- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-991-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- D. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1119-979/2019 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui G. R. ir atsakovo G. R. priešieškinį ieškovei D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei pavardę „R.“, atsakovui pavardę „R.“; nustatyti nepilnamečio sūnaus I. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad atsakovas periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti, kad vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus 4450 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė pasekmes nuo apsigyvenimo skyrium dienos, t.y. (duomenys neskelbtini); pripažinti 1000 Eur vertės automobilį TOYOTA AURIS ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, susijusį su santuokos nutraukimu dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus I. R. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; nustatyti sūnaus bendravimo su atsakovu tvarką; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 160 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; padalinti santuokoje metu įgytą turtą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „D.“, atsakovui pavardę „R.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas prašė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo ir sūnaus I. R. bendravimo tvarką:
1. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos du kartus (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį) per mėnesį su nakvyne. Tuos savaitgalius tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17 val. ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. Apie numatomą vaiko pasiėmimą tėvas papildomai informuoja IT ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu, per programas viber, messenger, skype ir pan.) vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Jei buvimo su sūnumi metu prieš šeštadienį eina ne darbo ar oficiali šventės diena, tai atsakovas turi teisę būti su vaiku nuo paskutinės darbo dienos prieš ne darbo ar oficialios šventės dieną 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau). Jei buvimo su sūnumi metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, tai atsakovas turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, parvežti jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.
2. Tėvas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį turi teisę pasiimti sūnų iš švietimo ar ugdymo įstaigos nuo 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Šiuo atveju apie numatytą pasimatymą su vaiku tėvas motiną informuoja IT ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu, viber, messenger, skype ir pan.) prieš vieną dieną.
3. Atsakovas turi teisę savo atostogų laikotarpiu arba vaiko atostogų metu vieną kartą per metus nepertraukiamai ne mažiau kaip 7 (septynias) ir ne daugiau kaip 14 (keturiolika) dienų praleisti su sūnumi išsivežant jį iš jo gyvenamosios vietos. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą tėvas informuoja vaiko motiną IT ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, el. paštu, per programas viber, messenger, skype ir pan.) ne vėliau kaip prieš dvi savaites.
4. Tėvų susitarimu, tėvas gali pasiimti vaiką bei su juo bendrauti ir kitu laiku.
5. Atsakovas turi teisę susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie sūnaus sveikatą, taip pat su kita susijusia informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, tiesiogiai kreipiantis į tokias informaciją turinčias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas, jeigu tokie veiksmai neprieštaraus vaiko interesams.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir patvirtino atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu I. R. tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatė, kad atsakovas kiekvieną penktadienį leidžia laiką su nepilnamečiu vaiku, paimdamas jį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 16 val. ir atitinkamai grąžindamas į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Nurodė, kad esant aplinkybėms, dėl kurių bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas (vaiko ar tėvo ligos ir kitos svarbios aplinkybės), šalys viena kitą informuoja mobiliuoju telefonu.
5. Teismas nustatė, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove. Atsakovas vieną kartą baustas administracine tvarka 2016 m. spalio 4 d. nutarimu už tai, kad vairavo neblaivus, paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, neteistas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikui būnant pas atsakovą būtų sudarytos tinkamos gyvenimo, poilsio, laisvalaikio sąlygos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku galėtų pažeisti jo teises ir teisėtus interesus. Siekiant, kad nenutrūktų jo ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, teismas sprendė, kad esamu atveju prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka gali būti taikoma tik laipsniškai atkūrus tarpusavio ryšį, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, užimtumą, lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, dienos režimą, nustatė minimalesnę laikiną bendravimo tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo šalių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir nustatė praktiškai neįgyvendinamą laikiną bendravimo tvarką.
6.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti lengvai ir paprastai įgyvendinamą bendravimo tvarką, tačiau nustatė tokią, kurios nepageidavo nei viena šalis. Atsakovas prašė leisti sūnų pasiimti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį iš ugdymo ar švietimo įstaigos nuo 16 val. ir leisti laiką su juo iki 20 val., ieškovė teigė, kad sudarys sąlygas jam su sūnumi susitikti kiekvieną penktadienį nuo 13 iki 18 val., vaiką pasiimant iš ieškovės namų. Teismas leido vaiką pasiimti kiekvieną penktadienį nuo 16 iki 20 val. Bandydamas vaiką pasiimti penktadienį nuo 16 val. atsakovas to padaryti negalėtų, nes jo tuo laiku ikimokyklinio ugdymo įstaigoje jau nebebus – ieškovė nurodė, kad iš darželio vaiką pasiima apie 13 val. ir kad sudarys tėvui sąlygas su sūnumi bendrauti tik iki 17-18 val. Nustatyta tvarka ir toliau kels konfliktus tarp šalių, atsakovas negalės įgyvendinti tėvo teisių ir su sūnumi normaliai bendrauti.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad vaikui pas tėvą būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, nustatė pačią minimaliausią ir sunkiai įgyvendinamą bendravimo tvarką. Nepagrįsta išvada, kad reikia laipsniškai atkurti atsakovo ir sūnaus ryšį. Vaikui yra 4 metai. Pasak ieškovės, jis lanko net 4 užsiėmimus (šokių būrelį, krepšinio treniruotes, baseiną, anglų kalbos pamokėles), taigi akivaizdu, kad berniukas yra labai socialus, bendraujantis su daugeliu kitų suaugusių žmonių. Sūnus tėvą pažįsta ir myli, tarp jų yra emocinis ryšys, jie nėra svetimi žmonės, šiuo metu atsakovo bendravimas su sūnumi yra keblus tik dėl ieškovės draudimo su juo matytis,. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, 2019 m. kovo 22 d. 16 val. atsakovas paėmė sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendravo 4 valandas, sūnus labai džiaugėsi galėdamas pabendrauti tiek su atsakovu, tiek su savo seneliais, prašė jį kuo dažniau aplankyti ir pasiimti. Kadangi jų emocinis ryšys yra stiprus ir nenutrūkęs, o sūnus nori kuo daugiau su atsakovu bendrauti, į tokius vaiko interesus reikia atsižvelgti.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Nors ieškovė teikė pasiūlymą pasiimti vaiką penktadienį nuo 13 val. iš ieškovės namų ir būti su juo iki 17-18 val., teismas pagrįstai vertino, kad, vaiką pasiimant nuo 16 val. ir parvežant į namus iki 20 val., jo interesai bus užtikrinti: vaikas galės penktadienio popietę leisti darželyje, o tėvams nereikės skubėti iš darbo. Ieškovė su teismo nustatyta laikina tėvo bendravimo tvarka sutinka, sudarė sąlygas šia tvarka atsakovui bendrauti su vaiku.
7.2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atvyko pasiimti sūnaus ir vaiką parvežė 19.30 val. Vaikas buvo įsidirgęs, paraudusiomis akimis, galimai daug verkė. Tą vakarą sūnus užmigo anksčiau, net nepažiūrėjęs filmuko. Tai įrodo, kad jam reikalingas pereinamasis periodas bendraujant su tėvu. Ieškovės manymu, atsakovas privalo stengtis vykdyti teismo nutartį – kiekvieną penktadienį pasiimti vaiką, priešingu atveju ryšiai tarp vaiko ir tėvo nebus atkurti. Tik atsakovui nuolat rūpinantis vaiku, jis priprastų prie bendravimo su tėvu, po to būtų galimybė bendravimą išplėsti. Šiuo metu reikia vaiką stebėti ir vertinti atsakovo elgesį su juo būnant (atsakovo blaivumą, pastangas ir pan.).
7.3. Nepagrįstas teiginys apie ieškovės draudimus atsakovui dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovas dar vaiko kūdikystėje savo noru nusišalino nuo jo priežiūros. Praradęs teisę vairuoti transporto priemonę jis prašydavo, kad ieškovė atvežtų sūnų iš Alytaus į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ką ieškovė ir darydavo. Ieškovei pradėjus dirbti ir vaikui pradėjus lankyti darželį, ji neturėjo galimybės vežioti vaiko pas atsakovą, o pats atsakovas nesiekė bendrauti su vaiku, dėl ko tarpusavio ryšys yra silpnas, nutrūkęs, jį reikia atstatinėti. Ieškovė niekuomet nedraudė atsakovui lankyti sūnų jos namuose, darželyje, tačiau atsakovas nerodė iniciatyvos ir tik iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo pradėjo aktyviai domėtis vaiku, reikalaudamas maksimalios bendravimo tvarkos.
7.4. Atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaiko interesų ir negalės būti staiga įgyvendinama. Vaikas yra mažas, pasiėmimui su nakvyne reikalingas pereinamasis laikotarpis. Šalys gyvena skyrium nuo 2014 metų, kai sūnus buvo vieno mėnesio amžiaus. Nuo kūdikystės laikotarpio iki dabar atsakovas su sūnumi bendravo epizodiškai, dažniausiai ieškovės gyvenamojoje vietoje.
7.5. Nustatant bendravimo su tėvu tvarką būtina atsižvelgti į individualias vaiko savybes. Vaikas netgi darželyje nemiega pietų miego, nes nėra šalia ieškovės. Nakčiai vaikas užmiega visuomet tik jai esant šalia. Kiekvienas vaikas individualus, todėl būtina paisyti jo įpročių, norų ir suteikti saugumą. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovo aplinka vaikui kenksminga, nes atsakovo tėvų namuose dažnai girtaujama. Iš vienkartinio apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje, kai jis buvo įspėtas apie vizitą, negalima daryti išvadų apie vaikui saugią aplinką. Užsiėmimuose, kur vaikas lavinamas ar kai pramogaujama, jis nebūna paliktas vienas, nes ten jį nuveža ir visada būna kartu ieškovė. Atsakovo teiginiai apie tai, kad sūnus yra socialus ir bendrauja su daugeliu asmenų, įrodo, kad jis nepažįsta sūnaus, nežino jo dienos režimo, nuotaikų, baimių, nemoka su juo elgtis, nuraminti kai verkia. Atsakovas vaiką nuramina papirkinėdamas žaislais, tačiau nededa pastangų vaikui įskiepyti norimą elgesį.
7.6. Prašydamas nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką pagal priešieškinio reikalavimus, atsakovas neatskleidė teismui svarbios ir reikšmingos aplinkybės, kad jis pats negalės laikytis pageidaujamos bendravimo tvarkos. Pagal laikiną bendravimo tvarką atsakovas bendravo su vaiku pagal šią tvarką tik vieną kartą (duomenys neskelbtini). Atvykęs pasiimti sūnaus ieškovei pranešė, kad vėl išvyksta į Norvegiją dirbti ilgam laikui. Atsakovas 2018 metų pabaigoje (lapkričio ir gruodžio mėnesius) du mėnesius dirbo Norvegijoje ir vaiko nelankė, jo nepasiėmė. Tai patvirtina ieškovės pateikti įrodymai – žinutės, kuriose atsakovas nurodė, kad vėl išvyksta į Norvegiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacijos dalykas – laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos tinkamumo patikrinimas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą žinutėmis su atsakovu. 2019 m. gegužės 16 d. ji pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – antstolio S. V. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriais antstolis konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). nuo 16 val. iki 20 val. G. R. nebuvo atvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neleido laiko su nepilnamečiu vaiku I. R.; advokatės I. A. kontoros 2019 m. balandžio 15 d. prašymą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. atsakymą į advokatės 2019 m. balandžio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad VTAS specialistai susisiekė su atsakovo tėvu V. R., informavusiu, kad sūnus kovo pabaigoje išvyko dirbti į Norvegiją, kur iki šiol dirba statybose; kad atsakovas pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi I. bendravo tik (duomenys neskelbtini), prieš išvykdamas į Norvegiją atsakovas prašė ieškovę, kad ši leistų jam bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini), nes sekančią dieną jis išvyksta į Norvegiją, tačiau bendrauti su sūnumi leista nebuvo.
6. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos
7. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
8. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos ir jos intensyvumo nustatymui, ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
10. Atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl praktiškai neįgyvendinamos laikinos bendravimo tvarkos. Apeliantas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) paėmė sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendravo 4 valandas, taigi jokių kliūčių vykdyti teismo nutartį nebuvo. Tai, kad teismas, nustatydamas ginčijamą tvarką, tik iš dalies atsižvelgė į abiejų šalių pasiūlymus, nesudaro pagrindo ją koreguoti – pagal bendrą taisyklę, jokie įrodymai, įskaitant šalių paaiškinimus, teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iki teismo sprendimo priėmimo apelianto bendravimas su sūnumi turi būti realizuojamas, tarpusavio ryšį atkuriant laipsniškai. Šalių nepilnamečiam vaikui yra tik ketveri metai, todėl svarbu, kad jis palaipsniui priprastų prie naujos jam aplinkos (tėvo gyvenamosios vietos), ilgesnio buvimo be motinos, kuri nuo kūdikystės rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, jo priežiūra, auklėjimu, ir su kuria yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Tokio amžiaus vaikams reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę, jų kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą šių poreikių įgyvendinimą gali sutrikdyti, daryti žalą fizinei bei psichinei vaiko sveikatai ir neatitikti jo interesų. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net kelioms dienoms), kelionės pas atsakovą į vaikui nežinomą aplinką jam gali sukelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Tai, kad šalių sūnus jautrus, dirglus, blogai miega, patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (2 t., b. l. 125-128), todėl, nustatant laikiną bendravimo tvarką, į įvairias galimas pokyčių pasekmes atsižvelgta tinkamai.
12. Antstolis S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (2 t., b. l. 122-123) užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliantas neatvyko bendrauti su sūnumi. 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje apelianto advokatas patvirtino, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 0:27:00 val.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. balandžio 18 d. rašte nurodė apelianto tėvo V. R. suteiktą informaciją, kad „sūnus kovo pabaigoje išvyko dirbti į Norvegiją, kur iki šiol dirba statybose. V. R. taip pat informavo, kad jo sūnus G. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, su savo sūnumi I. bendravo tik vieną kartą, t.y. (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 135). Šios aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus dėl nepakankamo laikinos bendravimo tvarkos intensyvumo. Apeliantas, spekuliatyviai remdamasis neįvertintu vaiko noru su tėvu matytis dažniau, ja faktiškai nesinaudoja.
13. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones sprendžiant ginčus dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, todėl nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.