Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

G. Š., laikotarpiu nuo 2006-11-23 iki 2007-07-30 būdamas UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „P.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d., kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus, UAB ,,P.“ 2006-11-24 įstatų 2.1 p., kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“ reikalavimus, 7.2 p., kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą (pinigines lėšas), pasisavino didelės - 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) vertės svetimą UAB „P.“ turtą, t. y. žinodamas, kad UAB „P.“, kurią jis pats atstovavo, už 20,0 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2 000 000 Lt mokėti neketina ir nemokės, notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2006-11-23 kaip UAB „P.“ direktorius su J. N., S. K. bei L. J. sudarė sutartį (notarinio registro Nr. DA – 16760), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ perka J. N., S. K. ir L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neva (tariamai) už 2 000 000 Lt (579 240,03 Eur), kurie J. N., S. K. ir L. J. neva (tariamai) buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį pagal 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitus: pagal - USN Nr. 0096213 L. J. sumokėta 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur), pagal - USN Nr. 0096214 S. K. sumokėta 500 000 Lt (144 810 Eur) ir pagal - USN Nr. 0096215 J. N. sumokėta 500 000 Lt (144 810 Eur), t. y. sutartyje ir pinigų išmokėjimo kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. sumokėjo J. N. – 20 000 Lt (5 792,40 Eur), S. K. – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) ir L. J. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), t. y. iš viso sumokėjo 80 000 Lt (23 169,60 Eur), o 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) UAB „P.“ piniginių lėšų (grynųjų pinigų) J. N., S. K. bei L. J. neperdavė ir juos pasisavino, padarydamas UAB ,,P.“ 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) turtinę žalą.

G. Š. kaltu nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad jo šeimoje buvo krizė, paliko žmona. Pradėjo ieškotis darbo, pasiūlė darbą su nekilnojamu turtu, sutiko. „P.“ pradėjo dirbti nuo 2005 m., dirbo jis direktoriumi ir buhalterė, buvo ir akcininkas. Vadybininkų lyg neturėjo, neprisimena. Viską darė pagal įstatymą, sandorius formino pas notarą. Pinigai buvo mokami pagal kasos orderius. Dauguma žmonių prašydavo mokėti grynais. Būdavo didelės sumos pinigų, todėl žmonės atvažiuodavo pasiimti pinigų ne po vieną, o keliese. Paduodavo skelbimus ir žmonės jiems pasiūlydavo sklypus. Per darbo laikotarpį atsirado tarpininkų, jie taip pat siūlydavo sklypus. Apie (duomenys neskelbtini) nupirktą sklypą nieko negali pasakyti, neprisimena, nes turėjo daug narkozių, sveikatos problemų. Už tą sklypą moterys gavo tiek pinigų, kiek ten parašyta. Joks notaras netvirtins sutarties, jeigu nebus sumokėti pinigai, nes notaras prieš tvirtinimą kelis kartus klausia, ar gauti pinigai. Sumos, kurios įrašytos sutartyse, ir buvo išmokėtos, jos tiek ir gavo. Tos moterys pinigų sumas deklaravo. Ar tam sklypui įsigyti ėmė paskolą iš banko, neprisimena. Iš kur paėmė tą milijoną litų, kur sumokėjo toms seno amžiaus moterims, neatsimena. UAB „P.“ su SEB banku sudarydavo lizingo sutartis, jeigu būdavo trūkumas su pinigais. Kai įvyko krizė, SEB bankas nustatė sąlygas, kad per du mėnesius grąžinti jiems pinigus, o tai yra neįmanoma, nors su banku sutartys buvo sudarytos 5 metams. Ne kartą vyko į banką ir prašė sušvelninti sąlygas. Sutartys buvo nutrauktos, jas ginčijo. Ar ginčijo teisme, neatsimena. Visą buhalteriją tvarkė buhalterė, visos lėšos atsispindėjo buhalterijoje. Visi dokumentai liko pas buhalterę. A. Ž. pavardė lyg ir girdėta, su juo nėra jokių kontaktų, jo neatsimena. Turi daug pažįstamų, kurių vardas V.. Pinigų nepasisavino. Kiek uždirbo iš šių sandorių, nežino. Tuo metu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Niekada neturėjo turto, nuomojosi butą. Pinigų, nurodytų kaltinime, neėmė ir nepasisavino.

Liudytojas D. G. parodė, kad G. Š. pažįsta, jis yra puikus, sąžiningas žmogus. Kai pradėjo savo veiklą, pinigų užteko. Bet bankai pradėjo siūlyti savo pinigus. Tuos sklypus vertino banko atstovai. SEB skambino jam, G. Š., ir jie susigundė. Bankas per prievartą pinigų nepervedė. Tuo metu būdavo taip, kad jeigu mato, jog įmonė veikia, tada juos susiranda ir siūlo skolintis. Atėjo krizė, ir viskas taip įvyko. „P.“ buvo UAB, akcininkas buvo jis. G. Š. buvo direktorius, paskirtas jo įsakymu. Įmonėje buvo du darbuotojai ir samdė buhalterę. Bendrovėje pradžioje lankydavosi dažnai, po to pamatė, kad G. Š. dirba kryptingai, puikiai tvarkosi, todėl lankėsi rečiau. Dokumentus pasirašyti jam pateikdavo G. Š.. Pats bendrovei buvo paskolinęs pinigų, jie jam buvo grąžinti. Būdavo toks laikas, kad nupirkdavo sklypą, o sekančią dieną jį parduodavo 2 ar 5 kartus brangiau. Įmonėje plėtėsi apyvarta, daugėjo ir žemės sklypų pirkimų. Banke dokumentus pasirašė G. Š.. Apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nieko neatsimena. Dėl sklypų pirkimų pasirašydavo akcininkų sprendimus. Dėl šio sklypo ką pasirašė, neprisimena. Negali tiksliai pasakyti, ar sklypas Skynimų km. buvo pirktas už įmonės ar už banko pinigus. „P.“ veiklos pabaigą lėmė krizė. Pradžioje žemę pirko už kapeikas, parduodavo brangiau. Po to žemė labai pabrango, ir bankai nustojo remti, tada viskas ir pasibaigė. Suma, kurią nurodo, kad pasisavino G. Š., įmonei buvo reikšminga. G. Š. labai dažnai su juo dėl sklypų pirkimo nesiderino, jis dirbo kryptingai, ir jam įtarimų nesukėlė. Tiesiog dėdavo skelbimus, kad perka sklypus, parduoda, tokių skelbimų buvo daug. Įmonės buhalteriją tvarkė samdyta įmonė. D. S. pažįsta, jo sutuoktinė S. pradžioje tvarkė įmonės buhalteriją. Pats patrauktas įtariamuoju nebuvo. Pradžioje „P.“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), kur ji buvo registruota vėliau, nežino. Tuo metu G. Š. butą nuomojosi (duomenys neskelbtini), jis pats kilęs iš (duomenys neskelbtini). Žino, kad G. Š. kaltinamas iš jo bendrovės pasisavinęs 6 135 000 litų, bet juo pasitiki ir jam pretenzijų neturi. Dėl pinigų pasisavinimo nieko nežino. Įmonės „H.“ nežino, G. P. D. nepažįsta. G. Š. kontaktų su „H.“ nežino.

Liudytojas D. A. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, 2007-2008 m. dirbo (duomenys neskelbtini) biuro notaru, juo dirba ir dabar. Kaltinamasis gal ir matytas, jeigu matytas prieš 10 metų, sunku atsiminti. J. P. D. pavardė negirdėta. 2007 m. buvo ekonominis pakilimas ir nekilnojamojo turto pardavimų buvo labai daug. Pažymose iš Registrų centro nekilnojamojo turto kainos tuo metu buvo juokingai mažos ir neatitiko pardavimų kainos. Tokios kainos, kurios būdavo nurodytos sutartyse, įtarimų nesukėlė. Byloje esantį pareiškimą dėl sumokėjimo patvirtino tuo metu, kai jis buvo pasirašinėjamas. Tos sumos buvo įrašytos, moterys matė tas sumas ir joms buvo paaiškinta, ant kokio dokumento pasirašo. Kokia kalba su jomis bendravo, neatsimena, nes praėjo 12 metų. Tuo metu šalys susitardavo kainą ir tą kainą įrašydavo į sutartį. Tuo metu dideles sumas grynais pinigais šalys atsiskaitydavo notaro kabinete. Paklausi, pardavėjas patvirtina, kad su juo atsiskaityta, ir viskas. Kartais sandorio metu matydavo, kad atsiskaito grynais pinigais. Tuo metu į sutartį įrašydavo, kad atsiskaitęs, ir paimdavo dar atskirą dokumentą, kuriame parašydavo, kad atsiskaityta. Dėl pinigų sumokėjimo ir sumos duomenis pateikdavo pirkėjas ir pardavėjas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaitytais liudytojos L. J. parodymais (t. 1, b. l. 146-148) nustatyta, kad ji G. Š. matė du kartus. Vieną kartą pusseserė S. K. paskambino, susitiko su ja ir G. Š., sakė, kad reikia važiuoti pas kitą pusseserę –J. N.. Jis sakė, kad 80 000 litų gali sumokėti už visą 20 ha žemės sklypą, jie nesusitarė pirmą kartą, nes norėjo visos trys 100 000 litų už tą žemę gauti. Paskui jos pusseserė pasakė, kad žemė nederlinga, ir kad neparduos už 100 000 litų, tada nusprendė, kad reikia parduoti už 80 000 litų. Nuvažiavo pas notarą, susitiko su G. Š., pasakė, kad parduoda už 80 000 litų, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį. Susitarė: jai 40 000 litų, vienai pusseserei 20 000 litų ir kitai 20 000 litų, todėl, kad ji pusę tos žemės turėjo, o jos 10 ha per pusę. Nuvažiavo į notarų kontorą, jas G. Š. pasodino į mašiną ir sumokėjo mašinoje pinigus: jai - 40 000 litų, vienai pusseserei – J. davė 20 000 litų, S. – nematė. Tada ėjo pas notarą, ten pasakė, kad jos pinigus gavo ir sakė pasirašyti, davė tokį kvituką pasirašyti, pasirašė, neprisimena, ar kvite buvo parašyta pinigų suma, notaras, kai paklausė, ar gavo pinigus, atsakė, kad gavo. Toliau notaras davė pasirašyti tą sutartį - kas pirko, kas parduoda. Paėmė dokumentus ir išėjo, daugiau G. Š. niekada nematė, iš jo gavo 40 000 litų. Ji milijono litų negavo, gavo 40 000 litų, davė pasirašyti, tai ir pasirašė. Jai parodytame 2006-11-23 pareiškime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos parašas, tačiau šiame pareiškime nurodyto milijono litų negavo. Jai parodytoje 2006-11-23 sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), – 4 lape jos parašas, 2.1 punkte parašyta, kad gavo milijoną litų, bet nežino, kaip čia padarė notaras – tokių pinigų negavo. Jai parodytą pinigų išmokėjimo kvitą 2006-11-23 UAB „P.“ USN 0096213 pasirašė, kai notaras paklausė, ar gavo pinigus, ji galvojo, kad apie tuos 40 000 litų klausia, ir pasirašė tą kvitą, pagal tą kvitą milijono negavo. Jai pusseserės nesakė, kiek gavo pinigų, mašinoje 40 000 litų jai davė, ji tik savo pinigus skaičiavo. G. Š. sakė, kad notarui labai daug reikia mokėti, namie pažiūrėjo, kad notarui 10 000 litų reikėjo. Sutartį sudarė laisva valia, padavė ir pasirašė, sutarties sudaryti jos nevertė. Jai nebuvo mokestinių patikrinimų, tik kai nuėjo į mokesčių inspekciją įregistruoti darbo užmokesčio pinigus, jai pasakė duoti dokumentą, kad gavo milijoną. Jai VMI sakė, kad reikia deklaruoti tuos pinigus, kad žemė buvo jos, nunešė jiems lapuką, kad deklaravo. Deklaravo tiek, kiek buvo dokumente parašyta – milijoną, nes nežinojo, kaip pasakyti, kad tiek negavo, kai toks dokumentas yra, kad už tiek parduota. Dokumentuose nurodyti ir deklaruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad gavo milijoną litų. Už parduotą turtą jai jokių mokesčių neteko mokėti. Visus dokumentus pasirašė neperskaičiusi jų, parodė kur pasirašyti. Notaras padavė pasirašyti ir G. Š. padavė tokį lapuką, tai padarė savo valia, pasakė pasirašyti ir pasirašė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitytais liudytojos L. J. parodymais (t. 1, b. l. 72) nustatyta, kad liudytoja patvirtino, jog sandoris pagal jai parodytą sutartį (2006-11-23) įvyko. Ji, S. K. ir J. N. tikrai pardavė sutartyje nurodytą žemės sklypą. Pirkėją galimai atstovavo UAB „P.“ direktorius G. Š., tačiau ar sutarties pasirašymo metu iš UAB „P.“ pusės dalyvavo G. Š. – negali patvirtinti. Su G. Š. dėl žemės pardavimo labiau kontaktavo S. K.. Pinigų išmokėjimo kvituose nurodytą sumą buvo ketinta išmokėti, tačiau jai buvo išmokėta tik 40 000 Lt. Pinigų gavimą bei deklaravimą patvirtinančių dokumentų negali pateikti, nes nežino, ar yra juos išsaugojusi, tai labai seni įvykiai. Atsiskaitymas vyko G. Š. automobilyje, kuris buvo Vilniaus g., šalia Vaikų pasaulio. Pinigus perdavė G. Š.. G. Š. buvo jaunas, apie 30 metų, apkūnus žmogus, šviesių plaukų, važinėjo prabangia mašina. Sutartis ir pinigų išmokėjimo kvitas pasirašyti pas notarą, atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais. Notarė galimai buvo G. Š. pažįstama. G. Š. pasakė notarei, kad „šiek tiek“ pakels sutartyje numatytą kainą. Ant pinigų išmokėjimo kvito pasirašė, suma galimai buvo įrašyta vėliau, tačiau šito patvirtinti negali – neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaitytais liudytojos J. N. parodymais (t. 1, b. l. 155-156) nustatyta, kad S. K. - jos sesuo, L. J. – pusseserė, G. Š. matė du kartus. Lapkričio mėnesį, vakare, jie atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini) gatvę – L. su S., buvo ir G. Š., tai buvo 2006 metai, sesuo S. pasakė, kad nutarė parduoti žemę. J. N. turėjo skolų, ji sutiko, L. sakė, kad visos trys nori gauti 100 000 litų už žemę. Joms su sese priklausė 10 ha žemės per pusę, o pusseserei - 10 ha. G. Š. pasakė, kad žemė prasta ir 100 000 litų nemokėjo, pasiūlė 80 000 litų. Sutarė taip, kad ji turės atvažiuoti pas notarą, tada ji G. Š. pamatė antrą kartą, jis sakė, kad ten kompleksą statys. Sutarė jai 20 000 litų, S. 20 000 litų, o L. 40 000 litų. Pas notarą tiksliai nepamena, kaip buvo, pasirašinėjo kažkokius popierius, neprisimena, kas davė popierius pasirašyti. 20 000 litų gavo mašinoje, sesuo priekyje sėdėjo, o ji su L. gale, ji skaičiavo pinigus, buvo po 100 litų kupiūros, pinigus padavė G. Š.. Jai parodytame 2006-11-23 pareiškime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), prie jos pavardės jos parašas, sakė nekreipti dėmesio į tuos 500 000 litų, kurie parašyti, kad gavo. G. Š. sakė, kad jam kasą reikia „patvarkyti“, šie dokumentai reikalingi pristatyti buhalterijai. Jai parodytoje 2006-11-23 sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4 lape jos parašas. 2.1 punkte parašyta, kad gavo 500 000 litų, bet niekas nedavė jai paskaityti tuo momentu, sakė nekreipti dėmesio į tą sumą. Mano, kad G. Š. norėjo jas apsukti, matė, kad kaimo bobikės. Jai parodytame pinigų išmokėjimo kvite 2006-11-23 UAB „P.“ USN 0096215 parašas jos, bet šitų skaičių tada nebuvo, ne jos ranka 500 000 litų parašyti, o gal ji jau nepamena, bet ji gavo 20 000 litų. Pas ją – pinigų išmokėjimo kvitas, ji nepamena, ar buvo tie skaičiai 500 000, nes ji gavo 20 000 litų. Deklaravo pinigus, jai sesuo pasakė, deklaravo 500 000 litų, nes taip sakė. Deklaravo orą maiše, dabar kai pagalvoja, reikėjo parašyti 20 000 litų deklaracijoje. Neprisimena, kur G. Š. pasakė, kad reikia „patvarkyti kasą“, nežino, gal notaras buvo jo pažįstamas, bet negali taip garantuoti, bet elgesys davė suprasti, kad jie – artimi draugai. Ji pagalvojo, kad gal G. Š. nenurašė buhalterijoje kokių tai piniginių likučių kasoj, gal susigraibė, kad reikia nurašyti, gal neįformino dokumentų, nežino, ji – ne finansininkė. Dokumentuose neteisingi duomenys nurodyti, gavo 20 000 litų, o deklaravo tiek, kiek popieriuose parašyta 500 000 litų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitytais liudytojos J. N. parodymais (t. 1, b. l. 73) nustatyta, jog sandoris pagal jai parodytą sutartį (2006-11-23) įvyko, ji, S. K. bei L. J. tikrai pardavė sutartyje nurodytą žemės sklypą. Sutartyje nurodyta data ir kaina yra teisingos, parašas tikrai yra jos. Sutartyje tikrai yra jų parašai. Pirkėją atstovavo UAB „P.“ direktorius G. Š.. G. Š. buvo jos svainio dukterėčios pažįstamas nuo studijų laikų. Pinigų išmokėjimo kvituose nurodytą sumą buvo ketinta išmokėti, tačiau jai buvo išmokėta tik 20 000 Lt. Pinigų gavimą bei deklaravimą patvirtinančius dokumentus gali pateikti. Atsiskaitymas vyko pas notarą, grynaisiais pinigais. Pinigus perdavė G. Š.. Notaras buvo G. Š. pažįstamas. G. Š. užsiminė notarui, kad jam reikia „pavalyti kasą“. Mano, tai reiškia, kad kainos buvo išpūstos tam, kad pasisavinti grynuosius kasos pinigus. Ant pinigų išmokėjimo kvito pasirašė kaip ir avansu, tam kad G. Š. galėtų vykdyti veiklą, statyti ūkio kompleksus nupirktose iš jų žemėse, ir galimai toliau mokėti už parduotą žemę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaitytais liudytojos S. K. parodymais (t. 1, b. l. 155-156) nustatyta, kad liudytoja G. Š. pardavė žemę - 20 ha už 80 000 litų. Žemė padalinta per pusę, pusė - L. J., o kita pusė - jos su J. N., pati už žemę gavo 20 000 litų. G. Š. sumokėjo mašinoje tą dieną, kai pasirašė dokumentus. Mašinoje jai sumokėjo 20 000 litų, L. 40 000 litų, o J. 20 000 litų. Jai parodytame 2006-11-23 pareiškime, notarinio registro Nr. DA 16761, prie jos pavardės jos parašas, 500 000 litų ji negavo, ji gavo 20 000 litų. Jai parodytoje 2006-11-23 sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4 lape jos parašas, 2.1 punkte parašyta, kad gavo 500 000 litų, bet ji gavo 20 000 litų. Jai parodytame pinigų išmokėjimo kvite 2006-11-23 UAB „P.“ USN 0096214 parašas jos, tokį lapą pirmą kartą mato, iš kur jis – nežino, gavo tik 20 000 litų. Pirma davė pinigus, po to pasirašyti. Pirmą kartą pinigų išmokėjimo kvitą mato, mašinoje jokių popierių nedavė, pas notarą buvo L., J., ji ir pirkėjas. Dokumentuose nurodyti neteisingi duomenys, nes gavo tik 20 000 litų ir nė cento daugiau. Iš pradžių visos trys norėjo iš viso 100 000 litų, bet miškas iškirstas ir sakė, kad 100 000 litų neduos, o duos 80 000 litų, jai su J. po 20 000 litų davė, o L. - 40 000 litų. Niekas nevertė jos pasirašyti sutarties. Kokią sumą deklaravo VMI, nežino, nes ne pati ten buvo, tik žino, kad deklaracija buvo neapmokestinama, neatsimena, kokią suma deklaravo. Kas vietoj jos buvo VMI, taip pat neprisimena. G. Š., prieš pirkdamas tą žemę, buvo atvykęs jos apžiūrėti. Pinigų išmokėjimo kvite gal buvo suma nurodyta, gal nebuvo – sunku pasakyti, mėnesio atgal neprisimena, o čia 10 metų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitytais liudytojos S. K. parodymais (t. 1, b. l. 74) nustatyta, kad sandoris pagal jai parodytą sutartį įvyko. Ji kartu su J. N. ir L. J. tikrai pardavė sutartyje nurodytą žemės sklypą. Sutartyje nurodyta data yra teisinga. Parašas tikrai yra jos. J. N. yra jos sesuo, L. J. yra jos pusseserė. Sutartyje tikrai yra jų parašai. Pirkėją atstovavo UAB „P.“ direktorius G. Š.. Pinigų išmokėjimo kvito ji negavo. Sutartį pasirašė pas notarą Vilniaus g. G. Š. nežadėjo sumokėti sutartyje nurodytos kainos – 500 000 Lt. Jai buvo išmokėta 20 000 Lt, kaip galutinė kaina, ne avansas. G. Š. jai davė pasirašyti ant pinigų išmokėjimo kvito, kad pinigus gavo. Jai pasirašant, ant pinigų išmokėjimo kvito sumos nebuvo. Galimai ji buvo įrašyta vėliau ir įrašyta neteisingai. Pinigų gavimą patvirtinančio dokumento pateikti negali, nes, kaip jau minėjo, jis jai nebuvo išduotas. Deklaravimą patvirtinančius dokumentus pateikia. Atsiskaitymas vyko pas G. Š. automobilyje, po to, kai notaras pasakė, kad šalys turi atsiskaityti. Pinigus perdavė G. Š.. Ar notaras ir G. Š. buvo pažįstami – nežino.

Civilinio ieškovo atstovė O. S. paaiškino, kad UAB „P.“, vadovaujant direktoriui G. Š., nesumokėjo Valstybei mokesčių ir, bankrutavus UAB „P.“, Valstybinė mokesčių inspekcija perdavė reikalavimo perleidimo sutartimi skolą Turto bankui, 337 728, 67 litų, kas sudaro 97 812, 98 eurų. Buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas UAB „P.“ bankroto byloje. Šiuo metu UAB „P.“ veikla pasibaigusi dėl bankroto. Šis kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas. Turto bankas prašo iš UAB „P.“ direktoriaus G. Š. priteisti 97 812, 98 eurų, nes jis tuo metu vadovavo įmonei, ir nebuvo sumokėti mokesčiai valstybei. Kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas, nes įmonėje nebuvo lėšų. UAB „P.“ iš juridinių asmenų registro išregistruota 2015-01-27. Iš šios įmonės jokių pinigų atgauti galimybės nėra, nes nėra jokio turto, jokių piniginių lėšų. Per kokį laikotarpį susidarė ši skola, atsakyti negali, nes Valstybinė mokesčių inspekcija viską apskaičiavo ir kreditorinį reikalavimą pateikė bankroto byloje. Jau bankroto byloje 2013-06-07 Kauno apygardos teismo nutartimi kreditorių Valstybinę mokesčių inspekciją pakeitė Turto banku. Jokių kitų skaičiavimų neatliko.

Civilinio ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga paaiškino, kad į bylą yra pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriame išdėstytas SEB banko reikalavimas 833 517,50 eurų. Įvertinus tai, kad ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje, tai nėra priskaičiuotos palūkanos, netesybos. Taip pat prašo priteisti 5% metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos, nuo reikalavimo pateikimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Žala atsirado, nes buvo pasisavinti UAB ,,P.“ pinigai, todėl įmonė negalėjo įvykdyti įsipareigojimų. Mano, kad byloje esančios aplinkybės leidžia teigti, kad G. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Prašo priteisti iš G. Š. 833 517,50 eurų bei 5% metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos, nuo reikalavimo pateikimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Apie sutarčių nutraukimo aplinkybes nieko pasakyti negali. Kiek buvo įvertinti sklypai, negali pasakyti.

Žemesnės instancijos teismas

AB SEB lizingo raštu ir kreditoriniu reikalavimu (t. 1, b. l. 37, 38-39) nustatyta, kad AB SEB lizingas yra pareiškęs 109 027,90 Lt kreditorinį reikalavimą UAB ,,P.“ bankroto byloje dėl to, kad per laikotarpį nuo 2006-02-27 iki 2006-04-12 UAB SEB lizingas ir UAB ,,P.“, atstovaujama G. Š., sudarė išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nekilnojamas turtas – 5 žemės sklypai (duomenys neskelbtini) rajone. Lizingui vienašališkai nutraukus su bendrove pasirašytas išperkamosios nuomos sutartis, Bendrovė finansinio lizingo sutarčių pagrindu lizinguotą turtą grąžino Lizingui. Perimtas turtas nėra realizuotas. Bendrovė pagal aukščiau pateiktas išperkamosios nuomos sutartis 2012-08-20 skolinga AB SEB lizingui 85 744, 03 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 6652,48 Lt žemės mokesčio kompensavimo ir turto vertinimo išlaidų, 16 631,37 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, viso UAB ,,P.“ įsiskolinimas 2012-08-20 sudaro 109 027,90 Lt. Šiuo kreditoriniu reikalavimu nustatyta, kad UAB ,,P.“, atstovaujama G. Š., žemės sklypų iš J. N., S. K., L. J. pirkimui dėl kreditų į AB SEB banką nesikreipė.

UAB SEB lizingas raštu (t. 5, b. l. 97-98) nustatyta, kad 2009-02-23 UAB SEB lizingas informavo UAB ,,P.“ apie tai, kad nutraukiamos 2006-02-27 sudarytos keturios lizingo sutartys ir 2006-04-12 sudaryta lizingo sutartis, nes UAB ,,P.“ tinkamai nevykdo Lizingo sutarčių ir jos įsiskolinimas nuo 2008-10-16 yra 220 141,51 Lt.

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 184—198, t. 2, b. l. 1-8) nustatyta, kad iš Kauno AVMI paimtos UAB „P.“ archyvinėje byloje esančių dokumentų kopijos: Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą 2009-02-27 Nr. AU13-11, kuriuo nustatyta, jog buvo atliktas mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 dėl avansinio pelno mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijų duomenų neatitikimo, mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,P.“ pelningai dirbanti įmonė, 2007 m. parduota žemės ūkio paskirties žemės sklypų už 13 829 300 Lt, 2008 m. – už 1 455 850 Lt, mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad avansinis pelno mokestis už 2007-2008 metus skaičiuotas ir deklaruotas neteisingai, mokėtojas patikslino jau pateiktų 2007-2008 m. deklaracijų rodiklius, perskaičiavo mokėtinas avansinio pelno mokesčio sumas ir pateikė 2009-02-27 patikslintas deklaracijas AVMI; 2009-02-13 UAB ,,P.“ direktoriaus G. Š. paaiškinimas; 2009-02-13 dokumentų poėmio aktas; 2009-02-13 užduotis atlikti mokestinį tyrimą; Kauno apskrities VMI raštas; 2008-11-21 tarnybinis pranešimas; 2008-10-27 UAB ,,P.“ prašymas; 2006-06-23 Kauno apskrities VMI raštas apie tai, kad UAB ,,P.“ mokestinio tyrimo ataskaita teisėsaugos institucijoms perduota nebus, kadangi nenustatyta finansinių nusikaltimų požymių; 2006-07-10 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos raštas.

Dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 9-10) nustatyta, kad buvusi UAB ,,P.“ buhalterė R. S. pateikė ikiteisminiam tyrimui UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie pakvitavimu (t. 2, b. l. 11) grąžinti liudytojui D. G..

Dokumentų priėmimo – perdavimo aktu (t. 2, b. l. 15-16) nustatyta, kad BUAB ,,P.“ administratorius UAB ,,A.“ direktorius A. P. pateikė UAB „P.“ dokumentus.

Raštu Nr. 03.02.01-2146 (t. 2, b. l. 48-98) nustatyta, kad AB SEB bankas pateikė duomenis dėl tarpusavyje susijusių įmonių veiklos, kuriuose nurodyti bendrovių ,,P.“, ,,B. T. G.“, ,,V. V.“, ,,B. I.“, ,,S.“, ,,B.“, ,,I.“, ,,V.“, ,,A.“, ,,K.“ tarpusavio sandoriai žemės sklypais ir sąskaitų apyvartos AB SEB banke 2006-2008 metais.

VĮ ,,Registrų centras“ raštu Nr. (1.1.39) (t. 2, b. l. 105-116) nustatyta, kad VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui pateikė duomenis apie gretimų su ikiteisminiame tyrime tirtų sandorių dėl žemės sklypų, žemės sklypų pardavimo kainas laikotarpiu nuo 2007-01-15 iki 2007-11-15, šiame rašte nėra duomenų, kokiomis kainomis 2007 m. buvo parduoti gretimi sklypai (duomenys neskelbtini).

Raštu Nr. 07.04.08-16603, sąskaitos išrašu (t. 2, b. l. 117, 119-169) nustatyta, kad AB SEB bankas pateikė UAB „P.“ sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2006 m. lapkričio mėn. iki sandorio su J. N., S. K. ir L. J. G. Š. iš sąskaitos išgrynino 407 000 Lt.

UAB ,,P.“ įstatais (t. 3, b. l. 166-173) nustatyta, kad jie patvirtinti 2006-11-15 visų akcijų savininko sprendimu, įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2006-11-24, šių įstatų 7.4 (3) p. p. nurodyta, jog direktorius veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius; 7.4 (12) p. p. nurodyta, jog direktorius priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

VSDFV duomenų baze SODRA (t. 7, b. l. 24, 29) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-09-19 iki 2009-07-13 G. Š. dirbo UAB „P.“.

Juridinio asmens duomenimis (t. 7, b. l. 25-28) nustatyta, kad UAB ,,P.“ įregistruota juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), išregistruota (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų skaičius 5000 Lt, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt, įstatinio kapitalo dydis 500 000 Lt, akcininkas nuo 2005-07-19 - D. G., laikotarpiu nuo 2005-09-23 iki 2012-09-03 G. Š. dirbo UAB „P.“ direktoriaus pareigose.

UAB ,,P.“ vienintelio akcininko sprendimu (t. 3, b. l. 54) nustatyta, kad 2006-11-22 D. G. nusprendė pirkti 20,000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), už 2 000 000 Lt, ir įpareigojo direktorių G. Š. pasirašyti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį.

Sutartimi (t. 1, b. l. 158-161, t. 2, b. l. 22-25) nustatyta, kad 2006-11-23 (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras D. A. patvirtino 20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kuria J. N., S. K. ir L. J. pardavė UAB ,,P.“ šį aukščiau nurodytą žemės sklypą už 2 000 000 Lt, sutartyje nurodyta, kad šalys pareiškė, jog yra visiškai atsiskaičiusios ir dėl pardavimo kainos viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje nereikš, sutartį pasirašė visos šalys.

Pareiškimu (t. 1, b. l. 157) nustatyta, kad J. N., S. K. ir L. J. pareiškė, kad gavo grynais iš UAB ,,P.“, atstovaujamos G. Š., 2 000 000 (du milijonus) Lt grynais tokiomis dalimis: J. N. - 500 000 Lt, S. K. - 500 000 Lt, L. J. - 1 000 000 Lt prieš pasirašant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pareiškime yra J. N., S. K. ir L. J. parašai, parašo tikrumas patvirtintas notaro D. A..

Pinigų išmokėjimo kvitais (t. 2, b. l. 19, 19A, 20) nustatyta, kad 2006-11-23 UAB ,,P.“ direktorius G. Š. ir L. J. pasirašė 1 000 000 Lt pinigų išmokėjimo kvitą už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2006-11-23 UAB ,,P.“ direktorius G. Š. ir J. N. pasirašė 500 000 Lt pinigų išmokėjimo kvitą už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2006-11-23 UAB ,,P.“ direktorius G. Š. ir S. K. pasirašė 500 000 Lt pinigų išmokėjimo kvitą už žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

UAB ,,P.“ 2006-11-01 - 2006-11-30 apyvartos žiniaraščiu (t. 2, b. l. 21) nustatyta, kad J. N. išmokėti 500 000 Lt, S. K. išmokėti 500 000 Lt ir L. J. išmokėti 1 000 000 Lt 2006-11-23 įtraukti į bendrovės apyvartos žiniaraštį.

VĮ Registrų centro pažyma (t. 3, b. l. 34) nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 156 789 Lt, vertės nustatymo data 2007-11-10.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 30-33) nustatyta, kad S. K. pateikė 2007-04-04 VMI gautą laikinąją metinę pajamų deklaraciją už 2006 m., kurioje nurodyta, kad už nekilnojamojo daikto pardavimą gauta 500 000 Lt pajamų.

Specialisto išvada Nr. 5-2/153 dėl UAB „S.“, UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „I.“, UAB „A.“, UAB „B. I.“, UAB „B. T. G.“, UAB „P.“, UAB „V. V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 6, b. l. 55-164) nustatyta, kad UAB ,,P.“ 2005-05-04 buvo įregistruota Juridinių asmenų registre adresu (duomenys neskelbtini), 2012-08-10 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „P.“ iškelta bankroto byla. Bendrovė „P.“ tyrimo metu pateikė 2006-11-23 sutartį (36 priedas), sudarytą tarp J. N. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), S. K. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), L. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir vadinamų „Pardavėjomis“, ir UAB „P.“, atstovaujamos direktoriaus G. Š. ir vadinamos „Pirkėja“. Pagal sutartį „Pardavėjos“ parduoda, o „Pirkėja“ nuosavybėn perka 20,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Parduodamas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė „Pardavėjoms“ ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje taip pat nurodyta, kad žemės sklypas buvo parduodamas už 2 000 000 Lt, kuriuos „Pardavėjos“ gavo iš „Pirkėjos“ tokia tvarka: 500 000 Lt - J. N., 500 000 Lt – S. K., 1 000 000 Lt – L. J., pareiškė ir patvirtino, kad gavo grynais iš „Pirkėjos“ prieš pasirašant sutartį. Sutartį pasirašiusių buvo nurodytos J. N., S. K., L. J. ir UAB „P.“ direktoriaus G. Š. pavardės ir parašai, sutartis taip pat buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro D. A.. Bendrovės „P.“ atsiskaitymas už įsigytą žemės sklypą buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas grynais pinigais: pagal UAB „P.“ 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitą USN Nr. 0096213 (37 priedas) buvo įformintas 1 000 000 Lt sumos išmokėjimas L. J., pagal UAB „P.“ 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitą USN Nr. 0096214 (37 priedas) buvo įformintas 500 000 Lt sumos išmokėjimas S. K., pagal UAB „P.“ 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitą USN Nr. 0096215 (37 priedas) buvo įformintas 500 000 Lt sumos išmokėjimas J. N.. Įformintuose pinigų priėmimo kvituose buvo nurodytos pinigus sumokėjusio UAB „P.“ direktoriaus G. Š. ir pinigus gavusių L. J., S. K., bei J. N. pavardės ir parašai. Ikiteisminio tyrimo metu J. N., S. K. bei L. J. parodė, kad iš G. Š. gavo iš viso tik 80 000 Lt. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalyje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Taip pat Įstatymo 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Taip pat Įstatymo 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai ... ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 14 straipsnyje „Turinio svarbos principas“ nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“. Tolimesnio tyrimo metu patvirtinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, bendrovės „P.“ buhalterinėje apskaitoje būtų įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. įformintas bendrovės „P.“ grynųjų pinigų išmokėjimas pagal 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitą USN Nr. 0096213 L. J. 1 000 000 Lt sumai, pagal 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitą USN Nr. 0096214 S. K. 500 000 Lt sumai, pagal 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitą USN Nr. 0096215 J. N. 500 000 Lt sumai, iš viso 2 000 000 Lt sumai. Dėl to tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „P.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-01-01 – 2008-12-31 laikotarpį. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Taip pat Įstatymo 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Bendrovėje „P.“ laikotarpiu nuo 2005-09-19 iki 2009-09-13 direktoriaus pareigose dirbo G. Š., kurio darbo laikotarpiu buvo įformintos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos, t.y. buvo įformintas bendrovės „P.“ direktoriaus G. Š. grynųjų pinigų sumokėjimas L. J., S. K. ir J. N. vardu iš viso 2 000 000 Lt sumai. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis bei tolimesnio tyrimo metu patvirtinus faktą, kad L. J., S. K. ir J. N. faktiškai buvo išmokėta iš viso 80 000 Lt suma, tyrimo metu iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kur G. Š. panaudojo 1 920 000 Lt (2 000 000 – 80 000) grynųjų pinigų sumą, kurios išmokėjimas buvo įformintas L. J., S. K. ir J. N. vardu išrašytuose pinigų išmokėjimo kvituose.

Specialisto išvada (t. 4, b. l. 12-200) nustatyta, kad 2006 m. UAB ,,P.“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (įsigaliojo nuo 2002-01-01) 13 str. reikalavimų, į apskaitą įtraukė sąskaitas –faktūras, neturinčias juridinės galios, ir jų pagrindu apskaitė įsiskolinimus žemės sklypų pardavėjams. Dėl 2006 m. bendrovės ,,P.“ buhalterinės apskaitos registruose apskaitytų sąskaitų-faktūrų, neturinčių juridinės galios, bendrovės informacija nebuvo tinkama, objektyvi ir palyginama. Dėl to 2006 m. finansinė UAB ,,P.“ atskaitomybė sudaryta netiksli, todėl tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti bendrovės ,,P.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Teismas G. Š. parodymus, kad jis šio nusikaltimo nepadarė ir UAB ,,P.“ turto nepasisavino, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma. Liudytojų L. J., J. N. ir S. K. parodymais nustatyta, kad jos žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje, pareiškime ir pinigų išmokėjimo kvituose pasirašė, tačiau nurodytų sumų negavo, o gavo tik 80 000 Lt, t. y. J. N. ir S. K. gavo po 20 000 litų, o L. J. - 40 000 litų. Nors ištirtuose šių liudytojų parodymuose yra duomenų, kad nurodytą dokumentuose sumą – 2 000 000 Lt buvo ketinta išmokėti, tačiau liudytojos kategoriškai ir nuosekliai nurodė, kad su G. Š. buvo susitarta žemę parduoti už 80 000 Lt, nes jis už 100 000 Lt nepirko, ir už parduotą žemę visos trys kartu gavo 80 000 Lt, kad G. Š. pas notarą kalbėjo apie kasos patvarkymą. Nors liudytojos VMI deklaravo žemės pirkimo pardavimo sutartyje ir pareiškime nurodytas pinigų sumas - J. N. ir S. K. po 500 000 Lt, o L. J. – 1 000 000 litų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į liudytojų amžių (sandorio sudarymo metu buvo 58 ir 60 metų), išsilavinimą (profesinis, 7 klasės ir vidurinis), sprendžia, kad jų duoti paaiškinimai, kad deklaravo tikrovės neatitinkančias sumas, t. y. tiek, kiek buvo parašyta dokumentuose, nes nežinojo, kaip pasakyti, kad tiek negavo, atitinka tikras faktines aplinkybes. Byloje nėra duomenų, o teismas taip pat nenustatė, kad liudytojos siektų apkalbėti G. Š. ar būtų suinteresuotos bylos baigtimi, todėl netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Taigi, šių liudytojų parodymais nustatyta, kad 20,0 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2006-11-23 pirkimo pardavimo sutartyje, pinigų išmokėjimo kvituose: USN Nr. 0096213, USN Nr. 0096214 ir USN Nr. 0096215 ir pareiškime, kuriuo J. N., S. K. ir L. J. pareiškė, kad gavo grynais iš UAB ,,P.“, atstovaujamos G. Š., 2 000 000 (du milijonus) Lt grynais tokiomis dalimis: J. N. - 500 000 Lt, S. K. - 500 000 Lt, L. J. - 1 000 000 Lt prieš pasirašant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, yra nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad žemės sklypas buvo parduotas už 2 000 000 Lt, kai UAB ,,P.“, atstovaujama G. Š., šį žemės sklypą įgijo už 80 000 Lt. Ši tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad žemės sklypas buvo įsigytas už 2 000 000 Lt, buvo įtraukta į UAB ,,P.“ buhalterinę apskaitą, nes 2006-11-01 - 2006-11-30 apyvartos žiniaraščiu (t. 2, b. l. 21) nustatyta, kad J. N. išmokėti 500 000 Lt, S. K. išmokėti 500 000 Lt ir L. J. išmokėti 1 000 000 Lt 2006-11-23 įtraukti į bendrovės apyvartos žiniaraštį. Tokiu būdu, G. Š., į apskaitą įtraukęs žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimą už tariamai 2 000 000 Lt, kai realiai už šį žemės sklypą sumokėjo 80 000 Lt, įgijo realią galimybę savo naudai disponuoti 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) svetimu jam patikėtu UAB ,,P.“ turtu. Byloje nėra duomenų, kad šį turtą G. Š. naudojo bendrovės interesais ar naudai, todėl teismas vertina, kad 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) UAB ,,P.“ turtą G. Š. pasisavino, padarydamas UAB ,,P.“ 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) turtinę žalą.

G. Š. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB „P.“ direktoriumi. Jis pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio nuostatas ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jei šis asmuo, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus jam patikėto bendrovės turto atžvilgiu, tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą naudoja ne bendrovės interesais, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. turtas pasisavinamas. Šios aplinkybės svarbios konstatuojant, kad tokie bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Vertinant tokio asmens veiksmus svarbu įvertinti ne tik tokio turto paėmimo ir panaudojimo neteisėtumą, bet ir tai, ar turtą paimant bei panaudojant akivaizdžiai ne bendrovės interesais, šiam juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė žala (pvz., ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko atlikto bendrovės turto pasisavinimo nepajėgė įvykdyti ir už šiuos nuostolius bendrovė privalo kitiems asmenims materialiai atsakyti.).

Šioje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. Š., faktiškai valdydamas bendrovę ,,P.“, 2006-11-23 UAB „P.“ vardu su J. N., S. K. bei L. J. sudarė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ perka J. N., S. K. ir L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 20,0 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 156 789 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), tariamai už 2 000 000 Lt (579 240,03 Eur), kurie J. N., S. K. ir L. J. tariamai buvo sumokėti prieš pasirašant sutartį pagal 2006-11-23 pinigų išmokėjimo kvitus: L. J. sumokėta 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur), S. K. sumokėta 500 000 Lt (144 810 Eur) ir J. N. sumokėta 500 000 Lt (144 810 Eur), t. y. sutartyje ir pinigų išmokėjimo kvituose G. Š. nurodė žinomai neteisingus duomenis, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. sumokėjo J. N. – 20 000 Lt (5 792,40 Eur), S. K. – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) ir L. J. – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), t. y. iš viso sumokėjo 80 000 Lt (23 169,60 Eur), o 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) UAB „P.“ piniginių lėšų (grynųjų pinigų) J. N., S. K. bei L. J. neperdavė, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės – 1 920 000 Lt (556 070,43 Eur) UAB ,,P.“ priklausantį turtą. Byloje nustatyta, kad pasisavindamas svetimą turtą, G. Š. veikė turėdamas vieningą tiesioginę tyčią, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, ir norėjo taip veikti. Jis suvokė, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai pavertė savu turtu, numatė, kad dėl to bendrovė šio turto neteks, ir to norėjo. UAB „P.“ lėšos ir turtas G. Š. buvo svetimas, bendrovės lėšomis jis negalėjo disponuoti savo nuožiūra, nes bet kuri ūkine, finansine ar kitokia veikla užsiimanti įmonė yra subjektas, visada turintis tam tikras teises ir įsipareigojimus kitiems subjektams, taip pat valstybei bei savo darbuotojams įstatymų, sutarčių ar kitų teisės aktų pagrindu. Todėl įmonės lėšos negali būti laikomos įmonės vadovo turtu. Nustačius, kad G. Š. pasisavino didelės vertės, t. y. daugiau nei 250 MGL vertės svetimą turtą, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

G. Š. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006-11-23 iki 2007-07-30 būdamas UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus UAB „P.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus, UAB ,,P.“ 2006-11-24 įstatų 2.1 p., kuriame nurodoma, kad „Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą“ reikalavimus, 7.2 p., kuriame nurodoma, kad „Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „P.“ turtą (pinigines lėšas), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie surado apie nusikalstamą veiką (UAB „P.“ piniginių lėšų pasisavinimą) nieko nežinantį, asocialų, alkoholiu piktnaudžiaujantį G. P. D., formaliai įformintą realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ akcininku ir direktoriumi tam, kad šia įmone bei G. P. D. pasinaudoti, siekiant pridengti nusikalstamos veikos schemą bei paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, G. P. D. už alkoholinius gėrimus, taip pat už pažadą dar jų nupirkti, sutikus kaip UAB „H.“ direktoriui pasirašinėti visuose G. Š. ir bendrininkų pateikiamuose, nusikalstamai veikai pridengti reikalinguose dokumentuose, nusikalstamos veikos bendrininkai surado žemės sklypus ir statinius parduodančius M. Š. ir M. Z. bei organizavo šių žemės sklypų ir statinių įsigijimą UAB „H.“ vardu, iš viso už 285 000 Lt (82 541,70 Eur), 2007-06-29 notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrininkų nurodymu UAB „H.“ formalus direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „H.“) vardu už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) iš M. Z. įgijo 6,62 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be to, tą pačią dieną, t. y. 2007-06-29 toje pačioje notaro kontoroje, bendrininkų nurodymu UAB „H.“ formalus direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią bendrininkai realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės (UAB „H.“) vardu už 245 000 Lt (70 956,90 Eur) iš M. Š. įgijo 0,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais ir 11,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tęsdami iš anksto aptartą nusikalstamą veiką, G. Š. ir kiti bendrininkai po trijų dienų, t. y. 2007-07-02 organizavo realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ vardu 2007-06-29 už 285 000 Lt (82 541,70 Eur) įgytų žemės sklypų ir statinių pardavimo įforminimą jau neva (tariamai) už 4 500 000 Lt (1 303 290,08 Eur) jo (G. Š.) vadovaujamai ir atstovaujamai UAB „P.“, tačiau tikrovėje bendrininkų kontroliuojamam formaliam UAB „H.“ direktoriui G. P. D. grynųjų pinigų neperduodant, o juos pasisavinant, 2007-07-02 notaro D. A. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. Š., žinodamas, kad UAB „P.“, kurią jis pats ir atstovavo, už prieš tris dienas - 2007-06-29 UAB „H.“ vardu nupirktus žemės sklypus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), 2 800 000 Lt (809 716,59 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „P.“ direktorius ir bendrininkų nurodymu formalus UAB „H.“ direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ iš UAB „H.“ perka 0,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais ir 11,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neva (tariamai) už 2 800 000,00 Lt (809 716,59 Eur), kuriuos 2007-07-02 UAB „H.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros HIP Nr. 015 pagrindu, pagal UAB „H.“ 2007-07-02 kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 11 UAB „P.“ direktorius G. Š. neva (tariamai) sumokėjo UAB „H.“ direktoriui G. P. D., t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderyje nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. 2 800 000 Lt (809 716,59 Eur) įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) G. P. D. neperdavė. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2007-07-02 G. Š., žinodamas, kad UAB „P.“, kurią jis pats ir atstovavo, už prieš tris dienas - 2007-06-29 UAB „H.“ vardu nupirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur) mokėti neketina ir nemokės, kaip UAB „P.“ direktorius ir bendrininkų nurodymu formalus UAB „H.“ direktorius G. P. D. pasirašė sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „P.“ iš UAB „H.“ perka 6,62 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neva (tariamai) už 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur), kuriuos 2007-07-02 UAB „H.“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros HIP Nr. 014 pagrindu, pagal UAB „H.“ atgaline - 2007-06-29 data surašytą kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 10, išrašytą 800 000 Lt (231 696,01 Eur) sumai, ir 2007-07-05 kasos pajamų orderio kvitą HIP1 Nr. 13, išrašytą 900 000 Lt (260 658,01 Eur) sumai, UAB „P.“ direktorius G. Š. neva (tariamai) sumokėjo UAB „H.“ direktoriui G. P. D., t. y. sutartyje, sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderių kvituose nurodyti žinomai neteisingi duomenys, nes tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. 1 700 000 Lt (492 354,03 Eur) įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) G. P. D. neperdavė, tokiu būdu bendrininkų kontroliuojamos, jokios veiklos nevykdančios UAB „H.“ vardu 2007-06-29 realiai už 285 000 Lt (82 541,70 Eur) įgijus žemės sklypus ir statinius bei po trijų dienų įforminus jų pardavimą UAB „P.“ neva (tariamai) jau už 4 500 000 Lt (1 303 290, 08 Eur), tikrovėje UAB „P.“ direktorius G. Š. įmonės piniginių lėšų (grynųjų pinigų) bendrininkų kontroliuojamam, formaliam UAB H.“ direktoriui G. P. D. neperdavė, o 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) pasisavino, tuo UAB „P.“ padarė didelę 4 215 000 Lt (1 220 748,38 Eur) turtinę žalą.

G. Š. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad su G. P. D. susitikęs buvo tik per derybas bei susitikimus. Praėjo daug metų, jo neprisimena net iš veido. Kai pirmą kartą susitiko su G. P. D., neatsimena. Būdavo sudėję skelbimus pirkti, parduoti sklypus, taip juos surado „H.“. Apie sklypo pirkimą (duomenys neskelbtini) km. nieko negali pasakyti, nes praėjo daug laiko, buvo daug sklypų pirkta ir parduota. Ar tai buvo sandoris su „H.“, negali pasakyti. Pinigus „H.“ perdavė. Perkant iš „H.“ žemės sklypus nesidomėjo, ar jie vykdo veiklą. Šiuos duomenis tikrina notaras. Darė sandorį pas notarą, jis tikrino, ar įmonė veikli, nes neegzistuojančiai įmonei neparduosi. G. P. D. pateikė visus dokumentus notarui, ir jį patikrino. Pas notarą G. P. D. jam įtarimų nesukėlė, neatsimena, kaip G. P. D. atrodė. Notaras niekada netvirtins sandorio su girtu asmeniu. Visa buhalterija yra sutvarkyta. Su kuo dar bendravo G. P. D., nežino. Kaip perdavė pinigus G. P. D., neatsimena. Pinigus perdavė ne kitam asmeniui, o G. P. D.. Sutartys su „H.“ buvo sudarinėjamos Vilniuje. Tais laikais tokios didelės sumos buvo kasdienybė. Su G. P. D. alkoholio niekada nevartojo, jo neieškojo ir juo nepasinaudojo. G. P. D. niekada nesivežė į Vilnių. G. P. D. veido neatsimena, tik žino, kad jis atvažiuodavo ne vienas, o su kažkuo. Iš kur paėmė „H.“ sumokėti 4,5 milijonus litų, neatsimena, visi dokumentai turi būti. Kažkokia suma vaikščiodavo grynųjų, kažkiek nuiminėdavo banke. A. Ž. pavardė lyg ir girdėta, tačiau iš veido jo nepažįsta, neatsimena, su juo nėra jokių kontaktų. Turi daug pažįstamų, kurių vardas V..

Liudytojas M. Z. parodė, kad kaltinamojo G. Š. nepažįsta. Pardavinėjo apie 6,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jį paveldėjo iš savo tėvo. Kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą ir sklypą pardavinėjo per pardavimų brokerį. Tas sklypas buvo ilgai neparduodamas. Po to atsirado pirkėjas, nuvažiavo į Vilnių pas notarą ir pardavė. Pardavimo sumos gerai neprisimena, nes prieš tai irgi buvo pardavęs sklypą. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo parašyta suma. Kiek pinigų parašyta sutartyje, tiek ir gavo. Jam pinigus sumokėjo vienas asmuo, o sutartį pasirašė kitas. Šio kaltinamojo nebuvo nei duodant pinigus, nei pasirašant sutartį. Brokeris, su kuriuo buvo susitikęs, viską perdavė kitam brokeriui. Jam paskambino moteris ir pasakė kainą, paklausė, ar su tokia suma sutinka. Sutiko. Sklypą pardavė už 40 000 litų, jo nuomone, rinkos vertė neatitiko sklypo vertės. Pradžioje buvo nustatęs didesnę kainą, bet ilgai nepardavė, pats brokerio prašė sumažinti sklypo kainą. Kokia buvo pradinė nustatyta kaina už sklypą, neprisimena. Savo atskiro vertinimo nedarė, dėl sklypo rinkos kainos nesidomėjo. Sklypas buvo žemės ūkio paskirties, apie pusę hektaro buvo miškas. Kas dabar vyksta sklype, nežino. Su juo nebuvo pokalbio, kad duoda daugiau pinigų, o sutartyje reikia nurodyti mažesnę kainą. „H.“ firmos nežino. Atsiskaitymas vyko notarų biure, galėjo būti ir automobilyje. Jam pinigus perdavė grynais. Iki randant pirkėją, nė su vienu iš tų asmenų nebuvo anksčiau susitikęs. Mano, kad pagrindinis buvo tas, kur pasirašė pas notarą, o pinigus jam prieš tai sumokėjo kitas asmuo. Tiems žmonėms skolingas nebuvo, nes nė vieno iš jų nepažinojo. Tas, kuris mokėjo pinigus, už jį buvo jaunesnis, aukštesnis, gal apie 40 metų, kitas buvo jaunas, aukštas, lieknas, tamsus, garbanotas. Mano, kad 40 000 litų buvo reali kaina, nes tai buvo žemės ūkio paskirties žemė. Nuslėpti mokesčius neturėjo tikslo.

Liudytojas A. T. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, (duomenys neskelbtini). G. P. D. pažinojo, jis buvo kaimynas. G. P. D. dirbo statybose, po to pradėjo gerti, pora metų pagėrė ir numirė. Jį pažinojo 3-4 m. Jis gerti pradėjo nuo motinos mirties, jo mama mirė prieš tris metus. Kai pradėjo gerti, dar pradžioje važinėjo į darbą statybose. Po to pas jį net užsakovai atvažiuodavo, bet jis jų neįsileisdavo. Jis gėrė iš invalidumo pašalpos, nes jam buvo nupjauti pirštai. Kad jis turėtų daug pinigų, nežinojo. Po to jis pardavinėjo savo daiktus, įrankius. Apie jokią jo įmonę nežino, tokiais dalykais nesigirdavo. Pas jį paskutiniais metais lankėsi tik asocialūs asmenys. Kad G. P. D. disponuotų 6 milijonais, nesimatė. Jo turėtos mašinos laikas nuo laiko prastėjo. 2006-2007 m. G. P. D. nepažinojo.

Liudytoja R. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. G. P. D. buvęs jos vyras. Išsiskyrė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) m. Jis buvo alkoholikas, mušdavosi šeimoje, neturėjo pastovaus darbo. Po skyrybų su juo nebendravo, tik pora kartų kalbėjo telefonu dėl alimentų. Jo mama dirbo mokykloje, buvo jį įdarbinusi ūkvedžiu, tiek jis ir mokėjo alimentus. Jis iki dabar likęs skolingas už alimentus. G. P. D. gyveno (duomenys neskelbtini). Sūnus E. D. paveldėjo tėvo turtą, t. y. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) raj. ir porą ginklų. Piniginių lėšų nepaveldėjo. Dar pas vyrą buvo iš greitųjų kreditų skola apie 400 eurų. Greitiesiems kreditams skola buvo mažesnė, bet buvo priaugę palūkanos, todėl gavosi apie 400 eurų. Jos tėvai gyveno netoli vyro, sūnus kartais pas tėvą nueidavo, bet jokios paramos iš tėvo negaudavo. Tėvas sūnui pinigų perdavęs niekada nebuvo. Po G. P. D. mirties jo bute buvo, ten buvo landynių landynė. Vyras buvo baigęs tik vidurinę, jis neturėjo jokios specialybės, nieko nedirbo. Kurį laiką privačiai dirbo taksistu. Vaikas sakydavo, kad tėvas eina dirbti prie statybų, klijavo plyteles. Įmonės „H.“ nežino. Ji 20 metų su juo nebendravo, nieko apie jokius 6 milijonus pasakyti negali. Jeigu jis būtų turėjęs tokius pinigus, būtų atidavęs skolas. Jis turėjo du žemės sklypus, vieną buvo pardavęs. Uošvienė butą perrašė svetimiems žmonėms. Pas ją buvo dar ir didelis žemės sklypas, bet kai išsiskyrė, jiems nieko nedavė.

Liudytojas E. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. G. P. D. yra jo tėtis. Su juo bendravo mažai, pas jį namuose lankėsi retai. G. P. D. gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno labai prastai. Iš jo nėra gavęs jokių pinigų. Apie 6 milijonus girdi pirmą kartą. Jo namuose tų pinigų nerado, net ir neieškojo. Po tėčio mirties kreditų bendrovėms skolos nebuvo. Tėtis paskutiniu metu niekur nedirbo, gėrė. Kad jis buvo kokios nors įmonės akcininku, nežino. Kai pas jį lankydavosi, nebuvo jokių požymių, kad jis turtingas. Alimentus mokėjo netvarkingai, liko alimentų skola. Apie žemės sklypų pirkimą-pardavimą tėtis neminėjo. Mama su tėčiu išsiskyrė dėl gėrimo prieš 20 metų. Jau tuo metu tėtis gėrė, bet nelabai. Mama pasakojo, kad tėtis gėrė ir iki skyrybų. Tėčio išsilavinimas buvo nebaigtas vidurinis, jis specialybės neturėjo. Dešimto gimtadienio proga tėtis jam yra padovanojęs kompiuterinį žaidimą, pinigų jam nedavė niekada. Tas kompiuterinis žaidimas buvo vienintelis kartas, kai iš tėčio gavo dovaną.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis buvo UAB ,,P.“ akcininkas, G. Š. buvo direktorius, paskirtas jo įsakymu. Būdavo toks laikas, kad nupirkdavo sklypą, o sekančią dieną jį parduodavo 2 ar 5 kartus brangiau. Įmonėje plėtėsi apyvarta, daugėjo ir žemės sklypų pirkimų. Dėl sklypų pirkimų pasirašydavo akcininkų sprendimus. UAB „P.“ veiklos pabaigą lėmė krizė.

Liudytojas D. A. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, 2007-2008 m. dirbo (duomenys neskelbtini) biuro notaru, juo dirba ir dabar. Kaltinamasis gal ir matytas, jeigu matytas prieš 10 metų, sunku atsiminti. J. P. D. pavardė negirdėta. 2007 m. buvo ekonominis pakilimas ir nekilnojamojo turto pardavimų buvo labai daug. Pažymose iš Registrų centro nekilnojamojo turto kainos tuo metu buvo juokingai mažos ir neatitiko pardavimų kainos. Tokios kainos, kurios būdavo nurodytos sutartyse, įtarimų nesukėlė. Nesukėlė įtarimų ir tai, kad perkama už mažą kainą ir po kelių dienų perparduoda už milijoną. Tais metais buvo labai daug tokių sandorių. Notaras kainos nenustato, tiesiog yra sutartis ir tvirtina. Sutarties projektus ruošdavo padėjėjas, prieš patvirtindamas sandorį, sutartį perskaitydavo. Sudarant sutartis, kad perka už 16 000 litų, o parduoda už 1 700 000 litų, patikrinti sklypo vertės negali, tačiau tais laikais tiek butų, tiek žemės sklypų kainos iš Registrų centro buvo juokingos. Ar tada pasitikslino, už kiek pirkta ir už kiek parduota, negali pasakyti. Tuo metu šalys susitardavo kainą ir tą kainą įrašydavo į sutartį. Tuo metu dideles sumas grynais pinigais šalys atsiskaitydavo notaro kabinete. Tuo metu tai buvo normalu. Paklausi, pardavėjas patvirtina, kad su juo atsiskaityta, ir viskas. Kartais sandorio metu matydavo, kad atsiskaito grynais pinigais. Jeigu sandoris vyksta tarp dviejų bendrovių, dalyvauja direktorius arba įgaliotas asmuo. Ar būdavo direktorių lydintys asmenys, negali pasakyti. Kartais ateidavo seni žmonės, tai jie atsivesdavo vaikų, kad viską patikrintų. Tvirtinant sutartį tarp direktorių, negali pasakyti, ar dalyvaudavo lydintys asmenys. Su neblaiviais asmenimis sandorių netvirtina. Dabar tokių sandorių nėra, kad ateitų ir sakytų, kad gavo grynus pinigus. Dabar būna pradinis įrašas grynais, po to pavedimas per banką. Ž. pavardė nieko nesako. Nežino, kaip pagal išvaizdą atskirti žmogų, kad piktnaudžiauja alkoholiu. Tiesiog kalba su žmogumi ir tikrina, ar suvokia situaciją. Jeigu žmogus savo elgesiu neišsiduoda, kad neblaivus, tai bendrauja, tikrina, ar jis adekvatus, ar supranta kokį dokumentą pasirašo. Neadekvatus žmogus gali būti ir dėl vaistų panaudojimo. Asmens dokumentus tikrina ir juos registruoja Registre. Kokią sumą pinigų įrašyti, pasako šalys. Tuo metu į sutartį įrašydavo, kad atsiskaitęs, ir paimdavo dar atskirą dokumentą, kuriame parašydavo, kad atsiskaityta. Dėl pinigų sumokėjimo ir sumos duomenis pateikdavo pirkėjas ir pardavėjas. Tuo metu pardavėjas atnešdavo pažymą iš Registrų centro, kuri galiojo 30 dienų, tada tvirtindavo sutartį. Tuo metu galėjo per trijų dienų laikotarpį kaina pakilti keletą kartų, nors tas sklypas prieš tris dienas ir buvo pirktas keletą kartų pigiau. Tuo metu būdavo, kad sklypai įsigyjami už nedidelę vertę, o parduodami už labai daug brangiau. Taip nebūdavo, kad žmogus būtų visą laiką už durų ir būtų pakviečiamas tik pasirašyti. Visą laiką sandorį pasirašo ir pirkėjas, ir pardavėjas kartu. Taip nebūdavo, kad notaras viską aptartų ir bendrautų su kitais asmenimis, o pasirašyti ateitų kitas asmuo. Notaras bendrauja su pirkėju, su pardavėju ir paaiškina, ant kokio dokumento žmogus pasirašo. Pavardės S., St. nelabai girdėtos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitytais liudytojo G. P. D. parodymais (t. 1, b. l. 94-95, 96-97) nustatyta, kad jis UAB „H.“ nei akcininku, nei direktoriumi nebuvo, nes niekada šioje bendrovėje nedirbo. Jis turi žalingą įprotį piktnaudžiauti alkoholiu, todėl galėjo išgėręs pasirašyti bet kokį dokumentą, dėl ko galėjo tapti ir direktoriumi, ir akcininku. Prieš kelis metus jį jau buvo iškvietę į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kur jis ir sužinojo, kad buvo UAB „H.“ direktoriumi. Jokių žemės sklypų nei savo vardu, nei UAB „H.“ vardu jis nėra nei pirkęs, nei pardavęs. M. Z. ir M. Š. jam nežinomi, jis tikrai jokių sklypų iš jų nepirko. G. Š. neprisimena, bent jau pavardė jam negirdėta, tačiau G. žinojo. Jis matė G. su A. Ž., su kuriuo seniai pažįstamas. G. buvo nedidelio ūgio, apie 175 cm, pilkšvų, lygių plaukų, sušukuotų į viršų, vidutinio kūno sudėjimo, šiuo metu jam galėtų būti apie 40-43 metai. Jis, lyg prisimena, kad jį išgėrusį vežė į Vilnių. Pakeliui jam davė dar išgerti. Tas G. jam sakė, kad jie važiuoja pas notarą, pas kokį neprisimena, kad jam reiks kažkur tai pasirašyti, o už tai jam dar nupirks išgerti. Vilniuje pas tą notarą G. susitiko su dar keliais vyrais, iš kurių vienas buvo vardu V.. Pastarasis buvo gana aukštas, apie 195 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, stambokos nosies, jam tuo metu galėjo būti apie 40 metų, šviesių trumpų plaukų, šiek tiek priekyje pliktelėjęs. Jis V. įsidėmėjo, nes jam jis pasirodė matytas nardymo klube, kur retkarčiais nuvykdavo. Kito vyriškio neprisimena. Jam tuo metu pasirodė, kad šie vyrai, tame tarpe ir G., yra gerai pažįstami su notaru, kuris juos be eilės priėmė. Jį taip pat po kiek laiko pakvietė į kabinetą, ten dar buvo keli žmonės be tų trijų vyriškių ir notaro. Kas jie tokie, nežino. Jam parodė, kur reikia pasirašyti, jis neskaitęs ir nežinodamas dėl ko pasirašė, kadangi norėjo greičiau gauti dar išgerti. Po to nuvyko į kažkokią įstaigą, kuri randasi kalne, bet adreso nežino, kur G. ar V. padavė vienai darbuotojai dokumentus. Jis taip pat buvo į tą įstaigą su jais užėjęs, bet ar kur nors pasirašinėjo, neatsimena. Daugiau niekur nebuvo, kartu su tuo G. grįžo į (duomenys neskelbtini). Mano, kad tokiu būdu jam galėjo paduoti pasirašyti šiuos dokumentus: 2007-06-29 sutartį tarp UAB „H.“ ir M. Z., 2007-07-02 sutartį tarp UAB „H.“ ir UAB „P.“ dėl iš minėto piliečio įsigyto žemės sklypo pardavimo, 2007-07-02 UAB „H.“ PVM sąskaitą – faktūrą, 2007-07-05 ir 2007-06-29 kasos pajamų orderius, 2007-06-29 sutartį tarp UAB „H.“ ir M. Š., 2007-07-02 sutartį tarp UAB „H.“ ir UAB „P.“ dėl iš M. Š. įsigyto sklypo pardavimo, 2007-07-02 PVM sąskaitą – faktūrą ir 2007-07-02 kasos pajamų orderį. Pažymi, kad jis tik praeitą savaitę išėjo iš Kauno psichiatrijos ligoninės, kur savaitę laiko gydėsi nuo alkoholizmo, todėl negali visko tiksliai prisiminti. Tikrai nedirbo UAB „H.“ nei direktoriumi, nei kuo nors kitu. Nėra niekada turėjęs tokios bendrovės dokumentų, nežino, kokia tos įmonės veikla.

Žemesnės instancijos teismas

VĮ ,,Registrų centras“ raštu Nr. (1.1.39) (t. 2, b. l. 105-116) nustatyta, kad VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui pateikė duomenis apie gretimų su ikiteisminiame tyrime tirtų sandorių dėl žemės sklypų, žemės sklypų pardavimo kainas laikotarpiu nuo 2007-01-15 iki 2007-11-15, šiame rašte nėra duomenų, kokiomis kainomis 2007 m. buvo parduoti gretimi sklypai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau yra duomenų, kad tokio paties ploto žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo parduoti už ženkliai kelis kartus didesnę kainą, nei liudytojas M. Z. pardavė UAB ,,H.“.