- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-376-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00502-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- L. J.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI arba apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 54 MGL dydžio bauda;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 54 MGL (2 033,64 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžiu byloje VMI pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
L. J. nuteistas už tai, kad jis, nuo 1999 m. būdamas UAB „K“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vadovaudamas visai įmonei bei turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas vieninga išankstine tiesiogine tyčia, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - juridinio asmens, UAB „K“ naudai išvengti turtinių prievolių - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir pelno mokesčių sumokėjimo, 2012 m. laikotarpyje, bet ne vėliau kaip iki 2012-08-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su kito asmens suburtos ir valdomos organizuotos nusikalstamos grupės nariais, kurių atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, kad jo, tai yra L. J. valdoma UAB „K“, L. K. realiai valdomai UAB „K“ suteiks elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugas, už kurias L. J. valdoma UAB „K“ L. K. realiai valdomai UAB „K“ išrašys ir pateiks PVM sąskaitas faktūras, kuriose melagingai nurodys 20 procentų mažesnę suteiktos paslaugos kainą nei ji yra iš tikrųjų, po ko, likusią 20 procentų PVM sąskaitose faktūrose melagingai sumažintą sumą už suteiktas elektronikos ir buitinės technikos pervežimo paslaugas L. K. jam, tai yra L. J. sumokės grynaisiais pinigais, kurių L. J. savo vadovaujamos įmonės apskaitoje neapskaitys ir nuo tokiu būdu gautos pinigų sumos nesumokės privalomų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą. Po ko jis, L. J., už L. K. realiai valdomai įmonei UAB „K“, suteiktas elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugas, veikdamas pagal aukščiau minėtą išankstinį susitarimą, pagal L. K. pateiktus UAB „K“ rekvizitus, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų pagamino UAB „K“ dokumentus: UAB „K“ vardu UAB „K“ išrašytą 2012-08-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-08-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-09-03 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-09-17 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-10-01 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-10-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-10-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-11-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-11-26 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-12-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-01-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-01-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-02-04 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-02-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-03-04 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-03-18 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-04-02 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-05-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-04-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-05-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-06-03 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-06-17 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-07-01 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-07-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-07-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-08-12 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-08-26 PVM sąskaitą – faktūrą serija K Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose įrašydamas melagingus duomenis nurodė 20 procentų mažesnes elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugų kainas nei jos buvo iš tikrųjų, tai yra aukščiau minėtose sąskaitose faktūrose nurodė bendrą suteiktų paslaugų kainą 203 015, 95 Lt, nors reali tokių paslaugų kaina buvo 253 769, 70 Lt, tai yra 50 753, 75 Lt didesnė, po ko šiuos dokumentus atspausdino dviem egzemplioriais ir juos patvirtino savo, kaip UAB „K“ direktoriaus parašais ir tokiu būdu jis, tai yra L. J. suklastojo tikrus UAB „K“ dokumentus, kuriuos, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo, tai yra tuo pačiu laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų perdavė kito asmens organizuotos grupės nariui, kurių atžvilgiu atliekamas atskiras tyrimas, taip pat nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai E. S. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims, po ko, tuo pačiu laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose A. M., taip pat nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusi E. S. pagal kito asmens nurodymus jam, tai yra L. J., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų perdavė 50 753, 75 Lt sumą, tai yra 20 procentų sumos, kuri buvo melagingai nenurodyta UAB „K“ vardu UAB „K“ išrašytose, aukščiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kurios L. J. neapskaitė UAB „K“ apskaitoje. Tokiais veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
L. J. nuteistas ir už tai, kad jis, L. J., pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 nuostatą - 21 straipsnio 1 dalį, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už UAB „K“ apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31, veikdamas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, turėdamas tikslą UAB „K“ apskaitoje apskaityti tik dalį pajamų, gautų už suteiktas paslaugas UAB „K“ ir išvengti prievolės apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti PVM ir pelno mokestį nuo gautos 50 753, 75 Lt sumos, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „K“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, sąmoningai siekė nusikalstamų padarinių, tai yra tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 nuostatas: 4 str. - „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. 2 d. – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“;12 str. 1 d. – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“; 12 str. 2 d. – „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“;12 str. 4 d. - ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“ 16 str. 1 d. – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, sąmoningai į UAB „K“ apskaitą neįtraukdamas 50 753, 75 Lt pajamų, tai yra 20 procentų sumos, kuri melagingai buvo nenurodyta UAB „K“ vardu UAB „K“ išrašytose sąskaitose faktūrose, pateikė šių PVM sąskaitų – faktūrų, tai yra: 2012-08-07 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-08-21 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-09-03 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-09-17 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-10-01 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-10-15 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-10-29 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-11-12 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-11-26 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-12-10 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-12-21 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-01-07 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-01-21 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-02-04 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-02-18 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-03-04 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-03-18 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-04-02 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-05-15 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-04-29 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-05-20 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-06-03 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-06-17 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-07-01 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-07-15 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-07-29 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-08-12 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini); 2013-08-26 PVM sąskaitos – faktūros serija K Nr. (duomenys neskelbtini) antruosius egzempliorius UAB „K“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalteriai R. B. bei nurodė šiuos dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, ir pastarajai nieko nežinant, kad jo, tai yra L. J. pateiktuose UAB „K“ dokumentuose pateikti melagingi duomenys apie suteiktų elektronikos ir buitinės technikos prekių pervežimo paslaugų kainas, įtraukus visus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „K“ buhalterinę apskaitą, UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos tikrovės neatitinkančios ūkinės - komercinės operacijos tarp UAB „K“ ir UAB „K“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „K“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-08-31. Tokiais veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
L. J. nuteistas taip pat už tai, kad, jis, žinodamas, kad privalo deklaruoti ir teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas apie UAB „K“ pajamas, ir turėdamas tikslą išvengti prievolės apskaičiuoti PVM, pelno mokesčių nuo gautos 50 753, 75 Lt sumos, ir prievolės nuo šios sumos sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą PVM, pelno mokesčių ir UAB „K“ apskaitoje apskaityti tik dalį pajamų, gautų už suteiktas paslaugas UAB „K“, tyčia pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. nuostatą „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, o 15 str. 1 d. nustatą „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas <...>“ laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2014-04-25 UAB „K“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bei nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalterei R. B. davė nurodymus pagal jo, tai yra L. J. pateiktus ir į UAB „K“ buhalterinę apskaitą įtrauktus, aukščiau minėtus suklastotus dokumentus, paruošti už atitinkamą laikotarpį UAB „K“ PVM deklaracijas forma FR0600 ir pelno mokesčio deklaracijas forma (duomenys neskelbtini), ir pastarajai paruošus šios įmonės PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas jis, tai yra L. J., žinodamas, kad UAB „K“ 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės paslaugų suteikimo UAB „K“ PVM sumas ir, kad 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. rugpjūčio mėnesinėse UAB „K“ PVM deklaracijose nepagrįstai 50 753, 75 Lt suma sumažinta pardavimo UAB „K“ apmokestinamoji vertė ir, kad tuo pagrindu nepagrįstai bus sumažintas UAB „K“ 2012 m. – 2013 m. apmokestinamasis pelnas, šias PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas patvirtino savo, kaip UAB „K“ vadovo, elektroniniu parašu bei atitinkamai 2012-09-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugpjūčio mėnesį), 2012-10-24 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugsėjo mėnesį), 2012-11-26 (PVM deklaraciją už 2012 metų spalio mėnesį), 2012-12-27 (PVM deklaraciją už 2012 metų lapkričio mėnesį), 2013-01-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų gruodžio mėnesį), 2013-02-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų sausio mėnesį), 2013-03-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų vasario mėnesį), 2013-04-25 (PVM deklaraciją už 2013 metų kovo mėnesį), 2013-05-23 (PVM deklaraciją už 2013 metų balandžio mėnesį), 2013-06-17 (PVM deklaraciją už 2012 metų gegužės mėnesį), 2013-07-24 (PVM deklaraciją už 2012 metų birželio mėnesį), 2013-08-23 (PVM deklaraciją už 2012 metų liepos mėnesį), 2013-09-25 (PVM deklaraciją už 2012 metų rugpjūčio mėnesį), 2013-05-29 (pelno mokesčio deklaraciją už 2012 metus), 2014-06-17 (pelno mokesčio deklaraciją už 2013 metus) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir tokiu būdu jis, tai yra L. J. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą ir UAB „K“ naudai apgaule išvengė turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino 8 808,51 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 795 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 9 603,51 Lt (2 781,36 eurų) žalą. Tokiais veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
VMI apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtinu ir tenkinti VMI pareikštą civilinį ieškinį iš dalies, t. y. patenkinti ieškinį 2205 eurų Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.) UAB „K“ nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą privalomų mokesčių 4 986 eurų sumai (2 551,12 Eur PVM; 230,25 Eur pelno mokesčio ir 2 204,90 eurų GPM). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu nustačius, kad byloje nebuvo pareikštas kaltinimas L. J. dėl pasisavintų neapskaitytų pinigų bei konstatavus, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir mokėtinus mokesčius, tiesioginiai turtiniai padariniai valstybei nekyla. Skunde nurodoma, kad BK 222 straipsnyje nurodomu apgaulingu apskaitos tvarkymu, neabejotinai yra padaroma žala valstybės biudžetui, nes tokiu būdu nuo valstybės nuslepiami mokesčiai ir valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Skunde taip pat nurodoma, kad BK 220 straipsnio dispozicija nenumato materialinių padarinių, todėl neteisingas duomenų pateikimas lemia prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį mokesnį nei priklauso. Pripažinus L. J. kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, anot apelianto, konstatuotina, jog valstybei padaryta žala yra preziumuojama, nes pasireiškia nesumokėtais mokesčiais.
Apeliantas nurodo, kad 2016 m. spalio 22 d. specialisto išvada (bei kiti byloje pateikti duomenys) patvirtina faktą, kad L. J. UAB „K“ apskaitoje neapskaitė 50 753,75 Lt/14 699,30 Eur apmokestinamųjų pajamų ir nesumokėjo 17 216,58 Lt/4 986,23 Eur mokesčių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu VMI pateiktą civilinį ieškinį. Skunde teigiama, kad teismas, faktiškai pripažinęs L. J. kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad buvo padaryta PVM ir pelno mokesčio žala, tačiau nepagrįstai nepripažino, kad taip pat buvo padaryta žala, nesumokant GPM. Apeliantas nurodo, kad valstybės biudžetui padaryta GPM žala bei tai, kad L. J. iš L. K. gavo UAB „K“ buhalterijoje neapskaitytų grynųjų pinigų (50 753,75 litai), nustatyta minėtoje specialisto išvadoje. Anot pareiškėjo, nuo šios pinigų sumos turėjo būti sumokėtas GPM (7 613,07 Lt/2 204,90 Eur) į valstybės biudžetą. Nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog, kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje teigė L. J., neapskaityti buhalterijoje pinigai buvo panaudoti UAB „K“ veikloje, todėl minima išmokėta pinigų suma turi būti apmokestinama bendrąja tvarka (sumokant GPM į valstybės biudžetą). Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas privalėjo spręsti klausimą dėl VMI pateikto civilinio ieškinio, nes byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių L. J. kaltę ir civilinio ieškinio pagrįstumą. Apeliantas teigia, kad L. J. apgaulingas apskaitos tvarkymas ir mokestinių prievolių išvengimas yra susiję priežastiniu ryšiu bei, kad mokesčių išvengta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo. Dėl nesumokėto PVM žala valstybės biudžetui buvo iš dalies atlyginta (2 517,26 Eur), su UAB „K“ buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl likusių PVM (33,86 Eur) ir pelno mokesčio (230,25 Eur) sumų, tačiau GPM žala nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis L. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendį palikti galioti. L. J. nurodo, kad VMI atstovas teisme patvirtino, jog pagal patikslintas PVM deklaracijas UAB „K“ jau sumokėjo dalį deklaruotų sumų, taip pat tai, jog tarp įmonės ir VMI yra sudaryti susitarimai dėl nepriemokų sumokėjimo tvarkos ir terminų, kurie yra vykdomi. Esant šioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepriemokos gali būti išieškomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. L. J. pabrėžia tai, kad byloje nėra pateika įrodymų, patvirtinančių, jog jis pinigines lėšas pasisavimo – jam nebuvo pateikti kaltinimai dėl kokių nors turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymo, o teismas pagrįstai rėmesi aplinkybe, kad jis pinigus panaudojo UAB „K“ veiklai vystyti. Anot L. J., byloje nėra duomenų, jog jis iš neteisėtų veikų gavo kokią nors turtinę naudą. Vien apgaulingu apskaitos tvarkymu turtas nėra įgyjamas, taigi ir asmenims ar valstybei nėra padaroma žala.
Teismo posėdyje VMI atstovė prašė skundą tenkinti, o prokuroras ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas, nes įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto teismo nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu dalyje dėl GPM įsiskolinimo priteisimo iš nuteistojo L. J., taigi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Šioje baudžiamojoje byloje VMI laikosi pozicijos, jog nusikalstamomis veikomis, kurios inkriminuotos L. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, L. J. padarė žalos valstybei dėl nesumokėto GPM ir šią žalą pastarasis privalo atlyginti.
Apygardos teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Valstybės žinios, 2002-07-19, Nr. 73-3085) (toliau – GPMĮ) 3 straipsniu, GPM moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Atitinkamai minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Iš to seka, jog L. J., tam, kad taptų GPM mokėtoju, iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų turėjo gauti asmeninių pajamų. Šioje byloje su tuo susiję kaltinimai L. J. nebuvo pareikšti ir tokios faktinės bylos aplinkybės nėra nustatytos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teisėje galioja įrodinėjimo naštos (pareigos įrodyti) principas (onus probandi), kuris atskirose teisės šakose pasireiškia skirtingai. Baudžiamojoje teisėje šis principas reiškia, jog pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką tenka ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai bei valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui ir šis principas yra neatsiejamai susijęs su nekaltumo prezumpcija, t. y. jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Vadovaujantis jau minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde reiškiama prezumpcija, jog L. J. gavo neapskaitytas pajamas asmeniškai, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog L. J. gauti neapskaityti pinigai būtų panaudoti jo vadovaujamos bendrovės veikloje. Šiuo atveju, ne L. J., kaip UAB „K“ direktorius, turėjo pateikti duomenis, apie tai, jog minėtų piniginių lėšų jis nepasisavino, o jas panaudojo įmonės veiklai plėtoti, tačiau baudžiamąjį persekiojimą vykdanti institucija privalėjo paneigti L. J. keliamą versiją dėl šių pinigų lėšų panaudojimo įmonės veiklai, t. y. nustatyti kokiu tikslu šie pinigai buvo panaudoti. Taigi, siekiant ieškinio patenkinimo byloje turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai įrodyta bei nustatyta, kad L. J. gavo neapskaitytas pajamas asmeniškai.
Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje ne tik nuteistojo L. J. gynėjas, tačiau ir prokuroras išdėstė nuoseklią poziciją, jog pirmosios instancijos teisme jis nepateikė kaltinimo L. J. dėl turto pasisavinimo, ir vadovavosi prezumpcija, kad lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, todėl nėra pagrindo apmokestinti fizinį asmenį pagal GPMĮ. Prokuroras taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo, iš kurio buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl L. J. nusikalstamų veikų, metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai atlikę specialiųjų žinių reikalaujančius tyrimus kito įtariamojo atžvilgiu analogiškoje situacijoje, išvadoje nepasisakė dėl galimo GPM nesumokėjimo, nurodydami išimtinai tik apie nesumokėtą PVM ir pelno mokestį. Remdamasis lygybės principu bei negalėdamas pašalinti susidariusių abejonių dėl šio mokesčio nesumokėjimo (lyginant dvi specialisto išvadas), prokuroras nepareiškė įtarimo ir vėliau nepalaikė kaltinimo L. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje padarymo (t. 4, b. l. 25). Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog galimos minėtos nusikalstamos veikos požymių L. J. veikoje neįžvelgė ir bylą nagrinėjęs teismas.
Apygardos teismas, visiškai sutikdamas su skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta pozicija, jog L. J. inkriminuotomis veikomis nebuvo padaryta žala nesumokant GPM valstybės biudžetui, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamojo persekiojimo institucijoms nepavyko paneigti L. J. versijos dėl pinigų panaudojimo įmonės veikloje, bei tuo, jog VMI padarytą žalą valstybės biudžetui sieja su nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 ir 222 straipsnyje padarymu, konstatuoja, jog iš L. J. pagrįstai nepriteista 2 205 eurų piniginė suma, kaip nesumokėtas GPM, t. y. jog pastarasis nepasisavino piniginių lėšų (negavo pajamų), kurios yra GPM objektu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu VMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Pažymėtina, jog BPK 115 straipsnyje reglamentuojama civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, minėto straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių turinčios veikos. Tokiu atveju civilinis ieškovas dar turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Šių teisės normų analizė rodo, jog L. J. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismas VMI civilinį ieškinį galėjo visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti, tačiau įstatyminės galimybės palikti jo nenagrinėtu neturėjo. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, VMI civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, o ne paliktas nenagrinėtu. Taigi, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo atžvilgiu priėmė iš esmės palankesnį sprendimą nei galėjo priimti. Visgi, nesant atitinkamo apeliacinio skundo, ir byloje esant tik civilinio ieškovo skundui, kuriuo siekiama ieškinio patenkinimo, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti civilinio ieškovo teisinės padėties (BPK 320 straipsnis) labiau nei buvo nuspręsta pirmosios instancijos teisme. Taigi, šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendis nors ir teisiškai ydingas, nekeistinas, nes iš esmės juo nėra nustatyta ar sukuriama nepagrįsta ir neteisinga pareiga L. J. sumokėti reikalaujamą sumą.
Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas Nr. (2.16) NTP-7-7788 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-376-1020/2017, nes L. J. gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pagrindu paskirtas advokatas Gediminas Milevičius. Teikime nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas L. J. gynybai sudaro 107,12 eurų advokato užmokestis. Remdamasi tuo, kas minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš L. J. minėtą piniginę sumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje 1A-376-1020/2017 būtinybę skirti L. J. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinkto gynėjo, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju apeliacinis skundas buvo paduotas civilinio ieškovo, L. J. neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis nuteistas dėl jau minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Šių aplinkybių kontekste, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.