- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-20-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Saurix kuras“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Parsekas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saurix kuras“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Parsekas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 15 660,22 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ 2016-03-22 draudėjui UAB „PARSEKAS“ išdavė laivų draudimo liudijimą Nr. GJELT 2130121, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2016-03-28 iki 2017-03-27 buvo apdraustas draudėjo turtas – tanklaivis (toliau – laivas „Danė“). 2017-02-23 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, krantinės Nr. 80 ribose, laivui „Danė“ plaukiant po užsakymo įvykdymo tiesia eiga į šiaurinę uosto pusę, priekyje iš šoninės krantinės išplaukė tanklaivis „Grumant“, (toliau – tanklaivis „Grumant“). Laivo „Danė“ kapitonas dėl nedidelio atstumo negalėjo sustabdyti laivo, be to, apakintas jo šviesų negalėjo tiksliai nuspėti manevravimo sąlygų. Ieškovė šį įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui už apgadintą laivą „Danė“ išmokėjo 15 660,22 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Saurix kuras“ 2017-02-23 įvykio metu buvo laivo valdytoja, taigi UAB „Saurix kuras“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, o be to, ir atsakingam už 2017-02-23 įvykio kilimo priežastis, kyla civilinė atsakomybė atlyginti laivui „Danė“ padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 15 660,22 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-04-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Saurix kuras“ 4 698,06 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 4 698,06 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme 2017-08-10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ADB „Gjensidige“ 736,50 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Saurix kuras“ naudai. Priteisė iš UAB „Saurix kuras“ 210 Eur bylinėjimosi išlaidų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai.
4. Teismas vertino, kad laivo „Danė“ veiksmai 70 procentų buvo priežastis atsiradusioms pasekmėms ir atitinkamai laivo „Grumant“ veiksmai (neveikimas) sudarė 30 procentų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-20 sprendimo dalį pakeisti ir ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės UAB „Saurix kuras“ ieškovės naudai papildomai 3 132,05 Eur sumą (kuri yra likusi 20 procentų žalos suma) ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 7 830,11 Eur priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai; priteisti iš atsakovės ieškovei proporcingai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme patenkintų reikalavimų dydžio daliai, t. y. papildomai 20 procentų nuo sumokėto žyminio mokesčio ir advokato išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme – 70 Eur žyminio mokesčio ir advokato išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, kurių tiksli suma bus pateikta vėliau. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Laivo „Danė“ ir laivo „Grumant“ kaltė dėl įvykio vertintina tolygiai, t. y. po 50 procentų. Teismas priimdamas kitokias išvadas dėl mišrios kaltės nustatymo procentais, pakankamai nevertino objektyvių rašytinių įrodymų visumos, juos vertino šališkai, pažeidžiant lygybės principą, netikrino jų patikimumo ir tikslumo. Pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog laivo „Danė“ veiksmai buvo būtent 70 procentų priežastis atsiradusioms pasekmėms.
5.2. Vadovaujantis tyrimo medžiaga galima konstatuoti, kad abu laivai pažeidė vienodas taisykles, nė vieno iš jų kaltės laipsnis nebuvo vertinamas kaip didesnis.
5.3. Peržiūrėjęs tanklaivio „Grumant“ tiltelio vaizdo įrašą, teismas, nevertindamas jo patikimumo ir objektyvumo, nurodė, kad iš jo matyti, jog laivas „Grumant“, pastebėjęs laivą „Danė“, suko į dešinę, tačiau laivas „Danė“ suko į kairę ir susidūrė su laivu „Grumant“, nors tyrimą atlikęs specialistas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad konstatuojant kuria kryptimi, kuris laivas suko prieš susidūrimą, filmuota medžiaga remtis negalima, kaip ir pagal ją vertinti įvykio, nes neaišku, kokia puse (kampu) filmavo vaizdo kamera, vaizdas galimai iškreiptas, netikslus.
5.4. Teismas netikrino radarų parodymų patikimumo ir tikslumo, neatsižvelgė į ieškovės prašymus ir radarų parodymams prieštaraujančius kitus byloje esančius duomenis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo skundą tenkinti.
7. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos saugios laivybos administracijos avarijos tyrimo analize ir CK 6.245 - 6.249 straipsnis, UAB „Parsekas“ ir UAB „Saurix kuras“ nustatytomis aplinkybėmis kilo abipusė civilinė atsakomybė: COLREG-72 nesilaikymas, mišri kaltė, žalos bei priežastinio ryšio tarp COLREG-72 nesilaikymo bei atsiradusios žalos. Trečiojo asmens vertinimu, tiek UAB „Parsekas“, tiek UAB „Saurix kuras“ yra kalti dėl 2017-02-23 įvykio kilimo, todėl atsako po 50 procentų dėl žalos padarymo vienas kitam.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.
9. Nurodo, kad atsižvelgiant į visų byloje pateiktų įrodymų visumą, galima daryti išvadą, kad laivas „Danė“ nesilaikė COLREG-72 6 ir 14 taisyklių, tai yra, plaukė nesaugiu greičiu ir atliko priešingą manevrą nei to reikalauja 14-a taisyklė, t. y. pasuko į kairę, nors turėjo sukti į dešinę, todėl ir įvyko laivų „Danė“ ir „Grumant“ susidūrimas. Pažymi, kad labiau tikėtina, jog jeigu laivas „Danė“ būtų laikęsis COLREG-72 6 ir 14 taisyklių, tai susidūrimo būtų išvengta. Mano, kad apelianto teiginiai, jog abiejų laivų – „Danė“ ir „Grumant“ kaltė yra vienoda, yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Nustatyta, kad 2017-02-23 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau - KVJU) akvatorijoje apie 19.05 val. tanklaivis „Danė“, plaukdamas nuo krantinės Nr. 140 iki krantinės Nr. 23, ties krantine Nr. 90 susidūrė su tanklaiviu „Grumant“, plaukiančiu nuo krantinės Nr. 80A iki krantinės Nr. 140. Dėl minėtos avarijos buvo atliktas tyrimas. Avarija ištirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau - Kodeksas) 27 straipsniu, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 3-335 (toliau - Taisyklės). Komisija nustatė, kad 2017-02-23 tanklaivis „Danė“ 18.40 val. gavo KVJU Laivų eismo tarnybos leidimą plaukti nuo krantinės Nr. 140 iki krantinės Nr. 23. Tanklaivis „Grumant“ 18.49 val. gavo Laivų eismo tarnybos leidimą plaukti nuo krantinės Nr. 80A iki krantinės Nr. 140 laivo „Orasund“ bunkeravimui. Plaukdami KVJU kanalo rytiniu pakraščiu, apie 19.05 val. ties krantine Nr. 90 laivai susidūrė. Tyrimo komisija nustatė, kad abu laivai, plaukė rytiniu KVJU laivybos kanalo pakraščiu priešpriešiniais kursais. Abu laivai deramai nestebėjo aplinkos, taip pažeisdami COLREG-72 5-ą taisyklę ir laiku nepastebėjo pavojingo suartėjimo situacijos. Laivas „Danė“ plaukdamas nesivadovavo COLREG-72 6-os taisyklės nuostatomis, kurios nurodo, kad kiekvienas laivas turi visada plaukti saugiu greičiu, kad būtų galima imtis tinkamų ir efektyvių veiksmų susidūrimui išvengti ir laivas būtų sustabdytas nuotolio ribose, atitinkančiose esamas aplinkybes ir sąlygas, laivai aplinkos stebėjimui nenaudojo laivo radiolokacinių stočių (RLS) ir taip pažeidė COLREG-72 7(b) taisyklę, kuri nusako, kad laive esanti darbinės būklės RLS privalo būti tinkamai panaudota, siekiant kuo anksčiau gauti informaciją apie susidūrimo pavojų. Laivas „Danė“, pastebėjus priešpriešiniu kursu pavojingo suartėjimo situaciją, siekiant išvengti laivų susidūrimo, laiku nepakeitė laivo kurso į dešinę ir taip pažeidė COLREG-72 14 taisyklę. Laivas „Grumant“, pastebėjęs priešpriešinių kursų pavojingo suartėjimo situaciją, siekiant išvengti laivų susidūrimo, taip pat laiku nepakeitė laivo kurso į dešinę ir taip pažeidė COLREG-72 14 taisyklę.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laivo „Danė“ veiksmai 70 procentų buvo priežastis atsiradusioms pasekmėms ir atitinkamai laivo „Grumant“ veiksmai (neveikimas) sudarė 30 procentų, todėl ieškovui priteisė tik dalį sumokėtos išmokos.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada kad laivo „Danė“ veiksmai 70 procentų buvo priežastis atsiradusioms pasekmėms ir atitinkamai laivo „Grumant“ veiksmai (neveikimas) sudarė 30 procentų, teigia, kad dėl laivų susidūrimo yra po 50 procentų tiek laivo „Danė“, tiek laivo „Grumant“ kaltė. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
15. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
16. Kaip nustatyta, byloje iš esmės nėra ginčo, kad abu laivai pažeidė COLREG taisykles, nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotos mišrios kaltės laipsnio.
17. Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
18. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.).
19. Kaip byloje nustatyta, COLREG-72 14 taisyklė nustato, kad pastebėjus priešpriešiniu kursu plaukiant laivą ir esant didelei susidūrimo tikimybei, kiekvienas iš šių laivų privalo pakeisti savo laivo kursą į dešinę, taigi pagal COLREG-72 14 taisyklę abu laivai turėjo atlikti manevrą į dešinę.
20. Iš filmuotos medžiagos nustatyta, kad laivas „Danė“, pastebėjęs priešpriešiniu kursu pavojingo suartėjimo situaciją, grubiai pažeidė COLREG-72 14 taisyklę – ne tik, kad neatliko manevro į dešinę, o priešingai - atliko manevrą į kairę ir atsitrenkė į atsakovės laivo kairę pusę. Tą patvirtina ir byloje esanti dar viena šios avarijos tyrimo ataskaita, kurią atliko Baltik Kontor Klaipėda Ltd, kurioje nustatyta, kad laivas „Danė“ pakeitė savo kursą kairėn ir susidūrė su laivu „Grumant“ kairiojo borto priekiu, kol šis keitė kursą dešinėn.
21. Be to, pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu peržiūrėjo uosto radarų parodymus ir nustatė, kad iš jų akivaizdžiai matyti, kad laivas „Grumant“ plaukia rytiniu kanalo pakraščiu ir 19.01:40 pasirodo už krantinės Nr. 80A. 19:05:28 abu laivai gali matyti vienas kitą. 19:05:56 laivas „Grumant“ siekdamas prasilenkti pradeda manevrą į dešinę, tačiau laivas „Danė“ 19:06:04 atlieką priešingą veiksmą ir pasuką laivą į kairę, dėl ko įvyksta laivų susidūrimas. Nors ieškovė argumentuoja, kad teismo posėdžiu metu apklausiant tyrimą atlikusį specialistą R. J. jis nurodė, kad konstatuojant kuria kryptimi, kuris laivas suko prieš susidūrimą, filmuota medžiaga remtis negalima, kaip ir pagal ją vertinti įvykio, nes neaišku kokia puse (kampu) filmavo vaizdo kamera, vaizdas galimai iškreiptas, netikslus, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir uosto radarų parodymais ir kaip minėta, nustatė, kad iš jų akivaizdžiai matyti, kad laivas „Grumant“ plaukia rytiniu kanalo pakraščiu ir 19.01:40 pasirodo už krantinės Nr. 80A. 19:05:28 abu laivai gali matyti vienas kitą. 19:05:56 laivas „Grumant“ siekdamas prasilenkti pradeda manevrą į dešinę, tačiau laivas „Danė“ 19:06:04 atlieką priešingą veiksmą ir pasuką laivą į kairę, dėl ko įvyksta laivų susidūrimas.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, peržiūrėjusi nurodytus įrašus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laivas „Danė“, priešingai, nei to reikalauja COLREG-72 14 taisyklė, suko į kairę ir susidūrė su laivu „Grumant“, bei pagrįstai konstatavęs, jog laivo „Danė“ manevras į kairę buvo pagrindinė susidūrimo priežastis, nustatė laivo „Danė“ kaltę dėl susidūrimo 70 procentų.
23. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus apeliacinį skundą, 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Saurix kuras“ 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš ieškovės ADB „Gjensidige“.