- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2-16958-429/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12435-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- S. L.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant J. V., dalyvaujant ieškovui J. G. ir jo atstovui adv. Aivarui Raišučiui, atsakovui S. L., jo įgaliotai atstovei I. L. ir atstovui adv. Vyteniui Gubavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui S. L. dėl kelio servituto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą atsakovui S. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 1901-0155-0065), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, apribotoje koordinačių taškais Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 5 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 6 ((duomenys neskelbtini)), ir šio žemės sklypo ribos linijoje, kurią identifikuoja koordinačių taškai Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę ieškovui J. G. ir kitiems žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudotojams važiuoti per atsakovui S. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, apribotą koordinačių taškais Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 5 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 6 ((duomenys neskelbtini)), ir šio žemės sklypo ribos liniją, kurią identifikuoja koordinačių taškai Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) (tarnaujantis daiktas), tikslu patekti į garažo patalpas, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančias pastate - gyvenamajame name, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)(viešpataujantis daiktas) bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Procesiniame dokumente nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise nuo 2005 m. paveldėjimo teisės pagrindu. Pravažiavimu, esančiu atsakovo žemės sklypo dalyje, apribotu koordinačių taškais 1-2-3-9-10-11-12-13-14, ir einančiu per šalių žemės sklypų ribos liniją, kurią identifikuoja koordinačių taškai 1-2-3, iki ieškovo garažo jis iki šiol naudojosi visą laiką. Garažo statybos vieta ieškovui priklausančio sklypo pakraštyje buvo suderinta su atsakovu, tačiau raštu to neįformino, kitoje vietoje jo pastatyti nebuvo galimybės, nes kliudė telefono kabelis. Žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovo tėvas, tačiau niekada ieškovui nereiškė pretenzijų dėl to, kad jis pravažiavimui iki savo garažo naudojosi dalimi atsakovo žemės sklypo. Nesutarimai kilo atsakovui nuosavybės teise įgijus namų valdą (duomenys neskelbtini). Ieškovas važinėja automobiliu Range Rover, su mažesniu automobiliu teoriškai turėtų pakakti vietos pravažiavimui ieškovo žemės sklypo ribose, tačiau to nėra išbandęs. Mano, kad į savo sklypą, nekirtęs atsakovo žemės sklypo, neįvažiuotų. Su atsakovo dėde buvo sutarę naudotis bendrai visa įvažiavimo į sklypus teritorija, tačiau raštu toks susitarimas nebuvo įformintas. Pripažįsta, kad nustatytuoju servitutu įvažiavimui į šalių žemės sklypus naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovas. Pagal parengtą įvažiavimo – išvažiavimo planą yra numatytos kelios įvažiavimo kryptys.
Ieškovo atstovas adv. A.Raišutis patiklsintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovo užsakymu yra parengti keli įvažiavimo – išvažiavimo variantai, tačiau bet kuriuo iš numatytų atvejų atsakovui važiuojant į savo sklypą yra kertama dalis ieškovo žemės. Įvažiavimo į sklypą plotas nuo šalių sklypų ribos iš ieškovo pusės yra 5,1 m., iš atsakovo pusės – 4 m.
Atsiliepimas
Atsakovas S. L. patikslinto ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti. Teismo posėdyje paaiškino ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2011 m. nuosavybės teise valdo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), jis nori apsitverti tvora jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, kurio ribos yra tokios pačios nuo 1997 m., kadangi ketina persikelti gyventi į šiame sklype esantį gyvenamą namą, šeimoje augina tris nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad ieškovas astakovui nepasiūlė jokio kompensacijos būdo už servituto nustatymą. Su servituto nustatymu atsakovas sutinktų tik tada, jei ieškovas jam už tai kompensuotų žemės mainais natūra. Nepripažįsta, kad ieškovui reikalingas tokio pločio įvažiavimas, kokiu jis naudojasi dabar. Neturi duomenų apie tai, kad ieškovui buvo suteikta teisė naudotis tokiu įvažiavimu į žemės sklypą, kokiu jis naudojasi dabar. Atsakovas važinėja 7 vietų automobiliu Volkswagen Toauran, tačiau į savo sklypą patenka nekliudydamas ieškovo sklypo. Apie Kauno apskrities viršininko įsakymą bei 2003 m. teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo atsakovui iki šio teismo posėdžio nebuvo žinoma. Iki teismo atsakovui buvo žinoma apie Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl servitutinio kelio atkūrimą.
Atsakovo įgaliota atstovė I. L. paaiškino, kad ieškovas galėjo įsirengti įvažiavimą į sklypą toje vietoje, kuri šiuo metu yra apželdinta žole. Atsakovui 4 m. ploto įvažiavimo pakanka patekti automobiliu į savo sklypą. Atsakovas nori susitvarkyti aplinką.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas adv. Vytenis Gubavičius su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui J. G. 2005-11-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7KV-7070 pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,0951 ha ploto žemės sklypas ir jame esantys statiniai – gyvenamas namas ir kiti statiniai (inžineriniai) (kiemo aikštelė, tvora) - esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-12, 13-18, 19-26). Atsakovui S. L. 2011-02-03 dovanojimo sutarties Nr. VL-368 pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,0552 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, kitais statiniais (inžineriniais) (tvora, kiemo aikštele) – esančiais (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-32, 33-40). Į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) galima patekti bendru įvažiavimu, įrengtu iš Tulpių g. (b.l. 41-43). Kauno apskrities viršininkas 2010-05-19 įsakymu Nr. 02-01-4765 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“, atkūrė nuosavybės teisę T. G. (miręs) į jo motinos J.G. (duomenys neskelbtini), turėto 0,7567 ha žemės sklypo dalį – 0,0097 ha ir grąžino natūra T. G. įpėdiniams 0,0097 ha žemės sklypą II-5-12 turėtoje vietoje prie Tulpių g. Kaune bei nustatė 0,0097 ha kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudotojams (b.l. 48, 125-126). Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad įvažiavimas į minėtus žemės sklypus yra išgrįstas trinkelėmis, kurios yra dviejų skirtingų spalvų, taip pažymint ieškovo ir atsakovo sklypų ribą (b.l. 49-52). Sklypo (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas V. L. ir sklypo (duomenys neskelbtini) buvusi savininkė E. G. 1997-01-29 pareiškimu Kauno miesto Žemėtvarkos tarnybai prašė perkelti įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip numatyta V. L. projekte (b.l. 98-99). Prašyme nurodyta, V. L. pravažiavimo plotą kompensuoja tokia pat savo sklypo dalimi kaip pažymėta brėžinyje, tokiu būdu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebus dalijamas įvažiavimo į dvi dalis. Iš pateikto E. G. namų valdos žemės sklypo ribų plano matyti, kad, ankstesniųjų savininkų susitarimu perkėlus įvažiavimą į sklypą (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą pasiūlymą nustatytos šalių sklypų ribos, kurios atitinka šiuo metu nustatytas šalių sklypų ribas.
Ieškovas, rekonstravęs namą (duomenys neskelbtini), įsirengė garažą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas po rekonstrukcijos 2006-04-12 2 butų gyvenamojo namo, sodo namo, priklausinių pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažintas tinkamu naudoti (namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byla, b.l. 98). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad su ankstesniu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininku V. L., jam gyvam esant, buvo sutarta, kad į po statinių rekonstrukcijos ir statybos darbų atsiradusį automobilio garažą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai visada neatlygintinai ir nevaržomai galės patekti (įvažiuoti) per V. L. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį apribotą koordinačių taškais Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 5 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 6 ((duomenys neskelbtini)). Tačiau pats ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad tokio susitarimo su ankstesniuoju savininku raštu neįformino. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis turėjo besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą, kad šis leis prie naujai įrengto garažo privažiuoti pasinaudojant jam priklausančio žemės sklypo dalimi.
Ieškovas byloje pateikė planą su siūlymais dėl servituto nustatymo, kuriuose pavaizduotos galimos kelio trajektorijos, siekiant iš Tulpių g. privažiuoti prie garažo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 72-73, 91, 131). Visuose šituose siūlymuose galima automobilio judėjimo trajektorija pavaizduota taip, kad įvažiuojant į sklypą (duomenys neskelbtini) įvairiuose taškuose įvažiuojama į atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, apribotą koordinačių taškais 1-2-3-9-10-11-12-13-14, ir kertama šalių žemės sklypų ribos linija, identifikuota koordinačių taškais 1-2-3, o įvažiuojant į sklypą (duomenys neskelbtini), posūkyje kertama šalių žemės sklypų ribos linija (b.l. 33-40).
CK 4.111 str. numato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui; servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.113 str. 1 d., 2 d.). Būtinumas nustatyti servitutą turi būti pagrįstas, t.y. ieškovas turi pareigą įrodyti, kad nenustačius kelio servituto jis negalės automobiliu privažiuoti prie savo garažo. Šiuo klausimu suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kuria remiantis servitutas atsakovo žemės sklype ieškovo naudai negali būti nustatytas tik todėl, kad ieškovas pasirinko konkrečią, tik jam patogią įvažiavimo į namą vietą, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovui patogi įvažiavimo į namą vieta ir kryptis kerta kaimyninio sklypo ribą bei patenka į dalį to paties kaimyninio sklypo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimą nustatyti kelio servitutą privažiavimui iki garažo sąlygoja būtent garažo įrengimas ieškovo pasirinktoje sklypo vietoje. Ieškovas nurodė, kad garažo įrengti kitoje jam priklausančio sklypo dalyje (kitoje gyvenamojo namo pusėje), esančioje arčiau prie jau suformuoto įvažiavimo iš Tulpių g., kuriam administraciniu aktu nustatytas servitutas, negalėjo dėl sklype nustatytos ryšių linijos apsaugos zonos. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad viešojo administravimo subjektai būtų draudę ieškovui kurioje nors konkrečioje jo nurodytoje sklypo vietoje, esančioje arčiau prie jau suformuoto įvažiavimo iš Tulpių g., kuriam administraciniu aktu nustatytas servitutas, statyti ar įrengti garažą ar stoginę automobiliui laikyti. Darytina išvada, kad vieta garažui įrengti buvo parinkta ieškovo valia.
Teismas sprendžia, kad šioje byloje aplinkybė dėl vietos garažui įrengti parinkimo yra svarbi. Ieškovo garažas įrengtas jam priklausančio sklypo tolimesnėje nuo tiesaus įvažiavimo iš Tulpių g. dalyje. CK 1.5 str. numato pareigą civilinių teisinių santykių subjektams įgyvendinat savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Iš atidaus ir rūpestingo civilinių teisinių santykių dalyvio tikimasi, kad jis, pasirinkdamas savo teisių įgyvendinimo būdą, įvertina visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Priimant sprendimą dėl vietos sklype garažui įrengti parinkimo, teismo vertinimu, buvo būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad ginčo sklypai yra istoriškai susiformavusiame sename Kauno miesto privačių namų kvartale ir būtent dėl šios aplinkybės yra apsunkinta sklypų savininkų galimybė patogiai patekti į sklypą ar konkrečią pageidaujamą nuosavo sklypo vietą. Be to, net ir esant taikiam besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimui dėl naudojimosi besiribojančia žemės sklypų dalimi, iš atidaus ir rūpestingo civilinių teisinių santykių subjekto taip pat tikimasi, kad toks susitarimas bus tinkamai įformintas, siekiant užtikrinti, kad šio susitarimo bus laikomasi ir pasikeitus susitarimo šalims, o taip pat siekiant jį panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
Šalys pripažįsta aplinkybę, kad atsakovui tenkančio pravažiavimui sklypo dalies plotas yra 4 metrai, o ieškovo sklypo dalies, tenkančios pravažiavimui, plotas yra 5,1 metro. Atsakovas į jam priklausantį sklypą patenka per žymiai mažesnio ploto sklypo dalį (naudojama sklypo dalis yra 1 m. siauresnė nei ieškovo). Abi šalys taip pat pripažįsta aplinkybę, kad ieškovui pakaktų jo sklypo dalies ploto privažiavimui prie įrengto garažo, o šalių sklypų riba kertama jam norint patogiai atlikti posūkio manevrą, neapsunkinant savęs kitais papildomais manevrais (manevro atbuline eiga ir pan.).
Ieškovas, įrodinėdamas savo reikalavimo pagrįstumą nurodo, kad nenustačius kelio servituto būtų pažeisti reikalavimai automobilio judėjimui reikalingai minimaliai zonai. Tačiau abi šalys duotais paaiškinimais pripažįsta aplinkybę, kad kiekvienos jų sklype pravažiavimui skirta sklypo dalis yra pakankama automobiliui pravažiuoti, pravažiavimo plotis apsunkina galimybę patogiai atlikti posūkio manevrus. Teismas sprendžia, kad individualaus sklypo teritorija yra privati erdvė, kurioje netaikytini reglamentai, siekiant suformuoti erdvę, atitinkančią sureglamentuotus, viešojoje erdvėje taikomus minimalius posūkio spindulius. Į tokius norminius teisės aktus galima atsižvelgti planuojant individualaus sklypo ploto panaudojimą, tačiau šie norminiai aktai tokiu atveju gali būti rekomendacinio pobūdžio.
Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad negali patekti į savo garažo patalpą nekirsdamas atsakovo žemės sklypo. Vien tai, kad ieškovo garažas suprojektuotas tokiu būdu, nesuteikia jam teisės reikalauti servituto nustatymo. Ieškovo patikslintas ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas. Teismas konstatuoja, kad išanalizavus visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo, todėl patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 177str.,178str.,183 str.,185 str.).
Atsisakius tenkinti patikslintą ieškovo ieškinį, iš jo atsakovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 4.000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 132-134) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 177 str.,178 str., 259 str., 263 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškovo J. G. ieškinį atmesti.
Atsakovui S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 4.000,00 Lt (keturis tūkstančius Lt 00 ct) turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660) 25,45 Lt (dvidešimt penkis Lt 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.