaitas faktūras, kuriose melagingai nurodys 20 procentų mažesnę suteiktos paslaugos kainą nei ji yra iš tikrųjų, po ko, likusią 20 procentų PVM sąskaitose faktūrose melagingai sumažintą sumą už suteiktas elektronikos ir buitinės technikos pervežimo paslaugas kitas asmuo jam, tai yra L. J. sumokės grynaisiais pinigais, kurių L. J. savo vadovaujamos įmonės apskaitoje neapskaitys ir nuo tokiu būdu gautos pinigų sumos nesumokės privalomų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad L. J. atliko konkrečius nusikalstamus veiksmus realizuojant nusikaltimų sudėtis, t. y. vykdytojas, o pagal BK 26 str. 4 d., BK 54 str. 1 d., 2 d. nuostatas vykdytojų veika pagal BK 24 str. papildomai nekvalifikuojama, į asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį atsižvelgiama skiriant bausmę. Dėl šių aplinkybių nuoroda kaltinime į BK 24 str. 2 d. ir 25 str. 2 d. iš kaltinimo šalintina. Bendrininkavimas yra tyčinis veiksmas, asmeniui nesuvokiant kitų asmenų organizuotumo lygio, pastarojo veiksmai kvalifikuotini kaip bendrininko su kitais asmenimis, kurie minimi kaltinime, tačiau kadangi kitų asmenų atžvilgiu atliekamas atskiras tyrimas, byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytų asmenų atžvilgiu būtų priimtas galutinis procesinis sprendimas, teismas negali šiuo atveju bendrininkų grupės pripažinti sunkinančia L. J. atsakomybę aplinkybe.

Kaltinamojo L. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.) Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis L. J. iki nusikalstamų veikų padarymo neteistas, vedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka. psichiatrinėse įstaigose negydytas, į priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas. Bausmės tikslai L. J. už padarytas nusikalstamas veikas pasiektini skiriant baudas.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad L. J. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant apėmimą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-10-17 15.55 val. iki 2013-10-17 23.20 val. (1 para)

Vilniaus apskrities VMI 2016-06-17 pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti iš atsakovo valstybės naudai 2551 eurų PVM, 230 eurų pelno mokesčio ir 2205 eurų GPM. Ieškinyje nurodoma, kad pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 str. 25 p., 13 str. prasmę, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. CK 6.249 str. negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose pasisakė, kad kaltininkui padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio. Dėl neteisėtų Bendrovės direktoriaus veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 4986 eurų (iš jų: 2551 euras PVM, 230 eurų pelno mokesčio ir 2205 eurai GPM) turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 str. privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Specialisto išvadoje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovės direktoriaus pareigas ėjo L. J., pastarajam pareikštas įtarimas. Specialisto išvadoje nustatyta žala valstybės biudžetui civilinio ieškinio pateikimo diena-atlyginta nebuvo. Nustatyta, kad 2016-06-10 Bendrovė pateikė Inspekcijai patikslintas 2012 m. rugpjūčio - 2013 m. rugpjūčio mėn. mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas (FR0600), kuriose 8809 Lt (2551,27 euro) padidino mokėtiną į biudžetą PVM, 2012 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) kurioje papildomai deklaravo 795 Lt (230,25 eurų) pelno mokesčio. Tačiau pagal aukščiau nurodytas patikslintas deklaracijas PVM ir pelno mokesčio į valstybės biudžetą Bendrovė nesumokėjo. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė nepatikslino atitinkamų mokestinių laikotarpių Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572) ir Metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų (FR0573) už 2012 ir 2013 m. pagal specialisto išvadoje nustatytus duomenis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškinį turėtų patikslinti, dalis mokesčių sumokėta. Nurodė, kad pagal patikslintas PVM deklaracijas deklaruota dalis sumų 2517, 14 eurų išieškota. O kas liečia pelno mokestį tai šiai dienai pelno mokestis sumokėtas nėra. Bendrovė nepatikslino atitinkamų laikotarpių mėnesinių pajamų mokesčio. Prašo teismo priteisti 34 eurus PVM, 230 eurų pelno mokesčio ir 2205 eurų GPM.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys.

Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad baudžiamojoje byloje nesant turtinių BK straipsnių (sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo), nepagrįsta turtinė prievolė dėl turtinės žalos padarymo nei fiziniams, nei juridiniams asmenims ( LAT nutartis Nr. 2K-308-697/2016). BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių, t. y. turtinės žalos padarymo. Šios veikos subjektyvusis požymis – siekimas išvengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas ir neapima padarinių, kurie kyla išvengiant mokesčių, panaikinant mokestinę prievolę ar įgyjant pinigines lėšas. Jei tokie padariniai atsiranda, tai tokie veiksmai kartu su BK 220 straipsniu kvalifikuotini ir pagal kitus BK straipsnius. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius.

Pagal teismų praktiką vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

Teismų praktikoje mokestiniai teisiniai (mokesčių administravimo) santykiai apibrėžti kaip specifiniai. Šiems santykiams būdingas subordinacinis pobūdis ir visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja ne Civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Šiuose įstatymuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį mokesčių santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pažymėta, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Ir tik tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčiai aktualūs pagal kaltinimus šioje byloje negali būti išreikalauti mokestinių įstatymų nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)" nėra bankrutuojanti, nėra duomenų apie jokias kliūtis VMI išsireikalauti mokesčius ta tvarka, kaip tai numato įstatymai ir teismų praktika. Be to pagal teismų praktiką (LAT nutartyje Nr. 2K-323-489/2016) net jei ir civilinis ieškovas būtų pateikę duomenų, kad mokesčių mokėtojas - bendrovė „(duomenys neskelbtini)" yra nemoki, nors tokių duomenų byloje nėra, norint reikšti reikalavimą fiziniam asmeniui – L. J. atlyginti bendrovės nesumokėtus mokesčius, reiktų įrodyti, kad būtent jo veiksmai lėmė bendrovės neigiamą būklę, nemokumą arba prie jo prisidėjo.

Šiuo atveju kreiptinas dėmesys, kad kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino civilinio ieškovo atstovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas deklaracijos, kaip nurodė kaltinamasis ir civilinio ieškovo atstovė yra sudaryti susitarimai tarp įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ ir VMI. Nurodė, kad pagal patikslintas PVM deklaracijas deklaruota dalis sumų 2517, 14 eurų išieškota. Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes civilinis ieškinys dėl 34 eurus PVM, 230 eurų pelno mokesčio šiame procese nenagrinėtini. Juo labiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, kad L. J. joks kaltinimas dėl įmonės turto pasisavinimo, sukčiavimo ar pan. nepareikštas, pagal kaltinamojo L. J. parodymus gautus neapskaitytus pinigus jis panaudojo įmonės veikloje, nėra jokio pagrindo svarstyti ir GPM priteisimo šioje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą Vilniaus apskrities VMI civilinis ieškinys šioje byloje nenagrinėtinas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – segtuvas Nr. 1 su CMR dokumentais, 334 lapai; segtuvas Nr. 2 su CMR dokumentais, 319 lapų; segtuvas Nr. 3, 300 lapų, krovinio važtaraščiai, 449 lapai (2 t., b. l. 89-90), avanso apyskaitos (2011-2012); avanso apyskaitos (2013); UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankas (2011-2013); pardavimų PVM sąskaitos faktūros (UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012.08-2013.08); UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa (2011-2013); UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos tiekėjams (2013) (2 t., b. l. 92); pardavimų PVM sąskaitos faktūros (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012.01.-2013.10) (2 t., b. l. 93); UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos tiekėjams (2011.10-12, 2012.01-05, 2012.06-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžioji knyga (2 t., b. l. 94); nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitos – faktūros (2 t., b. l. 100-127), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudą.

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 54 MGL (2 033,64 eurų) dydžio baudą.

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes ir paskirti L. J. subendrintą bausmę 54 MGL (2 033,64 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti L. J. sumažintą 36 (1 355,76 eurų) MGL dydžio baudą

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – 1 parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

L. J. nustatyti galutinę mokėtiną baudą 34 MGL (1 280,44 eurų).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – segtuvą Nr. 1 su CMR dokumentais, 334 lapai; segtuvą Nr. 2 su CMR dokumentais, 319 lapų; segtuvą Nr. 3, 300 lapų, krovinio važtaraščius, 449 lapai (2 t., b. l. 89-90), avanso apyskaitas (2011-2012); avanso apyskaitas (2013); UAB „(duomenys neskelbtini)“ banką (2011-2013); pardavimų PVM sąskaitas faktūras (UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012.08-2013.08); UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą (2011-2013); UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas tiekėjams (2013) (2 t., b. l. 92); pardavimų PVM sąskaitas faktūras (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012.01.-2013.10) (2 t., b. l. 93); UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas tiekėjams (2011.10-12, 2012.01-05, 2012.06-12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiają knygą (2 t., b. l. 94); nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitas – faktūras (2 t., b. l. 100-127), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį šioje byloje palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė