- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-312-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66764-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- D. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, jam skirta arešto 25 (dvidešimt penkioms) paroms bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu skirta bausme, D. U. skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas 2017 m. gruodžio 23 d. kaip atlikta viena arešto para.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. U. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją platinti: jis tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, ją laikė prie savęs, sėdėdamas automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko būdamas policijos pareigūnų sulaikytas ir vežamas policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, polietileninį maišelį su minėta psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurios kiekis 0,143 g – paslėpė mažamečio sūnaus N. U. striukės kišenėje, kurį 2017 m. gruodžio 23 d., apie 2.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, striukės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. U. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį ir už padarytą nusikalstamą veiką skirti kitą alternatyvią sankcijoje numatytą bausmės rūšį: viešuosius darbus, laisvės apribojimą ar baudą. Jeigu teismas nuspręstų, kad arešto bausmė paskirta pagrįstai, prašo nustatyti ją atlikti poilsio dienomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas pažymi, jog pirmos instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad jis yra dirbantis, vienas augina mažametį vaiką N. U. bei pilnai jį išlaiko, rūpinasi jo buitimi, nuveža ir parveža iš darželio, ligos atveju rūpinasi sūnumi namie. Prie apeliacinio skundo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimas iš kurio, apelianto manymu, matyti, kad motina A. Z. nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, apeliantui skyrus arešto bausmę būtų sudėtinga rūpintis mažamečiu vaiku.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas neįvertino, kad viso baudžiamojo proceso metu apeliantas nesinaudojo advokato paslaugomis, todėl jis galėjo padaryti elementarių procedūrinių ar kitokio pobūdžio gynybos klaidų. Pažymima, kad apeliantas pripažino kaltę, tačiau apylinkės teismas to nenustatė kaip apelianto atsakomybę švelninančios aplinkybės.
2.3. Skunde pažymi, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad arešto bausmė apeliantui skirta pagrįstai, tuomet aukščiau minėtos aplinkybės rodo, kad arešto bausmės rūšis galėtų būti susijusi su arešto atlikimu poilsio dienomis. Apelianto manymu, skyrus arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis būtų sudaryta galimybė toliau dirbti darbo dienomis ir išlaikyti vaiką, o poilsio dienomis apelianto mama M. U. pasirūpintų mažamečiu vaiku.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo D. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl paskirtos bausmės – arešto atlikimo tvarkos, dalyje dėl D. U. paskirtų bausmių subendrinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).
4. Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde neginčydamas kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, prašo pakeisti paskirtą bausmę, paskiriant kita, BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvia bausmės rūšimi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant, taip pat kvalifikuojant veiką, klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Paskirta arešto bausmė ir jos terminas yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo. Tačiau teismas netinkamai išsprendė nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimą ir tokiu būdu paskyrė neteisingą subendrintą bausmę, todėl nuosprendis dalyje dėl D. U. paskirtų bausmių subendrinimo keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
5. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirta arešto bausmė ir jos terminas yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. U., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
7. Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jo atžvilgiu prašo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018 nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014).
9. Nors nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino dėl nusikaltimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, D. U. kaltu neprisipažino, nors vėliau nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai (b. l. 64, 72). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. U. kaltu prisipažino tik iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltės nepripažinimas, vėliau pripažinimas tik iš dalies, negali būti vertinamas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė. Toks nuteistojo elgesys paneigia, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė D. U. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat nenustatyta ir kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę D. U. atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, praeityje ne kartą buvo teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Kaip matyti iš apelianto asmenybę charakterizuojančių duomenų, jis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo D. U. asmenybę, o nuteistojo nusikalstamų veikų recidyvas pagrįstai leido teismui už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirti arešto bausmę, jo trukmę parinkdamas nepažeidžiant BK VIII skyriuje įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis tokio prašymo nepareiškė (b. l. 129-130,148,156-157), todėl šio klausimo apylinkės teismas nesprendė. Nuteistasis prašydamas arešto bausmę atlikti poilsio dienomis iš esmės apeliuoja į tai, jog turi mažametį vaiką, kuriuo turi rūpintis bei privalo dirbti, kad galėtų jį išlaikyti. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad D. U. turi darbą, mažametį vaiką, todėl fiziškai neturi galimybės atlikti arešto bausmės darbo dienomis ir yra pagrindas leisti jam arešto bausmę atlikti savaitgaliais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalį nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Pažymėtina ir tai, jeigu nuteistasis pažeis šią arešto tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam D. U. bausmę tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Visgi, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog tikslinga nuteistajam D. U. pakeisti arešto bausmės atlikimo tvarką ir nustatyti jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, todėl pateiktas nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
13. Teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu neteisingai išsprendė bausmių bendrinimo klausimą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 27 d. Teismas antrą kartą subendrindamas jau subendrintą bausmę netinkamai taikė baudžiamąjį įsakymą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.
14. Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo metu minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, o taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, yra įsiteisėję, tačiau apygardos teismas negali šioje byloje spręsti ankstesniais nuosprendžiais D. U. paskirtų bausmių bendrinimo klausimo, nes tokiu būdu būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis bei nepagrįstai apribota D. U. teisė apskųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo. Nuosprendžiais D. U. paskirtų bausmių bendrinimo klausimus galės spręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas (BPK 347 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo D. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį dėl D. U. paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. U. skirta galutinė bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės – arešto atlikimo tvarkos ir nustatyti, kad nuteistasis D. U. arešto 25 (dvidešimt penkioms) paroms bausmę atliktų poilsio dienomis.
Išaiškinti nuteistajam D. U., jog jeigu jis pažeis šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu galės pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.