Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-429-543/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-12Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
2-429-543/2012
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00268-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Atsakovas
O. M.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė bylą Nr. 2-429-543/2012;Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00268-2012-3;Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.5.2.8; 44.8; 113.1.; 116.1. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 12 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant Linai Mažeikaitei, dalyvaujant atsakovei O. M., jos atstovui advokatui V. M., nedalyvaujant ieškovo atstovui D. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiančio per AAS“Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovei O. M. dėl išmokėtų sumų priteisimo atsakovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiantis per AAS“Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškiniu prašo iš atsakovės O. M. priteisti 3009,21 Lt išmokėtą draudimo sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011 m. sausio 23 d. trūkus virtuvėje esančiai šalto vandens žarnelei, buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini), priklausantis J. B.. Draudikas, vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 330, išmokėjo nukentėjusiai 3009,21 Lt dydžio draudimo išmoką. Išmokėjęs šią išmoką, ieškovas įgijo regreso teisę į atsakingą už žalą asmenį. Užpylimo židinys nustatytas bute(duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra atsakovė O. M.. Ieškovas 2011 m. gruodžio 30 d. atsakovei išsiuntė pretenziją Nr. 100-1144, siūlydamas geranoriškai sumokėti nukentėjusiajai išmokėtą draudimo sumą, tačiau atsakovė reikalavimo nepatenkino. Kadangi atsakovė pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, privalo atlyginti padarytą žalą, kuri sudaro prašomą priteisti sumą. Dublike ieškovas nurodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės nėra susiklostę draudiminiai santykiai, todėl ieškiniui taikytinas trijų metų senaties terminas.

Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiančio per AAS“Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą atstovas D. J. teismo 2012 m. spalio 11 d. posėdžio metu paaiškino, jog ieškinį palaiko visiškai, grindžia byloje pateiktais rašytiniais dokumentais. Nurodė, kad žalos dydį nustatė ekspertas, turintis vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą bei didelę darbo patirtį draudimo išmoka apskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 330, todėl netikėti žalos paskaičiavimo dokumentais nėra pagrindo. Ieškiniui taikytinas trejų metų senaties terminas, nes ieškovės reikalavimas yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, t. y. atsakovė, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (b. l. 107-108).

Atsiliepimas

A. O. M. teismo nustatytais terminais pateikė atsiliepimą ir tripliką, juose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka dėl perdėto atlygintinos žalos dydžio ir praleisto ieškinio senaties termino. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad sutinka, jog buvo užliejimo faktas ir atsakovė kalta dėl įvykio, tačiau nurodo, jog ieškovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį, jos manymu padaryta žala yra mažesnė. Nurodė, kad po įvykio ji nuėjo į kaimynės butą apžiūrėti užliejimo pasekmių. Nurodė, jog nebuvo užlietas visas butas, buvo užlieta tik virtuvės dalis, virtuvės viduryje buvo vandens balutė, spintelės pakeltos ir nesugadintos, todėl ji mano, kad žala spintelėms neatsirado, ir reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas. Sutiko žalą atlyginti iš dalies, t.y. 500,00 Lt. Be to, nurodė, kad ieškovas neinformavo apie nukentėjusiosios buto apžiūrą, nekvietė jos dalyvauti surašant aktą. Pretenziją gavo po metų laiko po įvykio.

Atsakovės atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors ieškovo reikalavimai nepagrįsti, atsakovė ieškinį pripažįsta iš dalies. Nurodė, jog draudimo išmoka išmokėta vadovaujantis negaliojančiomis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 330. Paaiškino, kad vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis, ieškovas privalo surašyti dokumentą, pagrindžiantį atsiradusią žalą bei jos dydį. Ieškovui nesilaikius nustatytų reikalavimų, jis neturi pagrindo reikalauti atlyginti žalą iš atsakovės. Byloje pateiktos nuotraukos kelia abejonių, nes nuotraukose nematyti baldų ir sienų sugadinimo fakto, be to, nėra žinoma kokiame bute, kokiu laiku fotografuota, prašė skirti ekspertizę nustatyti žalos dydžiui, ją paskiriant atlikti nepriklausomiems ekspertams, esantiems Teisingumo ministerijos ekspertų sąraše. Taip pat atstovas nurodė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalį, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškovu 2010 metais sudarė būsto draudimo sutartį. 2011 m. sausio 23 d. ryte pamatė, kad virtuvėje grindys apsemtos vandeniu ir per lubas bėga vanduo. Apie įvykį tuoj pat ji informavo kaimynę, kartu su O. M. nustatė apipylimo priežastį (virtuvėje trūkusi šalto vandens žarnelė). Apie įvykį informavo draudimo kompaniją bei bendrijos „Nemunas“ pirmininkę. Po paros po įvykio atvyko ekspertas, apžiūrėjo visą butą, nufotografavo, surašė tinkamus dokumentus ir vėliau jų pagrindu 2011 m. vasario 9 d. išmokėjo 3009,21 Lt sumą. Mano, kad žala jai padaryta didesnė, nes įvykio metu buvo aplietas dujinis pečius, kuris dėl šio įvykio sugedo ir buvo taisomas (b. l. 109-110).

AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Kauno atstovybės darbuotojas, žalos sureguliavimo ekspertas J. P. byloje apklaustas liudytoju paaiškino, jog ekspertu dirba nuo 1995 - 1996 metų, 2002 m. birželio 27 d. įgijo vertintojo asistento kvalifikaciją (b. l. 91). Nurodė, kad jis apžiūrėjo J. B. butą, surašė apžiūros protokolą (b. l. 13), atliko foto fiksaciją (b. l. 17-24, 69-75), sugadinimo plotą apskaičiavo lazeriniu matuokliu. Sudarė ir suderino su nuketėjusiąja remonto darbų ir medžiagų sąnaudų sąmatą. Šiuos veiksmus atliko vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 330, sąmatą sudarė naudodamasis specializuota programine įranga. Buto apžiūros metu kaltininkė nedalyvavo, nes jos ekspertas nerado namie. Apie žalos dydį atsakovę informavo telefonu, siūlė susimokėti. Atsakovė sumokėti atsisakė motyvuodama tuo, jog suma yra per didelė, tačiau savo kaltę pripažino. Nuketėjusioji pageidavo, jog buto remontą atiliktų asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą, todėl galutinė apskaičiuota suma yra mažesnė nei būtų, jeigu darbus atliktų firma. Į žalos dydį įskaičiuota suma už darbą ir medžiagas, įskaičiuoti mokesčiai, kuriuos turėtų sumokėti remonto darbus atliekantis asmuo (b. l. 124-126).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad nėra neigiamas žalos padarymo faktas, o atsakovė kelia klausimą dėl žalos masto ir nuostolių dydžio, žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarkos. Taip pat atsakovė mano, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, kas būtų pagrindu jį atmesti.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad draudėjas AAS „Gjensidige Baltic“ veikiantis per AAS „GjensidigeBaltic“ Lietuvos filialą 2010 m. gegužės 5 d. sudarė draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas serija NT Nr. 043019, poliso išklotinė) (b. l. 51, 11), kuria draudimo laikotarpiui nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. apdraudė draudėjos turtą nuo gaisro, gamtinės jėgos ir kitų rizikų. Apdraustasis turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B. (b. l. 52). D. J. B. 2011 m. sausio 24 d. pranešimu apie įvykį informavo draudiką apie vandeniu aplietas patalpas dėl trūkusios žarnelės bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Draudimo įmonės atstovas žalos sureguliavimo ekspertas J. P., vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 330 (b. l. 29-46), apžiūrėjo turtą išoriškai ir surašė turto apžiūros protokolą (b. l. 13), užfiksavo pažeidimus nuotraukose (b. l. 17-24, 69-75), sudarė remonto darbų ir medžiagų sanaudų sąmatą (b. l. 14-15), taip pat nuostolių skaičiuoklę (b. l. 16), kurioje nurodyta nuostolio suma 3009,21 Lt. Dėl turto sugadinimo J. B. buvo padaryta žala, kurią draudėjai atlygino ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ veikiantis per AAS „GjensidigeBaltic“ Lietuvos filialą, išmokėdamas 3009,21 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 26). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 25) duomenimis, buto savininke, kuriame įvyko vandentiekio avarija yra O. M.. Ieškovas 2011 m. lapkričio 30 d. pretenzija Nr. 100-1144 informavo atsakovę O. M. apie išmokėtą draudimo išmoką bei siūlė sumokėti išmoką geruoju (b. l. 27).

Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ veikiantis per AAS „GjensidigeBaltic“ Lietuvos filialą vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straispnio 1 dalies nuostatomis, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmenį (subrogacija, t.y. subjektų pasikeitimas prievolėje). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subrogacijos sampratą ir jos tikslą reikia aiškinti kaip įstatymo nustatytą bendrosios taisyklės, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išimtį. Išimtys nustatomos tam, kad draudikas, įstojęs vietoj draudėjo (naudos gavėjo), išlaikytų visas jo teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (pvz., draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko. Asmens prievolė gali būti pasibaigusi, jeigu draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidė terminus pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti, jeigu dėl jo kaltės pavėluotai nustatomas žalos dydis, įvykio kaltininkai, neišmokama laiku draudimo išmoka ir kita. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo asmens draudikas sumokėjo draudimo išmoką 2011 m. vasario 9 d., ir tokiu būdu įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (naudos gavėjo). Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, kad vidiniuose draudiko ir draudėjo santykiuose draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, draudimo išmokos dydį. Nagrinėjamu atveju šių nuostatų buvo laikomasi. Laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį žalą padariusiam asmeniui reiškia, kad tai turi būti padaryta tol, kol nepasibaigė žalą padariusio asmens prievolė tenkinti tokius reikalavimus. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma apsprendžia sutrumpinto 1 metų ieškinio senaties termino taikymą tik tarp draudimo teisinių santykių subjektų – draudiko ir draudėjo. Tuo tarpu CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Toks aiškinimas atitinka ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-554/2007; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad ginčas tarp šalių kildinamas iš delikto, draudikui perėmus reikalavimo teisę jau po draudimo išmokos išmokėjimo, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal CK 1.125 straipsnio 8 punkto nuostatas, numatančias 3 metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas nepraleido. Ieškovas dėl įvykusio draudiminio įvykio draudimo išmoką J. B. išmokėjo 2011 m. vasario 9 d. (b. l. 26), o į teismą dėl šios išmokos priteisimo kreipėsi 2012 m. kovo 21 d. (b. l. 2-3).

Kaip minėta, pranešime apie įvykį nurodyta, jog pro virtuvės, koridoriaus ir kambario lubas pradėjo veržtis vanduo. Nuo prabėgusio vandens sugadinta 33 m² lubų, 16 m² sienų, 2 virtuvinės spintelės (b. l. 12). Nurodytų darbų atlikimo išlaidas pagrindžia byloje esanti 2011 m. sausio 24 d. remonto darbų ir medžiagų sąnaudų sąmata (b. l. 14-15), nuotraukos (b. l. 17-24, 69-75). Liudytojas J. P. einantis ieškovo žalų eksperto pareigas, apžiūrėjo J. B. butą ir atliko žalos vertinimą, teismo posėdyje nurodė, jog tai darė vadovaudamasis galiojančiais teisiniais dokumentais, sąmatą sudarė naudodamasis specializuota programine įranga (b. l. 126). Tuo tarpu atsakovė O. M. priklausančio buto užliejimu padarytos žalos mastą ir dydį ginčija apsiribodama tik savo subjektyviais paaiškinimais ir nuomone, bei nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti ieškovo pateiktais įrodymais bei liudytojo parodymais. Vertinimas atliktas specialisto, turinčio tinkamą kvalifikaciją, didelę darbo patirtį žalos nustatymo srityje, jis nėra susiinteresuotas byloje, netikėti jo atliktais skaičiavimais bei paaiškinimais, atliktais vertinimais teismas neturi teisinio pagrindo, todėl atmestinas prašymas skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pažymėtina, kad apie išmokėtos sumos dydį atsakovė informuota tuojau pat po atliko skaičiavimo bei atsakovei išsiųsta pretenzija (b. l. 27). Ieškovas gi į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2012 m. kovo 21 d., atsakovė prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė baigiant bylą nagrinėti iš esmės, todėl teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), konstatuoja, jog ekspertizės skyrimas netikslingas ir atmestinas.

Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ir J. B. 2010 m. gegužės 5 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. gegužės 9 d., jos pagrindu buvo išduotas draudimo liudijimas serija NT Nr. 043019. Sudarant sutartį galiojo 2009 m. balandžio 1 d. patvirtintos Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 330. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 330 I dalies „Bendrosios sąlygos“ 1.3 punkte nurodyta, kad draudimo sutartį sudaro šios taisyklės, draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį (jeigu jis buvo pateiktas raštu (draudimo liudijimas ir jo priedais (jeigu jie buvo papildomai pasirašyti draudiko ir draudėjo), todėl vykdant minėtą sutartį, negali būti taikomos vėliau patvirtintos taisyklės. Akivaizdu, kad šios taisyklės galioja visam sutarties tarp ieškovo ir J. B. sudarymo laikotarpiui, todėl atsakovės teiginys, jog žalos nustatymui ir draudimo išmokos mokėjimo tvarka turi būti taikoma pagal 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 130 laikytinas klaidingu, ir neatitinkančiu susiklosčiusios teisinės situacijos.

Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, o ją padariusiu laikomas asmuo, kurio valdomame bute įvyko vandentiekio avarija, t.y. atsakovė O. M.. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, reikalaudamas sumokėti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką 3009,21 Lt (b. l. 26). Atsakovė ieškovui padarytų nuostolių neatlygino, ir yra skolinga ieškovui reikalaujamą priteisti sumą, nes CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kadangi ieškovas atlygino J. B. turtui padarytą žalą, jis įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš tą žalą padariusio asmens, t.y. iš atsakovės O. M.. Ieškovo reikalavimas priteisti 3009,21 Lt žalos dydžio atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes jis paskaičiuotas atsižvelgiant į teisės aktus ir metodikas, taikomas žalai vertinti, ir atsakovės nepaneigtas kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį tenkinant, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (Lietuvos 93 straipsnio 1 dalis) ir pašto išlaidos į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3009,21 Lt (trijų tūkstančių devynių litų 21 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 3009,21 Lt sumą nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90,00 Lt (devyniasdešimties litų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiančiam per AAS“Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kodas 300633222, buveinė T. Š. g. 21/Vytenio g. 12, 03111 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas.

Priteisti iš atsakovės O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,49 Lt (dvidešimt vieno lito 49 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Prienų rajono apylinkės teismo raštinę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė