- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-766-230/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12435-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16958-429/2011 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui S. L. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti kelio servitutą atsakovui S. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 1901-0155-0065), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, apribotoje koordinačių taškais Nr. 1 (X - 6085026.93, Y - 495564.25), Nr. 2 (X - 6085023.14, Y - 495565.55), Nr. 3 (X - 6085017.02, Y - 495549.82), Nr. 4 (X - 6085020.91, Y - 495548.63), Nr. 5 (X - 6085021.79, Y - 495550.91), Nr. 6 (X - 6085023.80, Y - 495556.13), ir šio žemės sklypo ribos linijoje, kurią identifikuoja koordinačių taškai Nr. 2 (X - 6085023.14, Y - 495565.55) ir Nr. 3 (X - 6085017.02, Y - 495549.82) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę ieškovui J. G. ir kitiems žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudotojams važiuoti per atsakovui S. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, apribotą nurodytais koordinačių taškais, tikslu patekti į garažo patalpas, pažymėtas plane 3alž, esančias pastate - gyvenamajame name, pažymėtame plane lA2mp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise nuo 2005 m. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Greta esanti namų valda nuosavybės teise priklauso atsakovui S. L.. Pravažiavimu, esančiu atsakovo žemės sklypo dalyje, apribotu nurodytais koordinačių taškais ir einančiu iki ieškovo garažo, jis iki šiol naudojosi visą laiką, tačiau atsakovas pareiškė, kad įrengs tvorą jam priklausančio sklypo ribos linijoje, dėl ko ieškovas netektų galimybės patekti į garažą dėl per siauros ieškovo sklypo dalies, esančios prieš ieškovo namą. Dėl galimybės patekti į garažą per atsakovui priklausančią sklypo dalį buvo sutarta su tuometiniu sklypo savininku atsakovo seneliu V. L.. Vėliau žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo atsakovo tėvas, tačiau jis taip pat niekada nereiškė ieškovui pretenzijų dėl to, kad jis pravažiavimui iki savo garažo naudojosi atsakovo žemės sklypo dalimi. Nesutarimai kilo atsakovui nuosavybės teise įgijus namų valdą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. G. atsakovui S. L. 4 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei - 25,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimą nustatyti kelio servitutą privažiavimui iki garažo sąlygoja būtent garažo įrengimas ieškovo pasirinktoje sklypo vietoje. Teismas atmetė ieškovo paaiškinimus, kad jis negalėjo įrengti garažo kitoje jam priklausančio sklypo dalyje (kitoje gyvenamojo namo pusėje) arčiau suformuoto įvažiavimo iš Tulpių g., kuriam administraciniu aktu nustatytas servitutas, dėl sklype nustatytos ryšių linijos apsaugos zonos, kadangi šioms aplinkybėms patvirtinti nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad viešojo administravimo subjektai būtų draudę ieškovui kurioje nors konkrečioje jo nurodytoje sklypo vietoje statyti ar įrengti garažą ar stoginę automobiliui laikyti. Be to, ieškovo garažas įrengtas tolimesnėje nuo tiesaus įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini). jam priklausančio sklypo dalyje. Kadangi vieta garažui įrengti buvo parinkta ieškovo valia, o ieškovas susitarimo su ankstesniu savininku V. L. dėl galimybės naudotis pastarajam priklausančia sklypo dalimi tinkamai neįformino, teismas tokį ieškovo elgesį pripažino nerūpestingu ir neatsakingu. Vien tai, kad ieškovo garažas suprojektuotas tokiu būdu, nesuteikia jam teisės reikalauti servituto nustatymo. Be to, teismas sprendė, kad privažiavimui prie ieškovo garažo yra pakankamas jo sklypo dalyje esančio pravažiavimo plotas, o sklypo riba kertama tik norint patogiai atlikti posūkio manevrą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad negali patekti į savo garažo patalpą nekirsdamas atsakovo žemės sklypo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kurių pagrindu teismas ieškinį laikė neįrodytu ir nurodo, kad tik nustačius kelio servitutą pagal ieškovo pateiktas servituto nužymėjimo schemas būtų užtikrinta galimybė įvažiuoti į garažą (o ne privažiuoti prie garažo) tam, kad garažą būtų galima naudoti pagal paskirtį. Nurodo, jog byloje kilęs ginčas ne dėl įvažiavimo patogumo užtikrinimo, o dėl įvažiavimo galimybės užtikrinimo apskritai, t.y. dėl to, jog ieškovui yra neįmanoma įvažiuoti į garažo patalpą ir išvažiuoti. Servituto nužymėjimo schemos su automobilio trajektorijomis yra parengtos architekto, šios schemos atsakovo nebuvo nuginčytos, o atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad posūkio manevrams atlikti pakanka mažesnio spindulio. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad į garažą galima patekti nekirtus atsakovo žemės sklypo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas pats parinko vietą garažui ir tinkamai neįformino susitarimo su ankstesniu gretimo sklypo savininku, kadangi tokį susitarimą patvirtina konkliudentiniai veiksmai. Atsakovo žemės sklypo savininkai niekada nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ir jiems ieškovas atsilygino įrengdamas blokelių grindinį atsakovo sklype esančiai pravažiavimo daliai. Taip pat priteistos per didelės atstovavimo išlaidos atsakovui, kadangi jų dydis viršija rekomendacijose numatytą užmokesčio dydį. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, jo naikinti skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovas neįrodė, kad nenustačius kelio servituto atsakovo žemės sklypo dalyje ieškovui nebus įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jo gyvenamajame name esančia garažo patalpa. Servituto nužymėjimo schemos tėra grafinis ieškovo paaiškinimų atvaizdavimas, o architektė jas nubraižiusi nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už schemose nurodytos situacijos atitikimą tikrovei. Be to STR 2.06.01:1999 įtvirtinti posūkių spinduliai taikomi rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus, todėl negali būti taikomi automobilių judėjimui privačiuose kiemuose. Ieškovas, atlikdamas gyvenamojo namo rekonstrukciją ir įsirengdamas jam patogioje namo dalyje garažą, veikė savo rizika, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas, pasirinkdamas garažo įrengimo vietą, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Ieškovo ieškinį sąlygojo ne objektyvi kelio servituto būtinybė, o siekis patogiai, be papildomų posūkio manevrų transporto priemonėmis patekti į jo gyvenamajame name esančią garažo patalpą atsakovo žemės sklypo sąskaita. Vien ieškovo interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam tai naudinga, nėra pakankamu pagrindu servitutu riboti savininko nuosavybės teisę. Ieškovas neįrodė susitarimo dėl servituto su buvusiu atsakovo žemės sklypo savininku, nes servitutas turi būti įregistruotas, o susitarimas taip pat nebuvo tinkamai įformintas. Advokato teisinės pagalbos išlaidos taip pat neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių, o ieškovas konkrečiai nenurodo, kaip yra viršijami rekomendacijose nurodyti dydžiai. Kadangi ieškovas nenurodė jokių argumentų, dėl ko byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl toks prašymas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir tinkamai taikė materialines teisės normas.
Ieškovas apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Kolegija sprendžia, kad prašymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant klausimą dėl kelio servituto nustatymo tikslu patekti į garažą būtinumo
Teismas darydamas išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog negali patekti į savo garažo patalpą, nekirsdamas atsakovo žemės sklypo, grindė dviem nustatytomis aplinkybėmis: 1) kad servituto būtinybę lemia paties ieškovo valia pasirinkta garažo statybos vieta; 2) kad ieškovui tenkanti privažiavimo prie garažo sklypo dalis yra pakankama. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Todėl sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas ir tik konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2007 m. vasario 27 d. nutartis byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje žemės ūkio kooperatyvas „N. B.“, Ž. B. ir D. M. v J. S. bylos Nr. 3K-3-157/2009; ir kt.) Ieškovui poreikis nustatyti servitutą atsirado dėl to, kadangi jis rekonstruodamas gyvenamąjį namą, jame įsirengė garažo patalpą. Todėl ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę (rekonstruodamas gyvenamąjį namą ir jame įsirengdamas garažo patalpą), turėjo nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ieškovas projektuodamas garažo patalpą turėjo įvertinti, jog įvažiavimui į ją gali nepakakti jo sklypo dalyje esančio įvažiavimo ir kad garažo įrengimas jo suprojektuotu būdu gali pažeisti gretimo žemės sklypo savininko teises. Atsakovo tvirtinimas, kad statant garažą buvo gautas tuometinio gretimo žemės sklypo savininko sutikimas įvažiavimui į garažą pasinaudoti jo sklypo dalimi, iš esmės reikštų geranorišką gretimo žemės sklypo savininko sutikimą nustatyti servitutą, t.y. servituto nustatymą sandoriu (CK 4.125 str.). Tačiau toks servitutas tuomet turėjo būti įregistruotas, kadangi tik įregistravus servitutą atsiranda iš jo kylančios teisės ir pareigos (CK 4.124 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad būtinumą nustatyti servitutą įtakojo paties ieškovo netinkami veiksmai įgyvendinant savo nuosavybės teisę, ir tai iš esmės paneigia ieškinio pagrindą, t.y., kad servituto nustatymas yra vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) interesų tinkamą įgyvendinimą.
Kolegija taip pat sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jo prašomas nustatyti kelio servitutas yra vienintelė galimybė patekti į garažą ir jį naudoti pagal paskirtį. Ieškovo pateikti servituto nustatymo projektai (b.l. 72-73, 91) ir jo paaiškinimai nelaikytini pakankamais įrodymais, kurie pilnai pagrįstų aplinkybę, kad ieškovas, tik nustačius kelio servitutą jo prašomu būdu, turi vienintelę galimybę patekti į garažą. Pateikti rašytiniai įrodymai tėra prašomo nustatyti servituto projektai, kurie patys savaime nepatvirtina nurodomos aplinkybės, nes tai yra tik pasiūlymai. Ieškovas nepateikė jokių kitų šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (pvz. specialisto ar eksperto išvados), nors būtent jam tenka pareiga pagrįsti ieškinį (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktų projektų ir žemės sklypo plano (b.l. 46) matyti, kad nors garažo durys yra įrengtos nuo ginčo įvažiavimo pusės, tačiau jos galėjo būti suprojektuotos ir kitoje vietoje, kur įvažiavimas į garažą 3a1ž galėtų būti įrengtas panaudojant ieškovui priklausančio sklypo dalį, tuo pačiu išvengiant būtinybės pasinaudoti gretimo žemės sklypo dalimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovui 4 000 Lt atstovavimo išlaidų, kurios buvo patvirtintos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 133-134). Atsakovo teigimu, šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus dydžius, tačiau konkrečiai nenurodo, kaip šie dydžiai yra viršijami. Atsakovo atstovas prašyme (b.l. 132) priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nurodęs paskaičiuotas išlaidas už dviejų atsiliepimų į ieškinį, atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą ir dalyvavimą trijuose teismo posėdžiuose. Prašyme nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo jas mažinti CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos atstovavimo išlaidos – 1500 Lt (b.l. 179) mažintinos iki nurodytose Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kuris yra 1,5 minimalios mėnesinės algos, kas sudaro 1 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.