Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. T., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį 2025 m. liepos 31 d. paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėja ir K. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjos sutuoktinis K. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Sutuoktiniai turėjo bendrą vaiką V. T., kuris šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad po K. T. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad palikėjo K. T. vardu nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra įregistruotas pareiškėjos R. T. vardu bei įregistruotas po K. T. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjos vardu įregistruotas turtas: pastatas – gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai kiemo statiniai – kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini)). Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi aukščiau minėti pareiškėjai priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Byloje pateiktas mokėjimo pranešimas, iš kurio matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą už valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja 2025 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu, parduoti kitos paskirties valstybės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymas buvo netenkintas, nustačius, kad (duomenys neskelbtini) įmoką pareiškėja sumokėjo, būdama santuokoje su K. T.. Kadangi šios įmokos yra paveldimos, todėl pareiškėja turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Be kitų aplinkybių, pareiškėja pareiškime nurodo, kad mirus sutuoktiniui, ji perėmė visą jų kartu įgytą turtą, valdydama jį kaip savo, atlikdama aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, t. y. kaip iki sutuoktinio mirties, taip ir po sutuoktinio mirties naudojosi aptartu turtu, mokėjo mokesčius, reikalingus išlaikyti turtą, rūpindamasi ir prižiūrėdama jį.

CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir palikėjas nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo nekilnojamojo turto, kuris viešuose registruose buvo įregistruotas po palikėjo mirties pareiškėjos vardu. Minėtu turtu po palikėjo mirties naudojosi, jį tvarkė ir prižiūrėjo pareiškėja, kurį, kaip paminėta, po palikėjo mirties įregistravo turtą savo vardu. Po palikėjo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nėra. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė “Turto bankas” atsiliepime nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Tokiu būdu R. T. išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio K. T. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja priėmė po sutuoktinio K. T. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant pareiškėjai įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, už pareiškimus, nagrinėjamus ypatingosios teisenos tvarka, mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamus procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis ne didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos mokėtinas žyminis mokestis yra 57 Eur. Pareiškėja, pateikdama pareiškimą teismui apmokėjo 114 Eur žyminį mokestį, todėl žyminio mokesčio permoka grąžinama pareiškėjai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio permoką, užduoties (ID) kodas: (duomenys neskelbtini).

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.