Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2279-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-10
Bylos Nr.
e1-2279-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26341-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
E. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2279-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26341-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. A. (E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „S“ (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2020 m. liepos 4 d., apie 05.16 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMVX1 sDrive20i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jau antrus metus gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodytu adresu. 2020 m. liepos 3 d., nuo 23 val., būdamas įvairiose vietose, Vilniuje, esančiuose baruose, vartojo alkoholinius gėrimus. Per naktį iš viso išgėrė 3 bokalus alaus. Iki to automobilio nevairavo. Šią naktį juto išgerto alkoholio poveikį, tačiau jis neatrodė stiprus, todėl buvo tikras, kad galės saugiai vairuoti automobilį. Namo nusprendė važiuoti automobiliu, kurį išsinuomojo per „City Bee“ programėlę. „City Bee“ įmonei priklausantį automobilį „BMVX1 sDrive20i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė Vilniuje, Trakų gatvėje, stovėjusį ties pastatu, galimai Nr. 10. Tuo automobiliu, kurį vairavo jis, 2020 m. liepos 4 d., apie 17 val., iš Trakų gatvės, Vilniuje, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Su juo važiavo dar 3 asmenys, su kuriais susipažino prieš tai bare, tai buvo vienas vaikinas ir dvi merginos, jų vardų ir pavardžių neįsidėmėjo, tik tai, kad viena mergina gyvena (duomenys neskelbtini) bei važiavo šią parvežti namo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje prasilenkė su policijos automobiliu. Po ko užvažiavęs į daugiabučių kiemą sustojo bei išleido vieną keleivę. Jam išvažiuojant iš kiemo privažiavo policijos pareigūnai bei sustabdę neleido važiuoti. Priėję policijos pareigūnai jo paklausė, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo. Tuomet pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu. Sutiko pasitikrinti neblaivumą, bei du kartus pūtė į alkoholio matuoklį, pirmu pūtimu jam nustatė 1,88 promiles, antru – 1,87 promilių girtumo laipsnį. Sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu. Po to jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Turi teisę vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimas išduotas Azerbaidžane. Dėl įvykio gailisi (b. l. 58, 59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š. parodė, kad 2020 m. liepos 4 d., apie 05.16 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad į „City Bee“ automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsisėdo neblaivus asmuo, važiuoja link Klaipėdos gatvės. Jis susisiekė su „City Bee“ atstovu, kuris nurodė, kad minimas automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir greičiausiai parkuojasi namo kieme. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, pastebėjo važiuojantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį minėtu adresu, priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. A., keleivio vietoje sėdėjo R. M., o ant galinės sėdinės sėdėjo R. M.. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. du alaus bokalus maždaug prieš valandą. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ patikrinus girtumą pirmu pūtimu apie 05.30 val. vairuotojui buvo nustatytas vidutinis 1,88 promilių girtumas. 05.53 val. tikrinant antrą kartą nustatytas 1,87 promilių girtumas. Paklausus vairuotojo, kodėl vairavo neblaivus, vairuotojas atsakė, kad norėjo išvežioti draugus namo. Kadangi transporto priemonė priklausė „City bee“, automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini). Apie tai buvo informuotas „City Bee“ atstovas. Vairuotojas buvo sulaikytas 5.30 val. ir pristatytas į VPK OVS (b. l. 26). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime (b. l. 23).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 4 d., 05:30:51 val. E. A. buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, o 05:53:09 val. – 1,87 promilių neblaivumas (b. l. 47-50; e. b. l. 32-33). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (e. b. l. 31).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. A. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. A. 2020 m. liepos 4 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 05.30 val. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 05.53 val. E. A. nustatytas 1,87 promilių girtumas. Kaltinamasis E. A. tikrinimo rezultatų neginčijo, su rezultatais sutiko, neblaivumo patikrinimo aktą pasirašė (e. b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „BMW“ (2018 m.) kaina Lietuvoje yra 25 930 EUR (su PVM), kaina be PVM – 21 430 EUR (b. l. 35).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra UAB „OP Finance“, o valdytoju yra UAB „City Bee Solutions“.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis E. A. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. A. vairavo automobilį BMVX1 sDrive20i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,87 promilės), todėl kaltinamojo E. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis E. A. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei konfiskuotino turto suma sutiko, prašė leisti mokėti baudą dalimis per kelis metus (b. l. 84-89; e. b. l. 119-122).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. A. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. A. anksčiau neteistas (e. b. l. 53-54), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nuobauda galioja, dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 51 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. A. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi E. A. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, jauno amžiaus, gali būti nustatytas 18 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

E. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad E. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio praėjus nedideliam laiko tarpui, suvokdamas savo būklę, sėdo už automobilio vairo, tikslu nuvežti draugus namo, tačiau praeityje už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, dėl nusikaltimo prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. A. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Bylos duomenimis automobilis „BMVX1 sDrive20i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso UAB „OP Finance“, o valdytoju yra „City Bee“. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ar valdytojas žinojo ar galėjo žinoti, jog jiem priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. E. A. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio ir jausdamas jo poveikį, iš karto sėdo už automobilio vairo, automobilį išsinuomojo sąmoningai jau būdamas girtas, tikslu pavežti pažįstamus, šiuo automobiliu važiavo gyvenamajame rajone kartu su trimis keleiviais, taip keldamas tiesioginį pavojų pastarųjų sveikatai bei gyvybei. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Kita vertus, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visais atvejais turi būti individualizuotas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMVX1 sDrive20i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. A. vertė sudaro 25 930 EUR (su PVM). Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, tačiau Sodra duomenims jo pajamos nėra didelės, anksčiau už vairavimą esant neblaiviam neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, be to už KET pažeidimus, nesusijusius su vairavimu esant neblaiviam, visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 25 930 EUR konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios sumos – 8 000 EUR.

Kaltinamasis prašo konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos mokėjimą išdėstyti dalimis. Nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso, nei bausmių vykdymo įstatymų normos nereglamentuoja iš kaltinamųjų priteistų civilinių ieškinių, teismo proceso išlaidų ar konfiskuotino turto vertę atitinkančių sumų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo. Įstatymų leidėjas yra tik numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Kita vertus, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad baudžiamosiose bylose yra galimas priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, kadangi BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-970-360/2012, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-433-366/2013). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo nuostatas, suteikiančias galimybę kaltinamiesiems (nuteistiesiems), kurių materialinė padėtis sunki, priteistus civilinius ieškinius mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, įvertinęs konfiskuotinos sumos ir skirtinos baudos dydį, E. A. amžių bei tai, kad kaltinamasis dirba, teismas laiko, kad yra tikslinga suteikti kaltinamajam galimybę savanoriškai sumokėti išieškotiną turto dalies vertę, todėl jos mokėjimas išdėstytinas 2 metų laikotarpiui.

Ikiteisminio tyrimo metu E. A. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. liepos 4 d., 05.30 val. iki 2020 m. liepos 4 d., 16.03 val., t. y. vieną dieną (e. b. l. 24-30), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų: vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Azerbaidžane, Az. Res DIN BDYPI QII, 2018 m. rugpjūčio 21 d., leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Lietuvos migracijos departamento Vilniaus skyrius (11), 2020 m. gegužės 7 d. bei paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2012 m. lapkričio 9 d., Azerbaidžane, paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62; e. b. l. 87-89, 94-96) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimti dokumentai – 1) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Azerbaidžane, Az. Res DIN BDYPI QII, 2018 m. rugpjūčio 21 d., perduotinas VĮ „Regitra“; 2) leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Lietuvos migracijos departamento Vilniaus skyriaus (11) 2020 m. gegužės 7 d. bei pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2012 m. lapkričio 9 d., Azerbaidžane – gražintini kaltinamajam E. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti 34 MGL (1 700 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, E. A. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 4 d., 05.30 val. iki 2020 m. liepos 4 d., 16.03 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 32 MGL (1 600 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per aštuoniolika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 4 d.

Išieškoti iš E. A. valstybės naudai 8 000 EUR sumą, atitinkančią dalį automobilio „BMVX1 sDrive20i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės.

Išdėstyti automobilio „BMVX1 sDrive20i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 8 000 EUR mokėjimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant mokėti nemažiau 333 EUR per mėnesį į bet kurią pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis „turto konfiskavimas“, nurodant procesinio dokumento, kuriuo paskirtas turto konfiskavimas, numerį).

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Azerbaidžane, Az. Res DIN BDYPI QII, leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Lietuvos migracijos departamento Vilniaus skyrius (11) bei paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2012 m. lapkričio 9 d., Azerbaidžane, paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtus dokumentus: 1) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Azerbaidžane, Az. Res DIN BDYPI QII, perduoti VĮ „Regitra“; 2) leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Lietuvos migracijos departamento Vilniaus skyriaus (11) bei pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012 m. lapkričio 9 d., Azerbaidžane – gražinti E. A..

E. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. A., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per aštuoniolika mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė